Naujienos

Praktinis bendradarbiavimas su Rusija kaip kelias palankesnės santykių atmosferos sukūrimui

Gerbiamasis konferencijos pirmininke,

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

Pirmiausia norėčiau pasveikinti Europos Parlamento Socialistų grupės narius atvykus į Lietuvą. Aukštai vertinu šios antros pagal dydį Europos Parlamento frakcijos indėlį, kuriant Europos Sąjungos ateitį. Džiugu, jog bendromis Europos Parlamento, valstybių narių ir Europos Komisijos pastangomis pavyko prieš dvi savaites Briuselyje įvykusio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo metu įveikti Europos Sąjungos konstitucinę krizę ir padėti pagrindą naujajai Reformų sutarčiai.

Be abejonės, instituciniai ir politiniai Europos Sąjungos reikalai svarbūs ne tik mums, bet ir mūsų kaimynams Rytuose – svarbus sutapimas, kad tą pačią dieną Briuselyje visi Europos Sąjungos vadovai pritarė seniai ir kruopščiai rengtai Lietuvos ir Lenkijos iniciatyvai dėl sustiprintos Europos kaimynystės politikos. Susitarimas dėl būtinų Europos Sąjungos reformų mums atveria naujas galimybes Rytuose, kuo turime pasinaudoti visi – tiek Europos Sąjungos narės, tiek ES kaimynės, tiek Rusija.

Mano pranešimo tema yra apie praktinį bendradarbiavimą. Tačiau, norint kalbėti apie praktinį bendradarbiavimą, jei leistumėte, keletą žodžių apie bendresnį kontekstą, kuriame tas praktinis bendradarbiavimas plėtojasi.

2004 m. Lietuva ir kitos šalys: tai buvo 10 ES, 7 NATO šalys. Lietuva tapo ES ir NATO narėmis ir tai buvo ne tik tų šalių, ne tik Lietuvos sėkmė, manau tai visų pirma Vakarų civilizacijos, Europos civilizacijos didžiausia sėkmė ir, matyt, sėkmingiausias ir didžiausias geopolitinis projektas, sėkmingai įgyvendintas per paskutinį dešimtmetį. Aišku, galima numatyti ir pagalvoti, kas gi dar didingesnio ir reikšmingesnio Europos istorijoje. Man matosi toks įvykis praeityje ir vienas ateityje. Praeityje – tai Romos sutartis prieš 50 metų ir ateityje - strateginė partnerystė su Rusija. Deja, matyt, ateityje.

XXI a. realybę mąstytojas S. Hantingtonas yra įvardinęs kaip civilizacijų susidūrimą. Koks yra kontekstas, civilizacinis kontekstas, kurį visų pirma norėčiau paliesti formavimosi ir konkurencijos aspektu? Yra Europos civilizacija arba platesniame kontekste – Vakarų civilizacija, besiformuojanti Rusijos civilizacija, be abejo, Kinijos civilizacija... Kaip jos atrodo, tos civilizacijos, kur vyksta dabartinis mūsų politinis ekonominis veiksmas?

Vakarų, mūsų civilizacija pilnai susiformavusi vertybine prasme. Čia formavimasis yra užbaigtas. Geografine prasme kaip galios centras mūsų civilizacija tik formuojasi. Yra atskirų elementų, kurie liudija, kad galios centrą mes pradėję formuoti: tai Euro įvedimas, Šengenas, tam tikri finansiniai, renovaciniai, prekybiniai instrumentai. Iškalbingiausias faktas, liudijantis, kad mūsų civilizacija nėra suformavusi politinės ekonominės konsoliduotos galios instrumentų, yra tai, kad ES per Briuselį perskirsto tik 1 proc. bendro vidaus produkto. Taigi, kaip 27 valstybių sambūvio forma, taip, mes esame susiformavę, tuo tarpu kaip civilizacijos formavimo instrumentas, tai tik iš dalies ir labai ribotai. Ir Rusijos atsakas į tokią situaciją yra adekvatus, nors mums, kaip mažai valstybei, yra nepriimtinas. Rusijos atsakas yra dvišaliai santykiai, tai yra jų prioritetas. Jie nėra suinteresuoti kalbėti su Briuseliu, o visus reikalus spręsti linkę dvišaliu pagrindu.

Dar vienas nemalonus dalykas - nėra aktyviai veikiančios strateginės partnerystės, nėra įgyvendintos strateginės partnerystės. Tai tam tikra mūsų civilizacinio neapibrėžtumo ir neišbaigtumo pasekmė. Rusijos civilizaciją mano kolega URM ministras apibrėžia kaip tiltą tarp Azijos ir Europos civilizacijų, kiti apibrėžimai, kurie irgi pateikiami pakankamai įspūdingai ir įtikinamai – tai trijų slavų valstybių, provoslaviškų vertybių prasme formuojama civilizacija. Aišku ji nėra susiformavusi geografine prasme. Rusijos civilizacijos ribos irgi nėra apibrėžtos kaip ir mūsų.

