*alt_site_homepage_image*
lt
en fr pl

Naujienos

RSS

K. Budrys ES Užsienio reikalų taryboje: būtinybė remti Ukrainą žiemos metu nemažėja

Lapkričio 16 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje su kitų 26 valstybių narių ministrais aptarė ES paramą Ukrainai, padėtį Artimuosiuose Rytuose bei ES santykius su Sirija. Posėdžio metu patvirtintos naujos sankcijos 117 Rusijos energetikos ir finansų subjektų.

Viena iš aktualių susitikimo temų buvo praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusios derybos dėl taikos. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad besąlygiškos paliaubos ir patikimos ilgalaikės saugumo garantijos Ukrainai turi būti kertinės bet kokio taikos susitarimo sąlygos.

„Turime siekti paliaubų kaip pagrindinės taikos proceso prielaidos, o visi sprendimai dėl taikos Ukrainoje turi būti priimami kartu su Ukraina. Derybose Europa privalo kalbėti vienu balsu, remdamasi aiškiu ir valstybių narių suderintu mandatu“, – sakė K. Budrys.

K. Budrys taip pat pabrėžė, jog nėra jokio poreikio iš naujo derėtis dėl Europos saugumo architektūros.

„Neturime užkibti ant Rusijos kabliuko ir bandymų perbraižyti Europos saugumo architektūrą. Dabartinė sistema, grindžiama Jungtinių Tautų Chartija, Helsinkio baigiamuoju aktu, Paryžiaus chartija ir kitais tarptautiniais įsipareigojimais, yra pakankama. Rusiją atgrasyti gali tik nuoseklus Europos gynybos stiprinimas, didesnis atsparumas hibridinėms grėsmėms ir tvirta parama Ukrainai, o ne naujos deklaracijos ar papildomi politiniai dokumentai”, – sakė ministras.

K. Budrys ragino ES valstybes nares ir ES institucijas skubiai didinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, ieškoti galimybių Ukrainos gynybai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, taip pat stiprinti paramą Ukrainos energetikos ir transporto infrastruktūros apsaugai bei atstatymui artėjant žiemai.

„Diplomatiniai kontaktai negali nukreipti mūsų dėmesio nuo milžiniškų Ukrainos poreikių ruošiantis žiemai ir besitęsiančių Rusijos išpuolių prieš civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą. Kol Rusija tęsia agresiją ir nevykdo savo įsipareigojimų, negali būti kalbos nei apie santykių normalizavimą, nei apie sankcijų švelninimą, nei apie grįžimą prie įprasto bendradarbiavimo“, – teigė K. Budrys.

URT taip pat patvirtino naujų sankcijų Rusijai. Jos nukreiptos į 117 Rusijos finansų ir energetikos sektorių subjektus. Taip pat nustatyti papildomi dvejopos paskirties prekių ir pažangiųjų technologijų eksporto ribojimai, patvirtintos ribojamosios priemonės subjektams, atsakingiems už kibernetinius ir hibridinius išpuolius.

Aptardami padėtį Artimuosiuose Rytuose, ministrai daugiausia dėmesio skyrė Sirijai. Po Basharo al Assado režimo žlugimo ES siekia prisidėti prie šalies stabilizavimo ir stiprinti bendradarbiavimą su naująja Sirijos valdžia.

„Europos Sąjunga aktyviai remia Sirijos atsigavimą. Tačiau naujas ES ir Sirijos santykių etapas turi būti grindžiamas aiškiais principais: būtina mažinti Rusijos įtaką šalyje ir užtikrinti atsakomybę už Basharo al Assado režimo įvykdytus nusikaltimus“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.