Naujienos

Spalio 20 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu su švietimo, mokslo ir sporto, ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei sveikatos apsaugos ministrais susitiko su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos prezidentu prof. Costu Fountu. Susitikime aptartas Lietuvos siekis tapti pilnateise CERN nare, mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plėtra bei ES ir CERN bendradarbiavimo stiprinimas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu.

Ministras pabrėžė, kad visų trijų Baltijos valstybių pilnateisė narystė CERN sustiprintų regiono vaidmenį tarptautinių mokslinių tyrimų srityje ir padidintų  indėlį į CERN veiklą.

K. Budrio teigimu, CERN yra strategiškai svarbi Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra, padedanti išlaikyti Europos lyderystę pažangiųjų technologijų srityje.

„Pilnateisė narystė atvertų Lietuvos mokslininkams ir įmonėms daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, plėtoti technologijas ir stiprinti šalies ekonominį saugumą. Lietuva jau turi stiprių kompetencijų lazerių, fotonikos ir gyvybės mokslų srityse, kurios galėtų būti dar plačiau pritaikomos CERN projektuose ir susijusiose technologijų ekosistemose“, - teigė ministras.

K. Budrys akcentavo, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį galėtų prisidėti prie platesnio dialogo apie Europos strategines mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant būsimojo CERN žiedinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider) projektą, kuris itin svarbus Europos moksliniam ir technologiniam konkurencingumui.

CERN šiuo metu vienija 25 valstybes, dar 11 yra asocijuotomis narėmis. Lietuva yra asocijuotoji CERN narė nuo 2018 m., o 2026 m. rugsėjį oficialiai išreiškė siekį tapti pilnateise organizacijos nare. Sprendimą dėl Lietuvos narystės proceso pradžios CERN Taryba turėtų priimti 2027 m. kovą. Šiuo metu CERN programose dalyvauja apie 100 Lietuvos tyrėjų, o CERN pirkimų bazėje registruotas 61 Lietuvos tiekėjas.