Naujienos

LR Seimas, 2003 m. rugsėjo 2 d.

Pone Seimo Pirmininke!
Gerbiami Seimo nariai!
Ponai ir ponios!
Šiandien man tenka garbė, o kartu ir ypatingai maloni pareiga - pristatyti Jums š.m. rugpjūčio mėn. 21 d. LR Prezidento pasirašytą dekretą Nr. 184, kuriuo šalies vadovas Lietuvos Respublikos Seimui teikia ratifikuoti sutartį dėl Lietuvos bei kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių stojimo į Europos Sąjungą.
Leiskite man necituoti pilno Stojimo sutarties pavadinimo - jis ganėtinai ilgas [– jame išvardijamos visos 25 valstybės sutarties signatarės, o dešimt stojančių valstybių net po du kartus -]. Kiekvienas Jūsų, gerbiami Seimo nariai, turite išdalintas LR Prezidento dekreto kopijas - visi mes puikiai žinome šiandien svarstomo reikalo esmę bei tai, apie ką eina kalba.
Stojimo sutartis, pasirašyta balandžio 16-ąją Atėnuose, simbolizuoja naują Europos vienijimosi etapą. Ji – įrodymas ir pripažinimas, kad universalių demokratinės Europos vertybių negalima užgniaužti jėga, o tautų ir valstybių gerovė gali būti kuriama tik vieningai ir drauge visiems kartu sprendžiant šiandieniniame globaliame pasaulyje iškylančius opiausius klausimus.
Mums Stojimo sutartis - tai dokumentas, įkūnijantis tautos politinio, vertybinio bei kultūrinio pasirinkimo, o kartu ir vieno pagrindinių strateginių šalies siekių – narystės Europos Sąjungoje – realizavimą. Prireikė daugiau nei dešimties nepriklausomybės metų ir vieningų bei nuoseklių visų mūsų šalies politinių jėgų, visų valstybės valdžios institucijų bei diplomatinės tarnybos pastangų ir darbo.
Siekiant narystės Europos Sąjungoje keitėsi mūsų valstybės vadovai, vyko Seimų rinkimai, keitėsi Vyriausybės ir ministrai, keitėsi Vyriausieji derybininkai, tačiau viso proceso metu buvo užtikrinamas darbų ir siekių tęstinumas.
Nepriklausomai nuo šalyje vykusių politinių pokyčių Lietuvos integracija į ES nuolat buvo ir išlieka vienu kertinių visų tiek buvusių, tiek dabartinio mūsų valstybės vadovų – V.Landsbergio, A.Brazausko, V.Adamkaus, R.Pakso – siekių ir tikslų.
Rengiantis narystei Europos Sąjungoje didžiulis krūvis derinant mūsų šalies įstatymus su ES teisės nuostatomis teko ir tenka Lietuvos Respublikos Seimui. Šiam darbui nuolat buvo ir yra skiriamas ypatingas Seimo dėmesys nepriklausomai nuo šiandien jame esančios ar bet kurioje ankstesnėse jo kadencijoje buvusios politinės daugumos. Platus Seime atstovaujamų politinių partijų sutarimas ir pritarimas šalies narystės Europos Sąjungoje siekiui buvo viena svarbiausių prielaidų ir sąlygų Stojimo derybų sėkmei.
Prisimindamas stojimo derybas taip pat ypač negaliu nepaminėti didelių asmeninių tas derybas pradėjusio Užsienio reikalų ministro A.Saudargo, Vyriausiojo derybininko V.Ušacko ir jį vėliau pakeitusio P.Auštrevičiaus, URM sekretoriaus R.Martikonio, LR misijos prie ES vadovų ambasadorių R.Kalonaičio ir O.Jusio nuopelnų. Milžinišką kasdienį darbą atliko visų ministerijų ir kitų valstybės institucijų tarnautojai. Lietuvos pasirengimo narystei ES procese dalyvavo per 40 valstybės institucijų, į Briuselį buvo išsiųsta per 6000 puslapių oficialių derybinių dokumentų.
