Naujienos

Rugsėjo 11 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apsilankė Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur su archyvo vadovybe aptarė bendradarbiavimo galimybes stiprinant Lietuvos dokumentinio paveldo apsaugą, tyrimus ir prieinamumą visuomenei. Susitikime daug dėmesio skirta tarptautiniams projektams, kurie prisidėtų prie Lietuvos istorijos šaltinių išsaugojimo, jų skaitmeninimo, susigrąžinimo į Lietuvą ir mokslinių tyrimų plėtros.

„Archyvuose glūdi Lietuvos valstybingumo istorija. Valstybei svarbūs istoriniai dokumentai šiandien saugomi ne tik mūsų šalies, bet ir Ukrainos, Latvijos, JAV bei kitų šalių archyvuose, todėl mūsų pareiga – telkti tarptautinius partnerius, skatinti jų tyrimus ir skaitmeninimą. Kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvu siekiame, kad šie unikalūs šaltiniai būtų ne tik išsaugoti, bet ir prieinami mokslininkams, visuomenei bei ateities kartoms. Taip stipriname Lietuvos istorinę atmintį, valstybingumo tradicijas ir ryšį su pasaulio lietuviais“, – sakė K. Budrys.

Viena svarbiausių aptartų krypčių – bendradarbiavimas su Ukraina. Kalbėta apie Ukrainos istorikų planus aktyviau tirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvinį paveldą ir plėtoti bendrus mokslinius projektus. Archyvo vadovas informavo ministrą apie planus kartu su Ukrainos M. Hruševskio vardo archeografijos institutu leisti bendrą periodinį mokslinį leidinį, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų tyrimams. Pokalbio metu identifikuotos Ukrainos pamokos, kuomet svarbiausi šalies valstybingumui istoriniai dokumentai privalo būti išsaugoti agresijos ar karo atveju.

Susitikime taip pat aptartos bendradarbiavimo su Latvija perspektyvos. Latvijos valstybės istorijos archyve saugoma daug Lietuvos valstybingumui ir istorijai reikšmingų dokumentų – nuo Livonijos ordino susirašinėjimo Mindaugo krikšto tema ir 1323 metų Gedimino laiško iki gausybės dar nesutvarkytų bylų, tarp jų ir Upytės žemės teismo dokumentų. Siekiama bendromis jėgomis aprašyti ir suskaitmeninti šiuos dokumentus, o sutvarkius dalį iš Lietuvos kilusių archyvinių vertybių, svarstyti jų perdavimo galimybę mūsų šaliai.

Daug dėmesio skirta ir lietuvių diasporos paveldo išsaugojimui JAV. Aptartos galimybės skaitmeninti seniausios ir iki šiol veikiančios lietuvių organizacijos Amerikoje – Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) – archyvą, skaitmenines jo kopijas deponuoti Lietuvoje, transkribuoti dokumentus ir kurti struktūruotus duomenis apie archyvuose minimus asmenis. Šių planų įgyvendinimas galėtų būti sustiprintas Globalios Lietuvos programos priemonėmis.