Naujienos

Lietuvos ir Latvijos partnerystės ateitis turi būti kuriama ne tik gyvenant baltiškos vienybės nostalgija, bet ir ryžtingai gerinant glaudų šalių veiksmų koordinavimą energetinio saugumo, infrastruktūros, tranzito ir ekonominės plėtros srityse, atgaivinant dialogą kultūros, švietimo ir regioninio bendradarbiavimo klausimais, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Ministras penktadienį dalyvavo Užsienio reikalų ministerijoje surengtame studijos apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas pristatyme ir diskusijoje.

Norint išlaikyti išskirtinių Lietuvos ir Latvijos istorinių, vertybinių, kalbinių saitų aktualumą ir glaudžią šalių vienybę, pasak ministro, reikia aktyvesnių pastangų, nukreiptų į ateitį.„Nebijokime pripažinti, kad kartais nematome, nepažįstame ir tinkamai neįvertiname to, kas yra arčiausiai mūsų. Apie Lietuvos ir Latvijos brolybę neužtenka kalbėti - kiekvieną dieną ją reikia įrodyti. Be to, reikia ne pavienių projektų, o kompleksinio, panoraminio požiūrio ir pastangų, žinant, kad tai kainuos, bet atsipirks šimteriopai. Studijoje minimų iniciatyvų sėkmė priklausys nuo politinės valios. Bet nei aš asmeniškai, nei ši vyriausybė, nei, tikiu, kolegos iš Latvijos tos valios nepristigs“, - tvirtino A.Ažubalis.

Ministras pabrėžė, kad abi šalys be viena kitos nepasieks savo strateginių tikslų.„Jei įtvirtinsime energetinį saugumą ir pasieksime ekonominę gerovę, tai tik kartu su latviais. Jei atremsime nutautėjimo ir istorinės atminties praradimo pavojus, tai tik kartu su latviais. Štai kodėl artėjant Latvijos referendumui dėl valstybinės kalbos galima grėsmė latvių kalbai kelia nuoširdų susirūpinimą ir mums, lietuviams“, - teigė A.Ažubalis.

Lietuvos ir Latvijos ambasadorių Nerio Germano ir Alberto Sarkanio studijoje apie Lietuvos ir Latvijos santykių perspektyvas pateikiamos dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo rekomendacijos, analizuojamas įvairiapusis ir platus kaimyninių valstybių santykių paveikslas: įvertintos istorinės ir dabarties realijos, tolesnio bendradarbiavimo galimybės ekonomikos, energetikos, transporto, turizmo, švietimo, kultūros ir kitose srityse.

Užsienio reikalų ministerija rengiasi pavasarį pristatyti studijoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo planą.