Naujienos

Gerbiamasis Seimo pirmininke,

Gerbiamieji Lietuvos ir Lenkijos Seimų nariai,

Mieli Didžiojo Seimo tradicijų puoselėtojai,

Ponios ir ponai,

Džiugu, kad šiandien gražiai tęsiame Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimą, prisimindami neatskiriamą šio istorinio dokumento dalį - Abiejų Tautų Įžadą, kuris sustiprino Lietuvos ir Lenkijos taikų ir partnerišką sambūvį prieštaravimų skaldomoje tuometinėje Europoje. Ypač malonu pasveikinti Lietuvoje Didžiojo Seimo palikuonių delegaciją. Nesuklysiu pasakęs, kad Jūs esate tikrieji Lietuvos ir Lenkijos partnerystės skleidėjai ir savo apsilankymu Lietuvoje šią istorinę dieną nutiesėte dar vieną tiltą tarp mūsų šalių. 

Žvelgdami į permainingą Lietuvos ir Lenkijos istoriją aiškiai matome, kad pagrindine mūsų šalis ir tautas vienijanti idėja visuomet buvo sąjungos (lenkiškai – unijos) tradicija. Šios idėjos pagrindu Lietuva ir Lenkija sukūrė Abiejų Tautų Respubliką, unikalią tautų sandraugą. Joje vyravusi demokratijos, tolerancijos, įvairių tautų taikaus sambūvio dvasia toli peržengė valstybės ribas, o  Gegužės 3-iosios Konstitucija tapo ryškia pažangios minties išraiška tuometinėje Europoje. Šiandien niekas negali nuginčyti Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir tarpusavio įžado istorinės ir teisinės reikšmės, šie dokumentai ilgus metus įtakojo Europos valstybių politinę ir teisinę raidą. Jie padėjo pagrindus ir šiuolaikinėms Lietuvai ir Lenkijai, tapo tvirta atrama atkuriant mūsų valstybių  demokratinę santvarką.

Gegužės 3-iosios Konstitucija kartu su Abiejų Tautų Įžadu tapo antrąja pasaulio konstitucija, nubrėžusia gaires modernios pilietine demokratija grįstos valstybės kūrimui. Deja, to meto tarptautinės aplinkybės leido mūsų tautoms naudotis šiuo dokumentu tik trumpą laiką, tačiau pagrindiniai Konstitucijos principai ir jos dvasia gyvuoja ir šiandien.

Lietuvos ir Lenkijos narystė Europos Sąjungoje nuosekliai pratęsė mūsų valstybių sąjungos tradiciją, šiandien esame ne tik kaimynės, bet ir strateginės partnerės. Turbūt simboliška, kad ir kuriant pirmąją Konstituciją Europai taip aktyviai dalyvavo Lietuva ir Lenkija.

Prisimindami mūsų bendrą valstybę, suvokiame ir bendrą atsakomybę už Baltarusijos, Ukrainos, kitų Rytų Europos valstybių ateitį. Lietuva ir Lenkija yra vienos aktyviausių ir konstruktyviausių Europos Sąjungos Rytų politikos kūrėjų. Puikiai suprantame, kad Europa neapsiriboja vien tik Šengeno sienomis. Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija yra neatskiriama Europos civilizacijos dalis, todėl turime visokeriopai skatinti šių valstybių artėjimą prie tų vertybių, kurias šimtmečius kūrė mūsų žemyno tautos, įskaitant lietuvius ir lenkus. Esu įsitikinęs, kad to ir toliau sieksime ryžtingai atmetę praeities šešėlius, ne konkuruodami, o glaudžiai bendradarbiaudami ir remdamiesi istoriniais Abiejų Tautų sambūvio principais.

Dėkoju už dėmesį.