Naujienos

Lapkričio 10-11 dienomis Londone lankėsi Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis. Vizito metu jis susitiko su JK užsienio reikalų ministru Williamu Hague, su kuriuo derino pozicijas požiūrio į rytų kaimynus klausimais. Vakare ministras dalyvavo naujojo Lietuvos ambasados pastato atidaryme, o prieš tai atsakė į žurnalistų klausimus.  Pateikiame ministro atsakymus į “Mano Anglija” žurnalistės klausimus.

-   Mes tarsi visi siekiam susikalbėjimo, ir politikai Lietuvai tą sako ir mes čia tą patį teigiam, ir vis po kiek laiko išeina kažkoks susipykimas, turiu galvoje paskutinį Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasisakymą, įžeidusį emigrantus. Kodėl taip yra, kad vieno tarsi siekiama, o kitaip išeina?

Man kaip tik atrodo atvirkščiai, kad tokie nesusipratimai  yra ganėtinai reti. Manau daug daugiau bendradarbiavimo, bendrų pasaulio lietuvių renginių, turim ir Pasaulio lietuvių komisiją, kuri šiuo metu posėdžiauja Lietuvoje.  

Manau, nesusikalbėjimai kyla dėl to, kad žmonės labai jautriai į viską reaguoja. Jie yra įskaudinti, įaudrinti tos visos situacijos, kai turėjo palikti tėvynę ir ieškot darbo kitur, o paskui susilaukti priekaištų. Ir atvirkščiai, kai žmonės mato, kad kažkas išvažiuoja ir galbūt yra ir to natūralaus pavydo, o kai kada ir nepasitenkinimo.

Taip jau yra, kai nuo to tautos kūno po gabaliuką vis atplėšiama, visi tampa labai jautrūs. Ir dabar tokia situacija, kad politikai mato negeras tendencijas ir nėra būdo, kaip jas sustabdyti. Tada galbūt kai kas reaguoja karščiau ir sako – jūs būkit Lietuvoj, jūs nevažiuokit. Iš tikrųjų, kai buvo diplomatų suvažiavimas aš sakiau, kad mes turim tris iššūkius – energetinis, ekonominis ir emigracija.

Emigracijos procesas kelia nerimą, bet padaryti nieko neįmanoma, nes reikia pasiekti panašę gerovę kaip Vakarų šalyse ir valstybei reikės ne 10 metų, kad pasiektume kažką panašaus.   

Mano galva mūsų valstybės uždavinys yra paprastas – padėti išsaugoti išeivijai ryšius su tėvyne ir natūralią trauką gimtajai šaliai ir kultūrai - kad skaitytų lietuviškas knygas, naršytų lietuviškus tinklapius, pagal galimybes dalyvautų lietuviškoje veikloje ir vaikus lietuviškai mokytų.

-  Praėjo jau daugiau kaip metai nuo to laiko, kai buvo panaikintas Išeivijos ir tautinių mažumų departamentas ir  išeivijos reikalai buvo perduoti į Užsienio reikalų ministerijos rankas. Ar ši pertvarka jūsų nuomone pasiteisino?

Tuo metu aš buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir turėjau kitokią nuomonę. Bet buvo priimtas toks sprendimas, ir dabar reikia dirbti pagal tas taisykles. Be to, viskas atsiremia į lėšas. Pavyzdžiui, dabar projektui “Globali Lietuva” per visas institucijas mes surinkome tik 9 mln. litų, tai lašas jūroj. Bet ačiū Dievui, kad bent tiek yra.

Dabar reikia Užsienio lietuvių departamentą prie URM stiprinti, tobulinti, plėsti, kaip ir konsulinę tarnybą, kuri pamažė jau atsigauna ir per pastaruosius metus mes jau 10 pareigybių atstatėm ir dar atstatysim.