Naujienos

Apibendrindamas 2001-sius, Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis gerai įvertino Vilniaus diplomatų per metus nuveiktus darbus bei teigė "galįs eiti lažybų", jog kitais metais Lietuva gaus pakvietimą prisijungti prie NATO. Interviu BNS A.Valionis pabrėžė du pagrindinius kitų metų Lietuvos diplomatijos prioritetus - kitą lapkritį Aljanso viršūnių susitikime Prahoje gauti pakvietimą prisijungti prie NATO ir sėkmingai užbaigti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. "Turime galimybę kitąmet pasiekti šiuos du tikslus, tik nereikia atsipalaiduoti", - sakė A.Valionis. Vertindamas Lietuvos galimybes būti pakviestai į NATO, A.Valionis sakė manąs, kad Lietuva dabar pasirengusi narystei Aljanse geriau nei Lenkija, Čekija ir Vengrija, kai 1997 metais Madrido konferencijoje jos buvo pakviestos prisijungti prie NATO. "Atrodome, mano nuomone, geriau, negu pirmosios plėtros bangos šalys", - sakė Lietuvos UR ministras. Jo teigimu, siekiant pakvietimo į NATO, kitąmet planuojama suaktyvinti "šaudyklinę diplomatiją" - ministro ir aukštų diplomatų keliones į NATO valstybių sostines, ypač Vašingtoną, Londoną ir Briuselį. Pasak A.Valionio, Lietuvos diplomatai jau dabar ruošiasi būsimojo pakvietimo į NATO ratifikavimo procesui 19-kos Aljanso šalių parlamentuose. Be to, ieškoma sprendimų dėl vadinamosios Vilniaus iniciatyvos likimo, jeigu į Aljansą bus pakviestos ne 10, o mažiau narystės siekiančių Rytų, Vidurio ir Pietryčių Europos šalių. "Mes, kaip "Vilniaus dešimtuko" iniciatoriai, jaučiame atsakomybę ne tik už savo šalies, bet ir kitų grupės valstybių siekius", - sakė A.Valionis. Jo teigimu, net jeigu į Aljansą bus pakviesta maža kandidačių grupė, tarp jų ir Lietuva, Lietuva sieks išsaugoti Vidurio Europos solidarumą, padėti kitoms kandidatėms, "kaip mums padėjo į NATO įstojusi Lenkija". 2000 metų gegužę per konferenciją Vilniuje devynios šalys kandidatės - Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Albanija ir Makedonija - paragino NATO sąjungininkus išsaugoti Aljanso "atvirų durų" politiką. 2001 gegužę per "Vilniaus devyneto" konferenciją Bratislavoje prie grupės prisijungė ir oficialia kandidate į NATO dar nelaikoma, bet narystės siekianti neseniai demokratijos keliu pasukusi Kroatija. Įvertindamas Lietuvos euroderybininkų, iki šiol su ES suderinusių 23 narystės derybų skyrius, padarytą pažangą, A.Valionis pabrėžė, kad iki kitų metų pabaigos planuojama užbaigti derybas dėl likusių 8 skyrių. "Neaukosime derybų kokybės dėl kiekybės", - sakė A.Valionis, pabrėždamas, kad, pavyzdžiui, derybose dėl žemės ūkio skyriaus bus siekiama aukštų žemės ūkio produkcijos eksporto į ES kvotų. "Mūsų prekės jau gerai vertinamos Vakarų Europoje. Ar mes antrarūšiai žmonės, kad nusistatytume sau žemesnius standartus negu ES?", - retoriškai klausė A.Valionis. Tuo pat metu kaip vieną svarbiausių užduočių kitiems metams ministras įvardijo Lietuvos visuomenės informavimą apie teigiamas narystės ES pasekmes, jos ekonominę naudą. "Galime prognozuoti, kad tapę ES nariais, gausime maždaug aštuntadalio mūsų biudžeto dydžio, daugiau kaip vieno milijardo litų paramą. Palyginti, mūsų Seimo nariai, šiemet grąžindami Vyriausybei patikslinti kitų metų biudžeto projektą, prašė papildomų išlaidų vos už 800 mln. litų", - sakė A.Valionis. Jis pabrėžė, kad didžiausia dalis ES paramos atiteks žemės ūkiui. A.Valionis paragino Lietuvos politikus kuo greičiau apsispręsti dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko uždarymo. ES, kaip vieną derybų su Lietuva užbaigimo sąlygų, reikalauja nutraukti antrojo bloko eksploataciją 2009 metais, nors formalus Lietuvos sprendimas dėl to dar nepriimtas. IAE pirmasis blokas bus uždarytas iki 2005 metų. Gerai vertindamas santykius su Rusija, A.Valionis teigė, kad ir kitąmet šia diplomatijos kryptimi "bus dedamos maksimalios pastangos". "Mes galime padėti Rusijai spręsti Kaliningrado problemas, kad ši sritis, Lietuvai ir Lenkijai tapus ES narėmis, nebūtų izoliuota. Reikia dujotiekio, ieškokime galimybių tiesti dujotiekį. Reikia elektros linijos - kalbėkime apie tai", - sakė A.Valionis. Jis pabrėžė, jog Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitete pusmečio kadencija įtvirtina Lietuvos, kaip brandžios "tarptautinės žaidėjos" vaidmenį, ypač Pietryčių ir Rytų Europos šalyse. "Mes, kaip Baltarusijos kaimynė ir ET pirmininkė, kartu su Europa esame pasiryžę žengti tam tikrus žingsnius, plėtojant santykius su Baltarusija. Bet pirmiausia privalome pamatyti žingsnius iš Minsko pusės", - sakė A.Valionis. Jo teigimu, tokie Baltarusijos žingsniai turėtų būti parlamento įgaliojimų išplėtimas, žmogaus teisių padėties gerinimas, ombudsmenų institucijos sukūrimas, mirties bausmės panaikinimas. Lietuva laikosi "kritiško dialogo" politikos Baltarusijos atžvilgiu - palaiko būtinus pragmatiškus kontaktus, tačiau kritikuoja šalį už demokratijos pažeidimus. Pastaruoju metu Vakarų Europoje pasigirsta raginimų "atšildyti" santykius su autoritarine Baltarusija, taip padedant šios šalies demokratinių jėgų stiprinimui. Tarp kitų Lietuvos diplomatijos sėkmių A.Valionis įvardijo Lietuvos įstojimą į Pasaulio prekybos organizaciją, ilgai lauktą susitarimą su Prancūzija dėl kompensacijos už prieškario Lietuvos ambasados Paryžiuje pastatą, iki beveik 65 procentų išaugusią Lietuvos visuomenės paramą narystės NATO siekiams.