Naujienos

Gegužės 25–29 d. vyko kasmetinė Lietuvos diplomatų, vykdančių ekonomines funkcijas diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje, bei specialiųjų atašė konferencija.

Konferencijos metu Lietuvos ekonominiai atstovai, komercijos, žemės ūkio, muitinės ir transporto atašė kartu su Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Finansų bei Žemės ūkio ministerijų, kitų valstybės institucijų ir verslo atstovais aptarė svarbiausius ekonominės diplomatijos prioritetus: eksporto skatinimą, užsienio investicijų pritraukimą, ekonominio saugumo stiprinimą, gynybos ir saugumo pramonės plėtrą, inovacijų ekosistemos stiprinimą bei ekonominius vystomojo bendradarbiavimo aspektus.

Sveikindamas į konferenciją susirinkusius Lietuvos ekonominius atstovus, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad šis renginys tapo svarbia tradicija, suteikiančia galimybę aptarti aktualiausius ekonominio atstovavimo klausimus, pasidalyti sukaupta patirtimi bei ieškoti sprendimų kylantiems iššūkiams spręsti.

„Ekonominė diplomatija šiandien yra esminis valstybės interesų svertas, tačiau norint jį sėkmingai išnaudoti reikia sutelktų valstybės institucijų, diplomatinių atstovybių ir verslo pastangų. Gyvename geoekonominio nestabilumo laikotarpiu, kai saugios tiekimo grandinės bei technologinis konkurencingumas tampa tiesiogine nacionalinio saugumo dalimi. Todėl privalome veikti išvien ir aktyviai siekti bendrų tikslų – užtikrinti valstybės saugumą, auginti inovacijų ekosistemą, skatinti ilgalaikį ūkio kilimą bei stiprinti Lietuvos, kaip proveržio šalies, įvaizdį pasaulyje“, – sakė ministras.

Konferencijos dalyviai lankėsi Giraitės ginkluotės gamykloje ir Kauno technologijos universitete, kur buvo pristatytas Lietuvos gynybos pramonės, mokslo ir inovacijų potencialas. Bendradarbiaujant su VšĮ „Ekoagros“ filialu „Litfood“, surengti Lietuvos įmonių susitikimai su ekonominiais atstovais bei specialiaisiais atašė, kurių metu aptarti eksporto plėtros ir konkrečių rinkų atvėrimo klausimai.

Vizito Panevėžyje metu Panevėžio miesto savivaldybės, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei „Panevėžio plėtros agentūros“ atstovai pristatė miesto ir regiono ekonominį potencialą. Taip pat surengti dvišaliai susitikimai su regiono įmonėmis, siekiančiomis plėsti eksportą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, organizuoti apsilankymai įmonėse.

Šių metų konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas transporto, pažangiųjų technologijų ir skaitmeninių inovacijų sektoriams. Diskusijose aptartos Lietuvos transporto sektoriaus plėtros kryptys, oro susisiekimo gerinimo galimybės, geležinkelių sistemos strateginė plėtra ir Lietuvos integracija į Europos transporto tinklus.

Atskira programos dalis buvo skirta Lietuvos technologijų ir skaitmeninių inovacijų potencialui užsienio rinkose, dirbtinio intelekto politikai ir DI fabriko iniciatyvai, taip pat pasaulinėms DI geopolitikos ir ekonomikos tendencijoms.

Konferenciją užbaigė individualūs ekonominių atstovų susitikimai su verslo, institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovais, kurių metu aptartos bendradarbiavimo galimybės ir Lietuvos eksporto rinkų plėtra.

Šiuo metu 57-iose diplomatinėse ir prekybos atstovybėse bei konsulinėse įstaigose dirba 96 ekonominiai atstovai – ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai ir kitų valstybės institucijų deleguoti specialieji atašė.

KTU ir Ž. Večiorkutės nuotr.