Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos

Dvišaliai Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai remiasi vertybių bendrumu, bendrais tikslais ir bendra darbotvarke, politine ir praktine parama bei bendradarbiavimu įvairiose srityse. Bendradarbiaujant siekiama politinių, kultūrinių, ekonominių ir žmogiškųjų kontaktų stiprinimo tarp Lietuvos ir JAV ir bendrų projektų įgyvendinimo Europos Sąjungos kaimynystėje ir kituose mūsų šaliai svarbiuose pasaulio regionuose.

Lietuva ir JAV įtvirtino diplomatinius santykius 1922 m. liepos 28 d. Per visą Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpį 1939-1991 m. JAV niekuomet nepripažino priverstinės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių aneksijos prie Sovietų Sąjungos. JAV Valstybės sekretoriaus pareigas einančio Sumnerio Welleso 1940 m. liepos 23 d. deklaracija, kad JAV Vyriausybė nepripažįsta „trijų mažų Baltijos Respublikų – Estijos, Latvijos ir Lietuvos" prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą, Lietuvai ir jos kaimynėms davė didelę politinę viltį ir tam tikrą tarptautinę juridinę garantiją, kad pavergtų šalių nepriklausomybė anksčiau ar vėliau bus atkurta. Dėl JAV valdžios nepripažinimo politikos Lietuvos diplomatinė atstovybė Vašingtone išlaikė savo diplomatinį statusą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvos trispalvė, drauge su kitų nepriklausomų šalių vėliavomis, plevėsavo JAV valstybės departamente per ilgus okupacijos metus.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1991 m., JAV vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos suteikė daug įvairios pagalbos, kuri buvo nukreipta stiprinti jaunos nepriklausomos demokratinės valstybės visuomenines ir valdžios institucijas bei rinkos ekonomiką.

JAV – vienas svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių gynybos srityje. 2017 m. sausio 17 d. Lietuva su JAV pasirašė Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą, kuriuo įtvirtinama stipresnė JAV-Lietuvos partnerystė ir bendradarbiavimas gynybos ir saugumo klausimais. Šis susitarimas apibrėžia JAV ginkluotųjų pajėgų statusą Lietuvoje.

Baltijos valstybės pasirašė Partnerystės chartiją su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone. Baltijos partnerystės chartija prisidėjo prie Lietuvos narystės NATO ir visuomet liks istorinės svarbos sutartimi. 2003 m. gegužės 8 d. JAV Senatas vienbalsiai ratifikavo NATO narystės protokolus ir 2004 m. kovo mėn. trys Baltijos šalys tapo NATO narėmis. Šiandien Baltijos partnerystės chartijos kontekste išsivystė naujos bendradarbiavimo formos, kurios nukreiptos regioninio bendradarbiavimo linkme. Viena iš jų – e-PINE – Sustiprinta Šiaurės Europos Partnerystė.

2018 m. balandžio 3 d. Vašingtone Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Latvijos ir Estijos Prezidentais dalyvavo Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu. Aukščiausio lygio susitikime taip pat dalyvavo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, komercijos sekretorius Willburas Rossas, energetikos sekretorius Rickas Perry ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas J. Sullivanas. Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino nepalaužiamą visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, apibrėžiančiam pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“. Deklaracijoje JAV įsipareigoja tęsti karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse. Taip pat sutarta ieškoti sprendimų dėl oro gynybos tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant NATO.

JAV ir Lietuva, būdamos NATO aljanso narės ir partnerės, išlaiko tvirtą įsipareigojimą abipusei gynybai, taip pat ir nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimui, vadovaujantis visų aljanso narių išreikštais įsipareigojimais.

Nuo 2019-ųjų Lietuvoje vyksta nuolatinė (angl. heel–to–toe) JAV bataliono dydžio pajėgų rotacija. Lietuva siekia užsitikrinti nuolatinį JAV pajėgų buvimą šalyje. JAV kariai dalyvauja Lietuvos Respublikoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto Ryžtas“ ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones

Lietuva stiprina savo partnerystę su JAV strateginio dialogo Indijos-Ramiojo vandenynų regiono klausimais. Jau įvyko keturi strateginiai dialogai, paskutinis 2024 m. rugsėjo mėn. Lietuva turi įgaliojimus 2024-2025 m. prisidėti prie misijų ir operacijų Indijos-Ramiojo vandenynų regione.

