Jungtinės Tautos

Jungtinės Tautos

1948 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurioje žmogaus teisių apsauga įtvirtinta kaip viena iš pagrindinių JT veiklos sričių. J T priimtos tarptautinės konvencijos ir įsteigtos institucijos sudaro tarptautinę žmogaus teisių normų sistemą ir teikia specialių instrumentų, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teises visose JT valstybėse narėse.

Svarbiausios Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucijos ir mechanizmai:

• Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiasis komitetas. Šis komitetas, veikiantis Niujorke, nagrinėja socialines, humanitarines ir žmogaus teisių sritis, siekdamas kovoti su žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje.
• Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba. Įsikūrusi Ženevoje, ši taryba teikia rekomendacijas ir rezoliucijas, padedančias stiprinti žmogaus teises pasauliniu mastu. Ji taip pat vykdo visuotinę periodinę peržiūrą (angl. Universal Periodic Review – UPR) dėl žmogaus teisių įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje. Tarybą sudaro 47 valstybės narės, renkamų trejų metų kadencijai pagal regioninius kvotas. Lietuva, pirmą kartą išrinkta į šią tarybą 2022–2024 m. kadencijai, 2023 m. gruodžio 8 d. paskyrė ambasadorių Darių Staniulį vienu iš keturių vicepirmininkų 2024 metams. Pagrindinės Lietuvos veiklos Žmogaus teisių taryboje kryptys: žmonių su negalia ir vaiko teisių apsauga, žmogaus teisių gynėjų ir civilių gyventojų apsauga ginkluotų konfliktų metu, moterų ir mergaičių teisės, saviraiškos ir susirinkimų laisvė, religijos laisvė, taip pat kova su žmogaus teisių pažeidimais regiono valstybėse. Po Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą Lietuva daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisių pažeidimams, susijusiems su šia invazija.

• Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras. Šis biuras, atliekantis globalią pagarbos žmogaus teisėms stebėseną, veikia kaip Žmogaus teisių tarybos sekretoriatas. Vyriausiąjį komisarą skiria Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, o biuro veikloje, administruojančioje JT įsteigtų įgaliotųjų ekspertų veiklą, dalyvavo ir Lietuvos atstovai, tokie kaip dr. Henrikas Mickevičius (2015–2022 m. specialusis pranešėjas apsaugos nuo priverstinių dingimų komitete) bei prof. Dainius Pūras (2014–2020 m. specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais). Nuo 2001 m. Lietuva pateikė nuolatinį kvietimą Jungtinių Tautų specialiųjų procedūrų ekspertams, suteikdama jiems galimybę bet kada atvykti į Lietuvą ir vertinti žmogaus teisių padėtį. Pirmasis specialusis pranešėjas, pasinaudojęs šiuo kvietimu, buvo JT ekspertas Doudou Diène, kuris 2007 m. tyrė rasizmo, diskriminacijos ir ksenofobijos problemas Lietuvoje, o jo ataskaita buvo pateikta 2008 m. Žmogaus teisių tarybos sesijoje. 2022 m. Lietuvoje lankėsi JT specialioji pranešėja teisės į privatumą klausimais Ana Brian Nougrères, kuri susitiko su Lietuvos institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais ir 2024 m. Žmogaus teisių tarybos sesijoje pristatė ataskaitą.
• Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimą prižiūri 10 nepriklausomų ekspertų sudaryti komitetai:
• Žmogaus teisių komitetas
• Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas
• Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas
• Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas – 2012-2024 m. komiteto narė, o 2017 ir 2018 m. pirmininkė buvo Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė
• Komitetas prieš kankinimą
• Vaiko teisių komitetas – 2007–2011 m. komiteto nariu buvo Lietuvos atstovas prof. Dainius Pūras
• Visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos komitetas – Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi šios konvencijos
• Asmenų su negalia teisių komitetas – 2015–2022 m. komiteto nariu, o 2020–2022 m. vicepirmininku buvo Lietuvos atstovas prof. Jonas Ruškus
• Asmenų apsaugos nuo priverstinių dingimų komitetas
• Pakomitetis kankinimų bei kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir bausmių prevencijai

• Kitos Jungtinių Tautų agentūros (pvz., Tarptautinė darbo organizacija) pagal kompetenciją taip pat nagrinėja įvairius specifinius žmogaus teisių apsaugos aspektus.

Lietuva yra suinteresuota stiprinti Jungtines Tautas kaip viešojo saugumo ir tarptautinės teisės centrą, gebantį lanksčiai reaguoti į besikeičiančias grėsmes šiuolaikiniam pasauliui, todėl nuosekliai remia tarptautinės bendruomenės pastangas stiprinti Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų, tarp jų ir Žmogaus teisių tarybos, įgaliojimus.

Visos Jungtinių Tautų sutartys, prie kurių prisijungusi Lietuva.

Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą Jungtinėse Tautose: Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose ir Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje puslapiuose.