UNESCO

UNESCO

UNESCO yra Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. United Nations Education, Science and Culture Organisation), įkurta 1945 m. Tai - specializuota Jungtinių Tautų agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse. Organizacija vienija 194 valstybes ir 12 asocijuotųjų narių. Lietuva UNESCO nare tapo 1991 m. spalio 7 dieną.

Daugiau apie UNESCO veiklą https://en.unesco.org/

Lietuvos prioritetai UNESCO:

• Parama Ukrainai švietimo, kultūros, mokslo, komunikacijos ir informacijos srityse;
• Kultūros, švietimo, mokslo, komunikacijos ir informacijos apsauga ginkluotų konfliktų ir krizių metu;
• Žurnalistų saugumas, atsakomybės už nusikaltimus prieš juos užtikrinimas, žiniasklaidos laisvė, kova prieš dezinformaciją;
• Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos stiprinimas;
• Kultūrų raiškos įvairovės skatinimas, daugiausia dėmesio skiriant kultūros integravimui į darnaus vystymosi politiką;
• Mokslo tiriamųjų institucijų ir mokslininkų dalyvavimo UNESCO tarptautinėse mokslo programose skatinimas;
• UNESCO veiklos efektyvumo didinimas ir strateginė pertvarka.

Lietuva šiuo metu yra šių UNESCO valdymo organų ir komitetų narė:

• UNESCO 1970 m. nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos komitetas (The Subsidiary Committee of the Meeting of States Parties to the 1970 UNESCO Convention) 2023-2027 m. kadencija;
• Rimvydas Laužikas išrinktas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisiją (Expert position in the Evaluation Body of UNESCO Convention for the Safeguarding of the Intangible Cultural Heritage) 2023-2026 m. kadencijai.
• UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Tarptautinė koordinuojanti taryba (International Coordinating Council of The Programme on Man And Biosphere) 2025–2029 m. kadencija.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija:

Įkurta 1992 m. spalio 20 d. komisija veikia kaip tarpininkė tarp UNESCO ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei visuomenės. Komisijos tikslas – palaikyti ir įgyvendinti UNESCO veiklos kryptis, projektus ir programas Lietuvoje, prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros, informacijos ir komunikacijos srityse plėtros.

Daugiau informacijos (nuoroda į Komisijos puslapį).

Lietuvos kultūros paveldas:

• UNESCO pasaulio paveldo sąrašas:
  • Vilniaus istorinis centras – Vilniaus senamiestis (įtrauktas 1994 m.);
  • Kuršių nerija (bendras su Rusijos Federacija objektas, įtrauktas 2000 m.);
  • Kernavės archeologinė vietovė (įtraukta 2004 m.);
  • Struvės geodezinio lanko punktai (įtraukti 2005 m. 10 valstybių – Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Norvegijos, Rusijos Federacijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos iniciatyva);
  • Kauno modernizmo architektūra (įtraukta 2023 m.).
• Nematerialaus kultūros paveldo sąrašas:
  • Kryždirbystė ir kryžių simbolika (įtraukta 2008 m.);
  • Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse kartu su Latvija ir Estija (įtraukta 2008 m.);
  • Sutartinės, lietuvių polifoninės dainos (įtrauktos 2010 m.);
  • Lietuviškoji šiaudinių sodų tradicija (įtraukta 2023 m.).
• Tarptautinis registras „Pasaulio atmintis“. Tai yra tarptautinis UNESCO registras, kurio tikslas – išsaugoti pasaulinės vertės archyvinius dokumentus, bibliotekų kolekcijas, svarbius raštus, garso ir vaizdo įrašus ir pan. Į Pasaulio atminties registrą įtraukti šie Lietuvoje esantys objektai:
  • Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (bendra Baltarusijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos paraiška, įtraukta 2009 m.);
  • Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris dėl laisvės kovojančias Baltijos valstybes (bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paraiška, įtraukta 2009 m.);
  • Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro XVI–XX a. kolekcija (dokumentai jidiš, hebrajų, lenkų, lietuvių, vengrų, rusų kalbomis, įtraukta 2009 m.);
  • Liublino unijos aktas (bendra Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos paraiška, įtrauktas 2017 m.).

Pagal visuotinę žmogaus teisių deklaraciją UNESCO kompetencijai buvo priskirta teisė į mokslą; teisė laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime; teisė laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti; teisė dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir jų teikiama nauda.

UNESCO visais savo veiksmais siekia skatinti žmogaus teises, integruoti jas į vykdomas veiklas. Toks požiūris kuria tvarią socialinę sistemą, ugdo pagarbą taikai ir nesmurtiniam konfliktų sprendimui. Visa tai prisideda prie siekio vykdyti pozityvius socialinius pokyčius.
Prioritetinės žmogaus teisių temos, kuriose dirba UNESCO, yra lyčių lygybė, čiabuvių teisės, jaunimo įgalinimas.

Lietuva aktyviai dalyvauja UNESCO iniciatyvose ir veiklose, kurios apima žurnalistų saugumo temą. Žurnalistų saugumas konflikto zonose, jų nebaudžiamumo klausimas, teisė laisvai išreikšti savo ir visuomenės nuomonę, informuoti – tai yra vertybės, dėl kurių įgyvendinimo pasaulyje kovoja UNESCO ir kitos tarptautinės organizacijos, o kartu ir Lietuva, dalyvaudama šių tarptautinių organizacijų veikloje.

Tarptautines UNESCO sutartis, prie kurių prisijungė Lietuva, galima rasti čia.