2024 m. gegužės 15 d. Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijos parengtoms Lietuvos santykių su JAV strateginėms gairėms, kurių pagrindinis tikslas – numatyti Lietuvos ir JAV strateginės partnerystės stiprinimo perspektyvą besikeičiančiomis sąlygomis ir pasiūlyti konkrečias priemones jos įgyvendinimui. Strateginės gairės parengtos įgyvendinant Vyriausybės programos tikslą plėtoti ir stiprinti strateginę partnerystę su JAV, užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą ir parlamentinės diplomatijos skatinimą, stiprinti bendradarbiavimą su atskiromis JAV valstijomis. 2024 m. gruodžio 12 d. patvirtintas Lietuvos santykių su JAV strateginių gairių įgyvendinimo 2025-2027 m. veiksmų planas.

JAV prezidentai, kurie lankėsi Lietuvoje:

2003 m. Lietuvoje lankėsi tuometis prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis.

2023 m. Lietuvoje lankėsi tuometis prezidentas Joe Bidenas.

Svarbios datos:

1922 m. liepos 28 d. Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino Lietuvą de jure.

1940 m. liepos 23 d. Sumnerio Welleso  deklaracija, kurioje JAV Vyriausybė nepripažįsta „trijų mažų Baltijos Respublikų – Estijos, Latvijos ir Lietuvos" prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

1991 m. rugsėjo 2 d. JAV pripažino Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą, o 1991 m. rugsėjo 6 d. buvo atnaujinti diplomatiniai santykiai.

Lietuvos pasiuntinių ir ambasadorių JAV sąrašas:

    1920–1921 m. – Jonas Vileišis, Lietuvos misijos pirmininkas

    1921–1923 m. – Voldemaras Vytautas Čarneckis, laikinasis reikalų patikėtinis

    1923–1927 m. – Kazys Bizauskas, pasiuntinys

    1927–1928 m. – Mikas Bagdonas, laikinasis reikalų patikėtinis

    1928–1934 m. – Bronius Balutis, pasiuntinys

    1934–1935 m. – Mikas Bagdonas, laikinasis reikalų patikėtinis

    1935–1957 m. – Povilas Žadeikis, pasiuntinys, nuo 1940 m. de jure pasiuntinys

    1957–1976 m. – Juozas Kajeckas, laikinasis reikalų patikėtinis de jure

    1976–1987 m. – Stasys Bačkis, laikinasis reikalų patikėtinis de jure

    1987–1993 m. – Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), ambasadorius (1987–1991 m. – de jure laikinasis reikalų patikėtinis)

    1993–1997 m. – Alfonsas Eidintas, ambasadorius

    1997–2001 m. – Stasys Sakalauskas, ambasadorius

    2001–2006 m. – Vygaudas Ušackas, ambasadorius

    2006–2007 m. – Kornelija Jurgaitienė, laikinoji reikalų patikėtinė

    2007–2010 m. – Audrius Brūzga, ambasadorius

    2010–2015 m. – Žygimantas Pavilionis, ambasadorius

    2015-2021 m. – Rolandas Kriščiūnas

    nuo 2021 m. – Audra Plepytė

JAV pasiuntinių ir ambasadorių Lietuvai sąrašas

    Frederick W.B. Coleman (1922–1931), kaip nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras

    Robert Peet Skinner (1931–1933), kaip nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras

    John Van Antwerp MacMurray (1933–1936), kaip nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras

    Arthur Bliss Lane (1936–1937), kaip nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras

    Owen J.C. Norem (1937–1940), kaip nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras

    Darryl Norman Johnson (1992–1994), kaip nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

    James W. Swihart (1994–1997), kaip nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

    Keith C. Smith (1997–2000), kaip nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

    John F. Tefft (2000–2003), kaip nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

    Stephen D. Mull (2003–2006), kaip nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

    John A. Cloud, Jr. (2006–2009), kaip nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

    Anne E. Derse (2009–2012), kaip nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė

    Deborah A. McCarthy (2013–2016), kaip nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė

    Anne Hall (2016–2019 m.), kaip nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė

    Robert S. Gilchrist (2020–2023 m.), kaip nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius

    Kara Cherise McDonald (nuo 2024 m.), kaip nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė