Naujienos

Džiaugiuosi, galėdamas Užsienio reikalų ministerijoje pristatyti naują unikalų leidinį - knygą „Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918 – 1940  metais“. Visų pirma, noriu pasveikinti jos autorių - profesorių Z.Butkų,  atlikusį milžinišką, kelis dešimtmečius trukusį kruopštų darbą, siekiant supažindinti mūsų visuomenę su reikšmingu Lietuvos diplomatijos istorijos puslapiu – santykiais su mūsų artimiausiomis kaimynėmis Estija ir Latvija tarpukario laikotarpiu. Pažymėtina, kad dauguma Baltijos šalių, Rusijos ir Vokietijos archyvuose rastų dokumentų knygoje skelbiami pirmą kartą – tai ypač didina knygos vertę.

Ši knyga - pirmas bandymas viename dokumentų rinkinyje pateikti šaltinius, atspindinčius Estijos, Lattvijos ir Lietuvos pastangas labai svarbiu nepriklausomybės įtvirtinimo  laikotarpiu sukurti karinę, politinę ir ekonominę sąjungą. Tarpukariu ne kartą bandyta suvienyti tris Baltijos valstybes, o pati vienybės idėja atsirado gerokai anksčiau, nei jos tapo nepriklausomomis. Ypač populiarūs buvo broliškų tautų – lietuvių ir latvių sąjungos planai dėl baltiškos kilmės ir kalbų panašumo. Baltijos šalims sekėsi glaudžiai bendradarbiauti kultūros ir visuomeninio gyvenimo srityse: Kaune, Rygoje ir Taline vyko Baltijos kongresai, sėkmingai bendradarbiavo studentija.

Turime pripažinti, kad trijų Baltijos valstybių vienybės kūrimas tarpukario laikotarpiu nebuvo užbaigtas projektas. Įvairiai vertinama ir trijų valstybių sąjungos sutartis, kurios pasirašymo 75-ąsias metines minėsime kitais metais. Gerai žinome mūsų nesėkmių priežastis ir negailestingą jėgų išsidėstymą to meto Europoje. Apie šias istorijos pamokas turime diskutuoti atvirai ir tikiu, kad ši knyga paskatins tai daryti.

1990-aisiais pasiekėme tai, ką atkakliai bandėme sukurti tarpukariu. Turiu galvoje ne tik Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybę, bet ir precedento tarptautiniu mastu neturinčią vienybę, kurią parodė mūsų šalys. Šiandien, būdami pilnateisiais Euroatlantinės bendrijos nariais, nepamiršome ir mūsų trišalio bendradarbiavimo, kurį sėkmingai išplėtojome įvairiomis formomis.

Manau, kad turime siekti naujo, pragmatiškesnio požiūrio į Baltijos valstybių bendradarbiavimą, kuris remtųsi mūsų šalių interesų gynimu Europoje ir pasaulyje bei padėtų mūsų Rytų kaimynams perimti europietiškas vertybes. Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonės, ypač jaunimas, turėtų iš naujo atrasti vieni kitus, megzti kuo daugiau neformalių kultūros, mokslo, švietimo ryšių, keistis patirtimi. Kalbant apie mūsų bendradarbiavimo ateitį, svarbu matyti strateginius tikslus, kurių dauguma, esu tvirtai įsitikinęs, yra bendri visoms trims valstybėms.   

Visiškai sutinku su profesoriumi Zenonu Butkumi, kuris savo knygoje pastebi, kad: „Dalis anuomet puoselėtų bendradarbiavimo sumanymų ir šiandien nėra įgyvendinta, todėl lieka lyg testamentas ateinančioms kartoms“. Linkiu, kad Baltijos valstybės gerai išmoktų istorijos pamokas ir toliau puoselėtų laisvės, vienybės ir pažangos principus, būdamos pavyzdžiu regione ir Europoje.  

Nuoširdžiai dėkoju autoriui ir visiems susirinkusiems.