Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)

ESBO yra regioninė saugumo organizacija, vienijanti 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes bei 11 valstybių-partnerių. Jos būstinė yra Vienoje. Kiekvienais metais organizacijai pirmininkauja vis kita dalyvaujanti šalis. 2024 m. organizacijai pirmininkavo Malta, 2025 m. pirmininkė – Suomija, 2026 m. pirmininkaus Šveicarija.

ESBO pagrindinį dėmesį skiria valstybių tarpusavio pasitikėjimo skatinimui, konfliktų prevencijai ir valdymui, demokratinėms reformoms, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, laisvų ir demokratiškų rinkimų skatinimui.

ESBO pirmtakė yra 1973 m. Helsinkyje įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, Šaltojo karo metais sukurta kaip dialogo tarp Rytų ir Vakarų platforma.

ESBO veikla remiasi visaapimančia saugumo koncepcija, kurią sudaro:

• Politinė-karinė dimensija(konfliktų prevencija ir valdymas, ginklų kontrolė, pasitikėjimą skatinančios priemonės, sienų valdymas, kova su terorizmu);
• Ekonominė-aplinkosauginė dimensija(ekonominio bendradarbiavimo skatinimas transporto, energetikos, aplinkosaugos, verslo bendradarbiavimo, investicijų plėtros ir kitose srityse);
• Žmogiškoji dimensija(žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių apsauga, pilietinės visuomenės stiprinimas, demokratinių institucijų plėtra, laisvi ir demokratiški rinkimai).

Pagrindinės ESBO institucijos ir struktūros yra – Aukščiausio lygio (viršūnių) susitikimai (priima  sprendimus organizacijos veiklos ir ateities klausimais, nustato ESBO prioritetus aukščiausiu politiniu lygiu); Ministrų Taryba (pagrindinė sprendimų priėmimo ir vykdomoji institucija, kurią sudaro valstybių dalyvių užsienio reikalų ministrai); Nuolatinė Taryba (susitikimuose dalyvauja dalyvaujančių valstybių nuolatiniai atstovai prie ESBO); Generalinis Sekretorius (aukščiausias organizacijos administracinis pareigūnas, kuris padeda ESBO pirmininkaujančiai šaliai įgyvendinti politinę ESBO darbotvarkę); Saugumo ir bendradarbiavimo forumas (susitikimų tikslas karinio saugumo ir stabilumo stiprinimas remiantis ESBO įsipareigojimais politinės-karinės dimensijos dimensijoje); Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, ODIHR (institucija, teikianti paramą ir ekspertines žinias ESBO valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei, siekdama skatinti demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus); Vyriausiasis tautinių mažumų reikalų komisaras, HCNM (mandatas  - įtampų, susijusių su tautinėmis mažumomis ESBO teritorijoje, suvaldymas ir mažinimas, įspėjimas apie galimas rizikas ir pasiūlymai kokių veiksmų reiktų imtis, kad situacija neperaugtų į konfliktą); Žiniasklaidos laisvės atstovas, RFoM (mandatas - įspėjimai apie žiniasklaidos laisvės pažeidimus, problemų dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymų ir veiklos trukdymo sprendimas bei  skatinimas visapusiškai laikytis ESBO principų ir įsipareigojimų, susijusių su saviraiškos ir žiniasklaidos laisve); ESBO Parlamentinė Asamblėja (skatina tarp-parlamentinį dalyvaujančių šalių dialogą siekiant ESBO tikslų)

Daugiau informacijos apie ESBO ir jos institucijas rasite čia:

• Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
• Aukščiausio lygio (viršūnių) susitikimai
• Ministrų taryba (MT)
• Generalinis sekretorius ESBO Generalinis sekretorius Feridun Sinirlioglu.
• Saugumo bendradarbiavimo forumas (SBF)
• Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR), ODIHR direktorė Maria Telalian.
• Vyriausiasis tautinių mažumų reikalų komisaras, komisaras Christophe Kamp.
• Žiniasklaidos laisvės atstovas, žiniasklaidos laisvės atstovas Jan Braathu.
• ESBO Parlamentinė Asamblėja

Lietuva ir ESBO

1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, prisijungė prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK), suvaidinusios svarbų vaidmenį iš Baltijos šalių išvedant Rusijos kariuomenę. Tai buvo pirmoji tarptautinė organizacija, kurios nare Lietuva tapo po nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvos narystė ESBO stipriai prisidėjo prie visaverčio Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę bendruomenę ir padėjo įtvirtinti mūsų šalies demokratinius pasiekimus.