Kam aš visa tai sakau? Tam, kad būtų aiškiau, jog bet kurios globalinės jėgos, bet kurios civilizacijos susiduria su trimis pagrindinėmis dilemomis: su jomis susiduria  ir Rusija. Tai  galybės, integracijos ir modernizacijos dilema. Su jomis susiduria ir Europos civilizacija, ir Rusija.  Rusija yra milžiniška valstybė, jos įtaka toli peržengia valstybines sienas, jos įtaka įvairiapusė. Pvz. ekonominė - Lietuvos eksportas į Rusiją vien praėjusiais metais išaugo beveik 45 proc., investicijos  - 44 proc. Tai reikšmingi skaičiai. Politinė įtaka - ryžtinga prezidento Boriso Jelcino pozicija, kažkada nulėmusi Sovietų Sąjungos žlugimą. Kultūrinė įtaka, išorės konfliktų sprendimo įtaka, taikdariška įtaka. Čia mūsų civilizacija, ES ir NATO geriau pasirodo konfliktų sprendime ir suvaldyti šią įtaką – amžina bet kurių globalinių jėgų problema. Atvira demokratinė Rusija skleidžia teigiamą įtaką, pvz., griaunant SSSR imperiją, o autoritarinė - Molotovo Ribentropo pakto pavyzdys.

Šiandien nerimą kelia tai, kad Rusija lėtina savo žingsnius demokratijos link.  Mūsų - ES ir Lietuvos - interesuose būtina matyti demokratinę, konstruktyvią, draugišką Rusiją. Nes tokia Rusija darytų teigiamą įtaką, tiek regionui, tiek pasaulio saugumui.

Integracijos dilema yra susijusi su tuo, kad globalizacijos amžiuje pasaulis tampa vis labiau integruotas. Sėkmę tarptautinėje politikos arenoje lemia gebėjimas atsverti, išorėje nustatyti priklausomybės santykius su kitomis šalimis. Ir geriausias pavyzdys yra ES, kur 27 šalys net deleguoja dalį suvereniteto tarpvalstybinėms institucijoms. Europą ir Ameriką sieja tarpatlantinis, euroatlantinis ryšys, sieja  NATO. Šito ryšio stiprinimas yra neabejotinas mūsų prioritetas. Vakarus su Kinija, Japonija ir kitomis ekonomikomis sieja pasaulio prekybos organizacija ir t.t.

Man atrodo, Vakarai nori, kad Rusija sėkmingai integruotųsi į pasaulinę sistemą. Tam yra aktyviai pasiūlomi įvairūs mechanizmai. Tai 4 ES ir Rusijos erdvės, NATO-Rusijos taryba, G8, Rusija kviečiama ratifikuoti energetikos chartiją, ji kviečiama prisijungti prie pasaulio prekybos organizacijos.

Kodėl Rusijai, mūsų supratimu, būtina integruotis į Vakarų pasaulio sistemą? Todėl, kad civilizacine prasme, kultūrine prasme Rusija yra žymiai arčiau Vakarų nei Kinija. Reikalingos didžiulės lėšos investicijoms, kurias gali pasiūlyti tik Vakarai. Integracija su Vakarais yra esminė modernizacijos prielaida.  Be to, kovoje su terorizmu vakarai patikimesnis santykis nei pietų šalys.

Modernizacijos dilema – trečioji dilema. Nuo 2000 m. Rusijos valstybės išlaidos išaugo beveik 10 kartų. Mes žinome keturis nacionalinius projektus: žemės ūkio, švietimo, sveikatos apsaugos, gyvenamojo būsto reformos srityse. Kita vertus, didžiuliai pinigai skiriami gynybai, saugumo struktūroms - apie 20 proc. nacionalinio biudžeto. Tačiau Rusija šiandien beveik nekariauja su nė viena valstybe ir beveik nedalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Kam tokios išlaidos yra reikalingos? Taigi modernizacija – visų pirma ekonomikos diversifikavimas, visuomenės pertvarkymas iš esmės pagal Vakarų standartus. Mūsų šalyse šį procesą įprasmina integracija su ES.  O su kuo ir kur integruojasi Rusija? Klausimas pakankamai atviras. Mes turime suprasti, kad Rusija patiria unikalią, sunkiausią transformaciją: 70 metų buvusi totalitarinės imperijos centru, Rusija sąlygoja, kad totalitarizmas palaipsniui ir taikiai susilikvidavo. To užmiršti  mes negalime. Tai indikacija, kad mes turime šansų kovoje už europietišką Rusiją.

