Naujienos

Spalio 12 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Liuksemburge dalyvauja ES Užsienio reikalų taryboje. Prieš susitikimą ministras žurnalistams pabrėžė du prioritetus – didinti spaudimą Rusijai ir spartinti Ukrainos kelią į ES.

 

Ministras pasveikino sprendimą į sankcijų sąrašus įtraukti dar 1600 asmenis ir subjektus, susijusius su Rusijos informaciniu karu, šešėliniu laivynu ir karo mašina, tačiau pabrėžė, kad tuo apsiriboti negalima.

 

„Sankcijos veikia tik tada, kai spaudimas didėja, o ne tada, kai sustojame. Neseniai iš sankcijų sąrašų išbraukę du įtakingus oligarchus parodėme silpnumą ir matome, kaip Rusija į tai reagavo – tolesne eskalacija Ukrainoje ir Europoje“, – sakė K. Budrys.

 

Pasak ministro, Europa turi atsakyti į Rusijos veiksmus griežtesnėmis sankcijomis, didesniu spaudimu ir tarptautine Rusijos izoliacija. Ministras K. Budrys akcentavo, kad kiekviename ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje turėtų būti sutariama dėl papildomų sankcijų asmenims ir subjektams, susijusiems su sabotažo operacijomis ir Rusijos karo mašina.

 

K. Budrys taip pat paragino ES imtis veiksmų prieš Rusijos karinę žvalgybą GRU.

 

„GRU jau veikia kaip teroristinė organizacija, todėl ES turi ją tokia pripažinti. Tik griežtindami sankcijas ir parodydami, kad esame rimtai nusiteikę, užkirsime Rusijai kelią kelti chaosą mūsų sostinėse“, – teigė ministras.

 

Kalbėdamas apie ES plėtrą, K. Budrys akcentavo jos svarbą Europos saugumui.

 

„Kelias į Europos saugumą eina per Kyjivą. Ukraina jau dabar gina mus, stabdydama Rusijos pajėgas. ES plėtra reiškia Europos saugumo stiprinimą“, – sakė K. Budrys.

 

Ministras paragino atverti likusias keturias derybų su Ukraina skyrių grupes ir iki metų pabaigos pasiekti pažangą atveriant derybas tiek su Ukraina, tiek su Moldova.