Šiuo metu Lietuva ESBO daugiausia dėmesio skiria tebesitęsiančiai Rusijos agresijai Ukrainoje, besitęsiantiems konfliktams Sakartvele, Moldovoje ir Kalnų Karabache, politinei situacijai Baltarusijoje, žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, moterų teisių, kibernetinio saugumo klausimams. Lietuva taip pat aktyviai siekia bendrų ESBO veiksmų kovos su propaganda klausimu, kuris į ESBO politinę darbotvarkę įtrauktas bendromis Lietuvos ir kitų Šiaurės ir Baltijos regiono šalių pastangomis

Lietuvos veikla ESBO politinėje-karinėje dimensijoje

Lietuva aktyviai dalyvauja ESBO politinėje-karinėje dimensijoje, siekdama užtikrinti regioninį saugumą, taiką ir stabilumą. Lietuva remia ESBO iniciatyvas, skirtas konfliktų prevencijai, krizių valdymui ir ginklų kontrolės stiprinimui. Šalies atstovai dalyvauja ESBO stebėjimo misijose, ypač Ukrainoje, kur teikiama parama ir stebima padėtis, siekiant užkirsti kelią tolesnei agresijai. Lietuva nuolat ragina Rusiją prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir gerbti tarptautinę teisę, ypač dėl nelegalių veiksmų Ukrainos teritorijoje. Lietuva ESBO  pabrėžia paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, aktyviai prisideda prie sankcijų palaikymo bei diplomatinių pastangų, skirtų užkirsti kelią tolimesnei Rusijos agresijai. Lietuva prisideda prie iniciatyvų, skirtų kibernetinio saugumo ir terorizmo prevencijai.

Lietuva šiuo metu daug dėmesio skiria žmogaus teisių užtikrinimui Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste, žiniasklaidos ir išraiškos laisvės, moterų teisių, žmogaus teisių gynėjų apsaugos klausimams; kartu su bendraminčiais aktyviai taiko ESBO Maskvos mechanizmą siekdama fiksuoti Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos daromus ESBO įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje pažeidimus, atskleisti Rusijos Ukrainoje vykdomus tarptautinės viešosios ir humanitarinės teisės pažeidimus; dalyvauja planuojant, kaip taikant įvairias teisines priemones patraukti atsakomybėn Rusijos Federaciją, jos politinę ir karinę vadovybę bei Rusijos ginkluotųjų pajėgų narius. Lietuva taip pat siekia stiprinti bendrus ESBO veiksmus kovos su karo propaganda srityje, kuri į ESBO politinę darbotvarkę buvo įtraukta Lietuvos bei kitų Šiaurės ir Baltijos regiono šalių pastangomis.

Lietuvos veikla ESBO ekonominėje-aplinkosauginėje dimensijoje

Lietuva dalyvauja ESBO ekonominėje-aplinkosauginėje dimensijoje, skatindama tvarų vystymąsi, energetinį saugumą ir aplinkos apsaugą. Lietuvos iniciatyvos apima tvaraus transporto plėtrą, klimato kaitos švelninimą ir regioninį bendradarbiavimą. Lietuva taip pat dalyvauja remiant kitas šalis stiprinant administracinius gebėjimus bei skatina aplinkosaugos ir ekonomikos darną regione.

Lietuvos pirmininkavimas ESBO

2011 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. Lietuva pirmininkavo ESBO. 2011 m. gruodį Vilniuje surengtame ESBO Ministrų Tarybos susitikime buvo priimti sprendimai dėl ESBO vaidmens stiprinimo konfliktų prevencijos ir valdymo srityje, kovos su transnacionalinėmis grėsmėmis. Lietuvos pastangų dėka buvo atnaujintos oficialios „5+2“ formato derybos dėl konflikto Moldovoje. Lietuva taip pat aktyviai dirbo žmogaus teisių ir laisvių klausimais, ypač siekdama stiprinti žodžio laisvę ir žurnalistų saugumą. Lietuvos pirmininkavimo metu taip pat buvo sustiprintas ESBO vaidmuo energetinio saugumo ir transporto infrastruktūros plėtros srityje.