Naujienos

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys gegužės 11 d. Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT). ES užsienio reikalų ministrai aptarė paramą Ukrainai, spaudimo Rusijai didinimą, situaciją Artimuosiuose Rytuose.

Ministras, kreipdamasis į ES kolegas, akcentavo, kad Rusija savo elgesiu vėl ir vėl parodo, kad jos tikslas nėra taika ir žmonių gyvybių apsaugojimas.

„Paliaubos negali tapti teatrine pauze Kremliaus propagandai ar paradams rengti – jos turi būti grindžiamos Ukrainos saugumo poreikiais ir būti realiu žingsniu teisingos ir tvarios taikos link. Tvari taika neįmanoma be tvirtos paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui. Lietuvos Seimas kol kas vienintelis prieš metus priėmė rezoliuciją, patvirtinančią, jog nepripažinsime jokios Ukrainos teritorijos okupacijos ir aneksijos – nei de jure, nei de facto“, – kalbėjo ministras.

K. Budrys teigė, kad su Rusijos agresija nepailstamai kovojančiai Ukrainai šiuo metu teikiamos paramos nepakanka, o paramos naštos pasidalijimas tarp šalių išlieka netolygus.

„Atblokuota 90 mlrd. eurų ES paramos Ukrainai paskola sprendžia tik dalį Ukrainos poreikių, todėl, nepaisant ES pastangų, karinės paramos Ukrainai vis tiek trūksta. Raginame sugrįžti prie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms klausimo, ir taip pat kuo greičiau atblokuoti Europos taikos priemonės karinės paramos Ukrainai lėšas“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras K. Budrys.

Ministrai taip pat aptarė poreikį didinti spaudimą Rusijai, todėl Lietuva ragina kuo greičiau pradėti darbus dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, fokusuojantis į tolimesnį Rusijos karo ekonomikos stabdymą.

„Vėluojantys ES sankcijų Rusijai sprendimai turi realių pasekmių karo lauke. Raginame ES pagaliau imtis sankcijų prieš „Rosatom“ ir „Lukoil“. „Rosatom“ aktyviai plečia įtaką trečiose šalyse, kur per branduolinės energetikos projektus kuria ilgalaikę priklausomybę ir stiprina Rusijos geopolitines pozicijas. Tuo pačiu ji yra susijusi su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu, dalyvauja Zaporižios AE okupacijoje ir prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Nebegalime delsti, privalome imtis konkrečių veiksmų, pradedant naujų kontraktų draudimu“, – pabrėžė ministras.

ES URT gegužės 11 d. patvirtino sankcijas 16 fizinių ir 7 juridiniams asmenims, atsakingiems už Ukrainos vaikų neteisėtą deportavimą ir indoktrinavimą.

EU užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose. K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva rimtai vertina galimybes prisidėti prie sąjungininkų iniciatyvų, skirtų užtikrinti laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje.

„Itin svarbi koordinacija su JAV. Būtina užtikrinti, kad iniciatyvos viena kita papildytų ir nedubliuotų. Remiame siūlymus stiprinti saugumo ir gynybos bendradarbiavimą su Persijos įlankos šalimis, įskaitant dėl dronų pajėgumų įtraukiant Ukrainą, kuri turi daugiausiai praktinės patirties ginantis nuo Irano dronų“, – teigė ministras.

K. Budrys akcentavo, kad Lietuva palaiko sankcijas asmenims ir subjektams, atsakingiems už Hormūzo sąsiaurio blokavimą, kuris kelia ekonominių iššūkių pasaulyje dėl didėjančių degalų kainų, tarptautinei laivybai bei būtinų prekių gabenimui. Ministras K. Budrys pabrėžė poreikį taikyti ir ekonomines sankcijas dėl Hormūzo sąsiaurio blokavimo, siekiant didinti spaudimą Irano režimui, bei ragino nepamiršti Irano režimo pareigūnų, atsakingų už represijas prieš gyventojus, atsakomybės.