Kokios alternatyvos? Daug galima išskirti. Pažiūrėkime, kas buvo paribiuose? Vystymasis kaip buvo paribiuose pagal archaišką marginalinį modelį, taip yra. Pasauliui iš esmės nėra pavojinga. Mano supratimu, totalitarine imperija Rusija niekados nebebus, bet archaiškas ir marginalinis vystymosi modelis yra pavojingas artimiausiems kaimynams. Tai svarbesnis dalykas, kad toks modelis būtų didžiulis praradimas Vakarų pasauliui. Tai kyla iš euroatlantinės bendruomenės nesupratimo dėl Rusijos strateginės svarbos civilizacine prasme.

Antra alternatyva išskirčiau Rusijos integracijos modernizacijos kryptį, kada postkomunistinė nomenklatūra keičiama demokratiškai išrinkta valdžia, kai valstybė orientuojasi į vertybinius kriterijus. Nenuvertinant Rusijos reikšmės mes, ES valstybės, privalome rūpintis savo ateitimi ir modeliuoti santykius su Rusija iš savo interesų ir iš savo pozicijų. O šis interesas susiveda į ES egzistencinį klausimą: ar sugebės ES išlaikyti lyderio pozicijas konkurencinėje kovoje ir išsilaikyti prieš senus ir naujus Amerikos ir Azijos galios centrus?  Manau, kad lygiai toks pat klausimas turėtų rūpėti ir Rusijai.

Tame matau akivaizdžią abiejų pusių tarpusavio priklausomybę ir tikslų bendrumą. Todėl vienas svarbiausių Europos Sąjungos interesų yra išlaikyti Rusiją savo pusėje, o Rusijos interesas – išlaikyti savo pusėje Europos Sąjungą.  

Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turi būti projektuojamas ir praktinis Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimas.

***

Lietuvai šis bendradarbiavimas ypač aktualus, todėl iš karto noriu pabrėžti, kad jei Europos Sąjungai strateginė partnerystė su Rusija yra svarbi, tai Europos Sąjungos narėms – Rusijos kaimynėms ši partnerystė yra dar svarbesnė. Mes pirmieji laimime arba nukenčiame kintant Europos Sąjungos ir Rusijos santykių pobūdžiui.

Lietuva yra pasirengusi glaudžiam ir abipusiai naudingam bendradarbiavimui, nes tai – mūsų interesas ir tokia mūsų kaimynystės politika. Tai liudija ligšioliniai Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiai, kurių raidai pagrindas buvo padėtas daugiau nei prieš 80 metų ir kuris vėl kuriamas paskutinius 16 metų, 1991 metais pasirašius Lietuvos – Rusijos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Sutarties pasirašymą lydėjo reikšmingi praktiniai dvišalio bendradarbiavimo pavyzdžiai: 1993 metais buvo išvesta Rusijos kariuomenė iš Lietuvos, 1997 metais pasirašytos sienų sutartys.

ES-Rusijos bendradarbiavimo kontekste ypač svarbus buvo 2003 metais tarp Lietuvos ir Rusijos pasiektas susitarimas dėl supaprastinto keleivių tranzito schemos, kuri leido Rusijos Federacijos piliečiams praktiškai be vizų judėti tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos dalies tranzitu per Lietuvos teritoriją. Parengti ir įgyvendinti šią schemą nebuvo lengva - juk neturėjome pavyzdžių, kuriais galėtume remtis. Kita vertus, mūsų sėkmė tik patvirtina, kad praktinis bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos gali būti puiki priemonė geresniems santykiams kurti. Tranzito sistema veikia be trukdžių – tą pripažįsta tiek ES, tiek ir Rusijos atstovai. Ši schema galios ir Lietuvai įstojus į Šengeno zoną.

Kitas sėkmingai veikiančio praktinio bendradarbiavimo pavyzdys – tarpusavio ekonominiai ryšiai. Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą prekybiniai santykiai tik intensyvėja: Rusijos Federacija pastaraisiais metais pagal prekybos apyvartą ir importą yra pirmoje vietoje. Lietuvos eksportas į Rusiją nuo apytiksliai 0,7 mlrd. eurų 2004 m. išaugo dvigubai iki 1,4 mlrd. eurų 2006 m. Pirmo 2007 m. ketvirčio rezultatai rodo, kad Rusija ir toliau išlieka Lietuvos prekybos partnerių lydere.

Plėtojant praktinį Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriame Kaliningrado sričiai. Europos Sąjunga ir Rusija gali ir turi bendrai dirbti siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę Kaliningrado srities plėtrą. Kaliningrado sritis yra apsupta Europos Sąjungos valstybių ir jo ateičiai kaip nė vienam kitam Rusijos regionui svarbu ryšių su Europos Sąjunga plėtojimas. Tikime, kad Rusija taip pat suinteresuota šio savo regiono sėkme, o Europos Sąjunga turi puikias sąlygas siūlyti bendradarbiavimą Kaliningrado srities plėtros klausimais. Tikimės, Rusija aktyviau atsilieps į šiuos siūlymus.

