Naujienos

Ministro Antano Valionio sveikinimas kasmetinio ekonominius klausimus kuruojančių diplomatų suvažiavimo dalyviams Vilnius, 2005 m. spalio 4 d. 15 val.

  Mieli kolegos,

  Sveikinu Jus visus susirinkus į kasmetinį „ekonomistų“ suvažiavimą. Džiaugiuosi, kad ši tradicija kartu aptarti aktualiausius klausimus vis tvirčiau įleidžia šaknis ir yra aktyviai Jūsų palaikoma.

  Šis suvažiavimas vyksta svarbių permainų metu. Atsinaujina, persiorientuoja visa mūsų šalies užsienio politika. Šiandien kalbame apie tai, kokie turėtų būti Lietuvos tikslai Europos Sąjungoje ir NATO, kaip išnaudoti šios narystės privalumus, kad kuo geriau įsitvirtintume naujoje geopolitinėje erdvėje, kur nuolat vyksta reikšmingi politiniai ir ekonominiai pokyčiai.

Prieš metus Lietuvos politinės partijos susitarė, kad Lietuva turėtų būti aktyvi ir matoma valstybė – savotiškas regiono traukos centras. Prabėgę metai parodė, ką ir kokiose srityse turime padaryti nedelsiant, kad priartėtume prie šio tikslo. Ir kas ne mažiau svarbu – koks glaudus yra užsienio politikos ryšys su vidaus politika, kaip didelių darbų sėkmė priklauso nuo gebėjimo sutvarkyti, atrodytų, paprastus reikalus.

  Vakarykščiame susitikime su Respublikos Prezidentu jau buvo iškeltas klausimas: ar Lietuva įsitvirtina kaip aktyvus regiono ekonominis centras? Ar mūsų valstybė tampa verslo ir investicijų traukos vieta?

  Šis klausimas – kol kas atviras.

Taip, mūsų ekonomika auga sparčiau nei ES vidurkis, bet lėčiau nei Latvijos ir Estijos.

  Tiesa ir tai, kad Pasaulio bankas pripažino ir mūsų valstybę viena iš patraukliausių pradėti verslą visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tačiau prieš kelias dienas paskelbti kiti duomenys, pagal kuriuos mūsų šalies konkurencingumo reitingas smuktelėjo keliais laipteliais žemyn.

  O mūsų pačių statistika rodo, kad tiesioginės užsienio investicijos ir ypač – „plyno lauko“ investicijos ima aplenkti Lietuvą, nusėsdamos kaimyninėse šalyse.    

  Tai ženklas, kad regione vyksta didžiulė konkurencija dėl lyderystės. Ir į tai reaguoti turėtume ne tradiciškai: „aš taip ir sakiau…“, o sutelkdami jėgas į aiškų tikslą – Lietuvos patrauklumo didinimą.

  Kalbu ne vien apie gebėjimą parodyti Lietuvos, kaip investicijoms, verslui, turizmui atviros šalies, privalumus. Kalbu apie pastangas prisidėti, kad liktų kuo mažiau kliūčių atrasti Lietuvą visiems, kurie ieško naujų verslo ir  kapitalo investavimo galimybių. Apie pastangas padėti veikliems ir atkakliems Lietuvos verslininkams rasti patogiausius kelius į artimas ir tolimas, naujas ir senas pasaulio rinkas. Padėti Lietuvos valstybei atlaikyti konkurencinį, o jeigu reikia – ir politinį spaudimą gyvybiškai svarbiuose ūkio ir finansų sektoriuose.

  Gerbiamieji,

  Lietuvos patrauklumą pasaulio rinkose labiausiai lemia trys veiksniai: mūsų politika, struktūrinės ypatybės ir visuomenės nuomonė:

  - Pirma – jei mūsų veiksmai logiški, jei sprendimai suprantami, o rezultatai duoda naudos ne tik Lietuvai, bet ir kitiems – tada mes ta šalis, su kuria verta bendradarbiauti.

  - Antra – užsienio partneriams ne mažiau svarbu, kokia mūsų šalies infrastruktūra, kokios tendencijos darbo rinkoje, kokia mokestinė bazė ir kitos sąlygos verslo plėtrai.

  - Ir trečia – jei visuomenė skeptiškai atsiliepia apie valdžią, jei tarp valdžios ir visuomenės tvyro įtampa, tada mūsų pažadus atsargiai vertina ir užsienio investuotojai.

  Bene labiausiai tapti traukos centru Lietuvai šiandien trukdo struktūrinės priežastys. Neturime greitkelių „nuo sienos iki sienos“, esame silpnai sujungti su svarbiausiais Europos finansų centrais ir tam tikra prasme – netgi su artimiausiais kaimynais. Kaimynai mums rūpi pirmiausia kaip pigių žaliavų ar pigaus kuro tiekėjai.

O kai energetikos srityje – akivaizdi priklausomybė nuo vienintelio žaliavų šaltinio, kai pati energetikos rinka nelanksti, dominuojama didesnių ar mažesnių monopolijų, diplomatija atsiduria itin sudėtingoje interesų sankirtoje.  