Šiandien visų mūsų bendrų pastangų dėka jau galime pasakyti - mums liko tik keletas žingsnių, kuriuos atlikus mažiau nei po devynių mėnesių tapsime pilnateisiais Europos Sąjungos nariais.
Nueitas kelias nebuvo lengvas. Pradėjus derybas dėl narystės Europos Sąjungoje tik kartu su antrąja banga 2000 m. vasario 14-ąją, mums teko vytis dviem metais anksčiau derėtis pradėjusias šalis kandidates. Visų mūsų susitelkimo dėka tai pavyko – Lietuva stojimo derybas sėkmingai baigė praėjusių metų gruodžio 13-ąją kartu su kitomis devyniomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis kandidatėmis. Ir tai - nepaisant to, kad mūsų derybinis paketas toli gražu nebuvo pats lengviausias.
Lietuvai teko spręsti net dvi iš trijų pačių sudėtingiausių derybinių problemų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bei Kaliningrado tranzito klausimus.
Šiandien mes jau esame užsitikrinę papildomą Europos Sąjungos finansavimą IAE uždarymui. Taip pat - sutarę, kad Kaliningrado tranzitą reglamentuojantys teisės aktai taps integralia Šengeno sutarties teisyno dalimi, o ES padengs išlaidas, susijusias su tranzito tvarkos į Kaliningradą įgyvendinimu – kaip Jūs žinote, jau ir šiandien Kaliningrado tranzito išlaidas finansuoja ES.
Finansinė ES parama Lietuvai 2004-2006 m. laikotarpyje sudarys 2,98 mlrd. eurų arba apie 10,28 mlrd. litų. Žemės ūkio srityje beveik visos Lietuvos išsiderėtos žemės ūkio gamybos kvotos, išskyrus cukraus, yra didesnės, nei šiandieninis gamybos Lietuvoje lygis, o tai sudaro papildomas sąlygas toliau plėtoti mūsų šalies žemės ūkį, plečiant tiek vidaus vartojimą, tiek eksportą.
Stojimo derybų metu srityse, kur buvo akivaizdu, kad nuo narystės pradžios mums bus sunku įgyvendinti narystės įsipareigojimus, išsiderėjome pereinamuosius laikotarpius. Viso tokių laikotarpių - 22, daugiausia jų žemės ūkio bei aplinkosaugos srityse – atitinkamai 8 ir 4.
Visą kitą ES acquis mes turėsime perimti ir įgyvendinti iki šalies narystės Europos Sąjungoje pradžios. Būtent šioje srityje net ir baigus stojimo derybas visiems mums dar lieka daug darbo – iki kitų metų gegužės 1-osios turėsime įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus dėl ES acquis perėmimo ir įgyvendinimo. Ir Seimas čia ne išimtis – dar vakar Europos reikalų komiteto posėdyje buvo konstatuota, jog vien per antrąjį šių metų pusmetį Jums, gerbiamieji Seimo nariai, teks priimti dar daugiau kaip 90 eurointegracinių įstatymų.
Visa tai, apie ką aš kalbėjau, visi mano čia išvardinti dalykai, visi abipusiai Lietuvos ir Europos Sąjungos įsipareigojimai yra įtvirtinti Jums pristatomoje Stojimo sutartyje, kuri yra svarbiausias dokumentas, įteisinantis Lietuvos bei kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių narystę Europos Sąjungoje. Tai sutartis, fiksuojanti Lietuvos bei kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių stojimo į ES sąlygas bei įtvirtinanti stojimo derybų metu pasiektus susitarimus.
Todėl naudodamasis Stojimo sutarties pristatymo Seime proga norėčiau dar kartą padėkoti visiems Lietuvos žmonėms už jų aktyvų dalyvavimą gegužės mėnesio referendume, pritarusiame šalies narystei Europos Sąjungoje. Taip pat norėčiau padėkoti visiems Seimo ir Vyriausybės nariams, derybininkams, nevyriausybinėms organizacijoms ir interesų grupėms – visiems tiems, kurie prisidėjo rengiantis šalies narystei Europos Sąjungoje.

Gerbiami Seimo nariai!
