Naujienos

Birželio 27 d. Lietuvos Respublika oficialiai pranešė Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui apie savo pasitraukimą iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (Otavos konvencijos).

Lietuvos sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją lėmė Rusijos tęsiamas agresijos karas prieš Ukrainą, Kremliaus režimo vykdomi tarptautinės teisės pažeidimai, jo keliama grėsmė euroatlantinės erdvės saugumui. Dėl Rusijos veiksmų regione prastėjančioje saugumo situacijoje esanti Lietuva siekia stiprinti šalies apginamumą. Otavos konvencijos denonsavimas sutvirtins Rusijos atgrasymo poveikį, padidins Lietuvos kariuomenės gynybinį potencialą. Denonsuodami Otavos konvenciją siunčiame aiškią žinią, kad Lietuvos ir NATO teritoriją ginsime visomis įmanomomis priemonėmis.

Net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos Lietuva ir toliau laikysis tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, susijusių su kariavimo būdais ir metodais bei civilių gyventojų apsauga. Priešpėstinių minų panaudojimo atveju, Lietuva imtųsi visų priemonių, kad sušvelnintų bet kokius galimus šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Įgyvendinant Otavos konvencijos 20 straipsnio nuostatas, Lietuvos pasitraukimo raštai buvo įteikti JT Generaliniam Sekretoriui, kuris yra šios konvencijos depozitaras, bei JT Saugumo Tarybai. Apie savo suverenų sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją Lietuva taip pat skaidriai pranešė visoms valstybėms, šios konvencijos šalims.

Pasitraukti iš Otavos konvencijos planuoja net penkios regiono šalys – Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva ir Suomija. Tai parodo, kad visos šios šalys vienodai vertina kylančią grėsmę iš Rusijos.

Numatoma, kad Lietuvos pasitraukimas iš Otavos konvencijos įsigalios praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kai pasitraukimo dokumentas buvo įteiktas konvencijos depozitarui, tai yra, 2025 m. gruodžio mėn.