  Visa tai jau ne tik mažina mūsų šalies patrauklumą, bet ir kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Lietuvos diplomatai gali prisidėti šalinant šias kliūtis. Tą jau ir pradėjome daryti. Kovojame dėl mūsų šaliai svarbių strateginių projektų ir ieškome jiems finansavimo šaltinių. Savais būdais siekiame sustiprinti Lietuvos ir ES rinkos ekonominę sąveiką, o taip pat – ir mūsų ekonominį bendradarbiavimą su kaimynais. Analizuojame užsienio šalyse skelbiamą Lietuvai svarbią informaciją, reklamuojame verslo Lietuvoje galimybes.

Tačiau dabartinėmis sąlygomis šių tikslų turėtume siekti dar aktyviau, dar „agresyviau“. Ne tik kaupti ir analizuoti informaciją, ne tik laiku imtis veiksmų, kad sumažintume neigiamus mums nepalankių sprendimų padarinius, bet ir užbėgti tokiems sprendimams už akių, pašalinti prielaidas ekonominėms grėsmėms išsipildyti.

Diplomatinei tarnybai reikia prisitaikyti prie šių naujų poreikių. Mūsų gretose šiandien dirba daug puikių tarptautinės prekybos specialistų, kurie užmezgė gerus kontaktus su tarptautinėmis institucijomis ir šiandien padeda formuoti tokią ES politiką, kuri labiausiai atitinka mūsų šalies interesus. Tačiau to negana. Kaip minėjau, investicijų srautas į Lietuvą senka, o energetikos, transporto srityse vis dar sprendžiame „paveldėtas“ problemos, nors jau laikas kurti naujas strategijas.

Gerbiamieji,

  Šią vasarą buvo priimtas sprendimas iš esmės pakeisti Ekonomikos departamento struktūrą. Vietoj vieno įsteigti net trys departamentai: Užsienio prekybos politikos, Ekonominio saugumo politikos ir Eksporto bei investicijų skatinimo. Dvišaliai ekonominiai klausimai perkelti į politinius klausimus kuruojančių diplomatų portfelį. Be to, į kiekvieną „geografinį“ departamentą bus paskirta po vieną papildomą pareigūną ekonominiams klausimams.

  Mūsų tikslas – sustiprinti Lietuvos diplomatijos ekonominį matmenį. Tačiau ne toliau skaidantis į „ekonomistus“, „politikus“ ar kitas savarankiškas „respublikas“, o paverčiant ekonominį atstovavimą visos diplomatinės tarnybos uždaviniu.

Juk mes visi gerai suprantame, kad ekonominė diplomatija yra ne tik Jūsų, “ekonomistų”, reikalas. Tai neatskiriama visos Užsienio reikalų ministerijos veiklos sritis, visos diplomatinės tarnybos sėkmės laidas.

  Vakarykštėse diskusijose jau nuskambėjo abejonių, ar ši reforma nepakirs nusistovėjusių bendradarbiavimo tradicijų. Juolab kad žmonių mūsų tarnyboje, kaip visada, trūksta.

  Kad taip neatsitiktų, turi pasikeisti požiūris į ekonominio darbo organizavimą. Laikai, kai atstovybėje dirbantys diplomatai patys atsakinėja į komercinius paklausimus ar dirba verslo organizacijų gidais, traukiasi į praeitį. Tai rodo ir besiplečiantis komercijos atašė mūsų diplomatinėse atstovybėse ratas. Manau, kad turime labiau pasitikėti kitomis valstybės institucijomis, verslo savivaldos organizacijomis ir pamažu joms perduoti dalį einamųjų funkcijų, o savo dėmesį sutelkti į strateginius valstybės klausimus.

Stebina argumentai, kad ši reforma neva „nuleista“ iš viršaus. Ši reorganizacija, kaip jokia kita, seka iš mūsų tarnybos vidinių poreikių. Netikiu, kad ekonomikos srityje dirbantys diplomatai šių poreikių nejaučia. Juk visiems aišku, kad dirbti sąlygomis, kai vidaus politika eina savo vaga, o užsienio – savo, daugiau nebegalime. Ir investicijų, ir eksporto skatinimo, ir energetikos bei infrastruktūros srityse mūsų diplomatiniai veiksmai turi remtis atitinkamais vidaus politikos sprendimais.

Paruošti dirvą šiems sprendimams, „suderinti stygas“ su kitomis valstybėmis valstybės institucijomis prieš išeinant į tarptautinę areną ir yra vienas iš svarbiausių uždavinių, kurį keliame naujai sukurtiems departamentams. Kad Jums, atstovybėse dirbantiems diplomatams, nereikėtų sprendimų tarp įvairių valdžios institucijų derinti iš užsienio.

  Savo ruožtu ir Jūsų parengta informacija nebeklaidžios ministerijos labirintuose. Manau, kad šio sprendimo laukiate ne tik Jūs, bet ir kitos ekonominiais klausimais su mumis bendradarbiaujančios žinybos.

  Tad dirbkime kartu ir ieškokime geriausių sprendimų.

  Linkiu Jums visiems kuo geriausios kloties, o šiam suvažiavimui – įdomių ir vaisingų diskusijų.

  Ačiū už dėmesį.