Ratifikavimui pateikiama Stojimo sutartis arba tiksliau, Stojimo sutarties paketas – tai platus, 4851 psl. apimantis dokumentų rinkinys, kurį sudaro:
·
        
Stojimo sutartis, bene mažiausias savo apimtimi dokumentas, įtvirtinantis 10 naujų šalių įstojimo į Europos Sąjungą faktą, sutarties ratifikavimo tvarką ir terminus bei numatantis sutarties neratifikavimo pasekmes;
·Stojimo aktas, kuris kartu su savo 18 priedų yra neatskiriama Stojimo sutarties dalis, detalizuojanti visų stojančių valstybių narystės ES sąlygas, pereinamojo laikotarpio priemones, išlygas ir specialius susitarimus ir kt. Tai pati didžiausia Stojimo sutarties paketo dalis, viršijanti 4700 psl. Specifinės Lietuvos stojimo į ES sąlygos išdėstytos IX Stojimo akto priede;
·10 protokolų, kuriuose išdėstyti specifiniai teisiniai klausimai, susiję su ES teisės materialiniu ar teritoriniu taikymu konkretiems ūkio sektoriams ar politikos sritims, įskaitant pereinamuosius laikotarpius bei teritorines išlygas. Beje, būtent 4-jame protokole yra įtvirtintos suderėtos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo sąlygos, o 5-jame – įtvirtinta asmenų tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių sausuma tvarka;
·bei Baigiamasis aktas, kuriuo patvirtinamas viso Stojimo sutarties paketo sudarymas.
Tam, kad Stojimo sutartis įsigaliotų, ją būtina ratifikuoti iki kitų metų gegužės 1 d. – numatytos stojančiųjų šalių narystės pradžios Europos Sąjungoje datos. Jei iki to laiko sutarties neratifikuotų bent viena iš dabartinių ES šalių narių – ji neįsigaliotų visų stojančiųjų šalių atžvilgiu; jei sutartis nebūtų ratifikuota kurioje nors stojančioje šalyje, ji neįsigaliotų tik tos stojančios šalies atžvilgiu.
Šiandien Stojimo sutartį jau yra ratifikavę Europos Parlamentas, Danija, Čekija, Vokietija, Malta, Lenkija bei Kipras. Daugumas kitų valstybių narių bei stojančių šalių reikiamas sutarties ratifikavimo procedūras ketina užbaigti dar šį rudenį.
Gerbiami Seimo nariai, Jūs esate puikiai susipažinę su Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje problematika. Stojimo derybos bei atskiri jų aspektai, specifiniai derybų klausimai bei pasiekti derybiniai susitarimai ne kartą buvo pristatinėjami Seime ir jo komitetuose. Todėl esu įsitikinęs, jog Jūsų turimas įdirbis leis Jums operatyviai priimti Stojimo sutarties ratifikavimui reikiamus sprendimus.
Sklandi Stojimo sutarties ratifikavimo proceso eiga Lietuvoje neišvengiamai turės teigiamą poveikį šios sutarties ratifikavimui kitose ES valstybėse narėse ir stojančiose šalyse bei – esu įsitikinęs - bus geras signalas Estijai ir Latvijai, atitinkamai rugsėjo 14 ir 20 dienomis rengiančioms referendumus dėl narystės Europos Sąjungoje.
Lietuvos piliečiai savo apsisprendimą būti Europoje aiškiai pademonstravo š.m. gegužės 10-11 d. vykusiame referendume. Priminsiu – jame dalyvavo 63,3% balsavimo teisę turinčių šalies piliečių, iš kurių daugiau nei 91 % pasisakė už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.
Jums, gerbiami Seimo nariai, tenka pareiga ir atsakomybė dar kartą patvirtinti šį mūsų šalies piliečių apsisprendimą. Todėl pristatydamas LR Prezidento pasirašytą dekretą dėl Stojimo sutarties ratifikavimo šalies vadovo vardu aš Jūsų prašau ir raginu prisiimti šią atsakomybę ir balsuojant pritarti Lietuvos bei kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai bei galimai neatidėliojant atlikti visas jos ratifikavimui reikalingas procedūras.
Ačiū Jums už dėmesį.