Naujienos

Rugsėjo 1-2 dienomis Niuporte (Velsas) vyko neformalus Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Pagrindiniai forumo akcentai buvo: Europos Sąjungos santykiai su Rusija bei Iranu, Turkijos bei Kroatijos galimybės integruotis į ES bloką, Artimųjų Ryto taikos procesas. Plačiau apie susitikimą Niuporte bei kaip Lietuvoje sprendžiamos išeiviams aktualios problemos, kalbėjomės su forume dalyvavusiu LR užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.

- Ministre, papasakokite plačiau apie susitikimą, apie ką buvo diskutuota?

- Tokiems susitikimams nuolatos yra skiriamas didelis dėmesys. Pati susitikimo forma apibrėžia, kad jame vyksta gana atviri ir galbūt išeinantys už standartinių diplomatinių rėmų pokalbiai. Niuporto forume dalyvauja tik ministrai, be padėjėjų ar patarėjų. Šalis, organizuojanti tokį susitikimą perduoda žinias Euro korespondentams, kurie užfiksuoja jame išsakytas mintis. Tai yra puiki proga diplomatams apsikeisti nuomonėmis ir pagrindiniais pasiūlymais. Tokiuose forumuose Lietuva pradėjo dalyvauti nuo 2000-2001 m.,

Be abejo, šio susitikimo svarbiausias ir daugiausiai diskusijų keliantis klausimas - Turkijos ir Kroatijos narystė Europos Sąjungoje.

- Kokia yra Lietuvos pozicija Turkijos ir Kroatijos integracijos i ES bloką klausimu?

- Lietuva laikosi objektyvios pozicijos: jeigu šalys įvykdė numatytus pagrindinius reikalavimus, kurie jai buvo keliami, jai turi būti sudarytos sąlygos pradėti tolimesnes derybas. Tai yra atviras procesas, tačiau visiškai neaišku, kaip šis klausimas bus išspręstas.

- Ar forumas gali turėti svarios įtakos Turkijos, kaip galimos kandidatės į Europos Sąjungos bloką, likimui?

- Forume bus pasikeista nuomonėmis, jokių įpareigojančių sprendimų priimta nebus. Manau, kad lemiami sprendimai Turkijos atžvilgiu bus priimti spalio 2-3 d., kai vyks. bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdis. Tikėtina, kad net ir radikaliausiai Turkijos atžvilgiu nusiteikusios šalys neblokuos derybų pradžios. Tačiau Turkija turi įvykdyti visus labai konkrečius kriterijus, ir šaliai tai padaryti nėra labai lengva. Turkija turi išspręsti problemas, susijusias su žmogaus teisėmis šalyje, religiniais, ekonominiais bei kitais dalykais. Derybos bus ilgos.

- Ministre, kaip žinia, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkauja D. Britanija. Ko iš to gali tikėtis Lietuva bei pati ES?

- Lietuva visa laiką turi savo poziciją. Jeigu kalbėtume apie šalies mokesčių sistemą, savarankiškumą juos nustatant, rinkos liberalumą (kas daro mūsų ekonomiką patrauklią), Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pozicijos yra panašios. Norime tikėti, kad D. Britanijos pirmininkavimo metu bus susitarta dėl ES biudžeto. Tai mums atvertų galimybes ruoštis 2007-2013 m. biudžeto įsisavinimui, kuris turi būti nukreiptas į Lietuvos ir ES bloko ekonomikos ateitį. Jeigu Austrijos, ar blogiausiu atveju - tik Suomijos, pirmininkavimo metu turėsime suplanuotą biudžetą, atsidursime ant pačių 2007 metų slenksčio - gan sudėtingoje situacijoje planuojant biudžeto realizavimą.

Kitas dalykas - Europos konstitucijos ratifikavimo procesas. Kaip žinote, buvo manoma, kad Europos konstitucija bus sėkmingas projektas, bet, deja, žlugo. Nors Europos konstitucijos likimas nėra aiškus, tikėkimės, kad bent jau lūžio situacijoje pradžia turėtų vykti britų pirmininkavimo metu.

Taip pat verta atkreipti didesnį dėmesį į ES ir Irano santykius, apie kuriuos taip pat diskutavome Niuporte. Iranas vėl pradėjo sodrinti radioaktyviąsias medžiagas. Aktualus klausimas išlieka Palestinos ir Izraelio santykių normalizavimas.

2005 metų pasiekimai nėra labai įspūdingi. Tikimės, kad D. Britanijos pirmininkavimo metu, konsoliduosis teigiami projektai bei bus sustiprinta Europos Sąjungos idėja.

- Esate šalyje, kurioje gyvena, itin daug mūsų tautiečių. Ką Jūs manote apie taip gausiai iš Lietuvos vykstančius žmones, ir kokių veiksmų Lietuvos Respublikos Vyriausybė imasi emigracijai stabdyti?

- Palietėte labai skaudžią temą. Matome emigracijos mastą! Kaip žinote, gegužės mėnesį LR Užsienio reikalų ministerija organizuodama ambasadorių susitikimą surengė plačią konferenciją, kurioje iškėlėme emigracijos problemą. Iš tiesų, lazda turi du galus: labai intensyviai siekėme, kad užsienio darbo rinka Lietuvos žmonėms būtų kaip galima plačiau atverta. Dabar ji yra atverta, ir žmonės tuo naudojasi. Faktas, kad žmonės į užsienį taip gausiai nevyks tik tada, kai Lietuvoje bus galima tinkamai uždirbti, rasti vietą kur pritaikyti savo talentą, sugebėjimus ir iš to pragyventi. Migracija, žinoma neišnyks, žmonės keliaus, ieškos geresnių vietų ir sąlygų - tai natūralu, bet iš esmės gerinant gyvenimo kokybe Lietuvoje, emigracija sumažėti turėtų.

Tie žmonės, kurie jau yra išvykę, turi turėti galimybę palaikyti nuolatinius ryšius su Lietuva. Tautinių mažumų departamentui rekomenduojame siųsti socialinės srities darbuotojus,) pagrindinius pasaulio taškus, kuriuose gyvena daugiausia mūsų tautiečių: Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje, JAV ir kt. šalyse. Soc. darbuotojų paskirtis būtų dirbti su čia gyvenančiais tautiečiais, teikti jiems informaciją. Rimtai mąstome, kaip paruošti tokią sistemą.

Dvigubas apmokestinimas - taip pat aktuali problema, užkertanti kelią grįžti užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Finansų ministerija svarsto kuo plačiau išplėtoti dvigubo apmokestinimo išvengimo projektą.

Pastebime, kad daug žmonių investuoja į žemės, būsto rinką Lietuvoje. Tai rodo, kad jie sieja savo gyvenimą su Lietuva, o dabartinis šalies ekonomikos augimas, kuris žymiai lenkia kitų šalių augimus,- sąlygoja kiekvienais metais didinti darbo užmokestį. Tik normalus ir geras gyvenimas Lietuvoje, o ne prievartinis stabdymas ar barjerai, sustabdys emigraciją iš šalies.