Naujienos

Rugsėjo 4 d. Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generaliniam direktoriui Markui Thomsonui įteikė Lietuvos Ministro Pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus laišką dėl Lietuvos siekio tapti visateise CERN nare.

Laiške Ministras Pirmininkas pabrėžė ilgametį ir nuosekliai stiprėjantį Lietuvos mokslinės bendruomenės bendradarbiavimą su CERN bei išreiškė lūkestį, kad visateisė narystė dar labiau sustiprintų Lietuvos ir organizacijos ryšius.

„Dabar prasidės nelengvas, reikalaujantis visų valstybės ir mokslinių institucijų bei mokslininkų susitelkimo procesas, atitikties CERN narystės kriterijams procesas“, – sakė ambasadorius R. Paulauskas.

Šių metų sausio 23 d. Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi CERN. Susitikime su CERN vadovu M. Thomsonu G. Nausėda išsakė tvirtą paramą Lietuvos siekiui tapti pilnateise CERN nare.

Siekis tapti pilnateise CERN nare grindžiamas daugiau kaip tris dešimtmečius plėtojama partneryste. 2004 m. pasirašytas susitarimas dėl mokslinio ir techninio bendradarbiavimo didelių energijų fizikos srityje, 2017 m. birželio 27 d. – Lietuvos ir CERN asocijuotos narystės susitarimas, o 2018 m. Lietuva tapo CERN asocijuotąja nare. 2022 m. įkurtas Lietuvos-CERN konsorciumas (CERN-LT), koordinuojantis Lietuvos dalyvavimą CERN projektuose ir telkiantis šalies mokslininkus, studentus bei įmones.

Visateisė narystė atvers daugiau galimybių mūsų šalies mokslininkams ir verslui aktyviai dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose bei technologiniuose projektuose, stiprinti šalies kompetencijas ir didinti inovacinį potencialą. Šiuo metu į su CERN susijusias veiklas aktyviai įsitraukę Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos energetikos institutas ir kt. institucijos.

CERN – viena svarbiausių pasaulio mokslo institucijų, įkurta 1954 m. siekiant skatinti fundamentinius fizikos tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą. Per dešimtmečius CERN tapo pažangiausių technologijų ir inovacijų centru, kuriame gimė pasaulinis žiniatinklis (WWW), vėžio gydimo radioaktyviais izotopais technologija ir t.t. Be valstybių narių, daugiau nei 11 000 kviestinių mokslininkų iš daugiau nei 70 šalių čia atlieka tyrimus.

CERN šiuo metu yra 25 valstybės narės, atsakingos už organizacijos valdymą ir finansavimą. Estija ir Slovėnija tapo visateisėmis CERN narėmis 2024 ir 2025 m. Taip pat CERN turi 11 asocijuotų valstybių narių: Brazilija, Čilė, Kroatija, Kipras, Indija, Airija, Latvija, Lietuva, Pakistanas, Turkija ir Ukraina.