Lietuvos požiūriu, neatidėliotinas ir svarbus klausimas yra vizų režimo palengvinimas Kaliningrado srities gyventojams, ypač po Šengeno zonos plėtros. Naujajame Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarime dėl vizų režimo palengvinimo išimčių Kaliningrado srities gyventojams nėra numatyta. Tikimės, kad šiuo svarbiu klausimu artimiausiu metu mums bendromis pastangomis pavyks rasti sprendimą.

***

Reikia pripažinti, kad šiuo metu Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Juos temdo įvairūs klausimai, tarp jų ir nesprendžiamas naftos tiekimo vamzdynu į Lietuvą atnaujinimo klausimas ar mįslingi Europos Sąjungos piliečių dingimai Rusijos teritorijoje.

Mūsų požiūriu, pradėti spręsti šiuos klausimus pakaktų trupučio geros valios ir atvirumo. Mes tikimės, kad Rusija artimiausiu metu pateiks atsakymus į visus mums rūpimus klausimus, kadangi, mano giliu įsitikinimu, skaidrumas bei tarpusavio pasitikėjimas yra esminiai kaimyniškos partnerystės principai.

Kita vertus, praktinis bendradarbiavimas neturi būti pagrįstas vien pragmatiniais principais. Vertybės  yra lygiai svarbu. Mus neramina vidaus politikos tendencijos Rusijoje, kurios vis dažniau pradeda neigiamai veikti ir Rusijos santykius su kaimynais. Pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams viduje yra tampriai susijusi su pagarba kaimynams bei skaidriems, ilgalaikiams Rusijos santykiams su Europos Sąjunga. Mes tikime demokratine Rusija, mes tikime ir Europos Sąjungos ir Rusijos santykių ateitimi, kuriais mes, Rusijos kaimynai, esame labiausiai suinteresuoti.

***

Labai svarbu, kad Europos Sąjunga kalbėtų su Rusija vienu balsu. Todėl sveikiname šių metų gegužės mėnesį Europos Sąjungos–Rusijos viršūnių susitikime Europos Komisijos pirmininko Žozė Manuelio Baroso ir tuomet Sąjungai pirmininkavusios Vokietijos kanclerės Angela Merkel išsakytus žodžius, kad vienos valstybės narės sunkumai yra visos Europos bendrijos sunkumai ir kad Europos Sąjungos partneriams labai svarbu suprasti, kad Sąjunga yra pagrįsta solidarumo principais. Tik su vieninga Europos Sąjungos laikysena galima pasiekti strateginę partnerystę ribojančių klausimų sprendimo ir efektyvesnio, abipusiai naudingo bendradarbiavimo plėtotės. Tikimės, kad pirmininkavimo vairą perėmusi Portugalija toliau stiprins bendrą Europos Sąjungos politiką Rusijos atžvilgiu. Savo ruožtu, norisi tikėti, kad ir Rusija po Samaros susitikimo suprato, jog solidarumas yra kertinis Europos Sąjungos principas, todėl geri santykiai su visomis Europos Sąjungos šalimis, ypač kaimynėmis, yra pirminis Rusijos uždavinys.

***

Problemų kėlimas galbūt ir temdo šventišką Europos Sąjungos ir Rusijos Viršūnių susitikimų atmosferą, tačiau jų ignoravimas ateityje gali atnešti dar liūdnesnių pasekmių. Dažname aukšto lygio ES – Rusijos susitikime girdime pareiškimus apie strateginės partnerystės plėtrą, tačiau tuo pat metu matome, kad iš aštuonių pagal Europos Sąjungos – Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą sukurtų pakomitečių realiai dirba tik vienas. Vargu, ar tai panašu į strateginę partnerystę. Aukštos deklaracijos be ekspertų darbo greičiau panašios į namo statymą be pamatų.

Visa tai verčia daryti išvadą, kad ligšiolinės pastangos sukurti realią Europos Sąjungos ir Rusijos strateginę partnerystę neduoda rezultatų. Turime ieškoti kitų kelių ir vienas iš jų gali būti darbo žemesniame lygmenyje ir praktinio bendradarbiavimo suaktyvinimas. Būkime santūresni skambių pareiškimų, aukštų formatų atžvilgiu, tačiau imkimės tylaus ir atkaklaus darbo, pagrįsto gera valia ir besąlygišku realiu bendrų demokratinių vertybių laikymusi. Galbūt tai padės Europos Sąjungai ir Rusijai paspartinti žingsnius tikros strateginės partnerystės link, juolab, kad tam yra visos kitos politinės, ekonominės ir kultūrinės prielaidos.