Naujienos

LIETUVA IR LENKIJA NAUJOJOJE EUROPOJE

2003 m. spalio 2 d.

Gerbiamasis pone Rektoriau,
Ekscelencijos,
Mieli studentai,
Ponios ir ponai,

Man labai malonu lankytis šiame Universitete ir susitikti su Varšuvos mokslo bendruomene. Dėkoju Jums, pone Rektoriau, už kvietimą ir parodytą svetingumą.

Tarp šių sienų laikas parašė ne vieną Lenkijos istorijos puslapį. Čia augo kartos, ėjusios „už mūsų ir jūsų laisvę“, čia brendo laisvos ir nepriklausomos tautinės valstybės idėja. Universiteto dvasios nepalaužė nei nacių, nei sovietų okupacija, o čia viręs aktyvus kūrybinis ir intelektualinis gyvenimas maitino ir Lietuvos Sąjūdžio ištakas.

Neabejoju, kad ir dabar šiame Universitete ugdomas ne vienas šviesuolis, ateityje išgarsinsiantis Lenkiją suvienytoje Europoje.

Beveik prieš dešimtį metų čia, Varšuvos universitete, apsigyniau daktaro disertaciją. Iki šiol prisimenu, kaip bendraudavome su gerbiamais profesoriais, ginčydavomės ir diskutuodavome.

Taip jau sutapo, kad tik apsigynęs disertaciją buvau paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje. Tai buvo ir Lenkijai, ir Lietuvai sudėtingas laikotarpis. Lenkijoje keitėsi Vyriausybės, virė politinės aistros, o Lietuvoje ne mažiau karštai diskutuota, kuriuo keliu į Europą turėtų eiti sovietinės armijos ką tik atsikračiusi valstybė.

Tada sudaryta draugiškų santykių ir geros kaimynystės sutartis atvertė naują Lietuvos ir Lenkijos santykių puslapį.

Kitąmet minėsime šios sutarties dešimtąsias metines. Matome, kaip per tą laikotarpį pasikeitė ir Lenkija, ir Lietuva. Sunyko istoriniai prietarai, o bendri tikslai, kaip ir seniau, tapo mūsų šalių strateginės partnerystės pagrindu. Bendradarbiaudami sujungėme tai, kas daugiau kaip du šimtus metų buvo atskirta jėga ir slaptais susitarimais. Tai drąsus ir kūrybiškas atsakas į laiko metamus iššūkius, tai mūsų įnašas į viso regiono ir visos Europos ateitį.

Ponios ir ponai,

Žlugus sovietų imperijai, atsivėrė galimybė patiems rinktis savo kelią. Tai ir narystė Europos Sąjungoje bei NATO, tai įvairūs dvišaliai bei regioniniai formatai, tai ir pastangos užmegzti bei išplėtoti kuo glaudesnius santykius su galingiausia pasaulio valstybe.

Apmaudu, kad integracijos rūpesčių sūkuryje šiek tiek „apleidome“ regioninio bendradarbiavimo sritį. Paimkime, pavyzdžiui, Baltijos ir Višegrado valstybes. Ar pakankamai išplėtoti šių kaimyninių regionų instituciniai ryšiai? Kokia jų tarpusavio prekyba? Ar derinamos politinės iniciatyvos, infrastruktūriniai projektai ir nuomonės svarbiausiais tarptautinio bendradarbiavimo klausimais?

Šiuos klausimus keliame jau dešimtį metų, o įstoję į Europos Sąjungą juo užduosime dar dažniau. Tiesą sakant, mes jau kalbame apie Europos Sąjungos išorinę sieną, santykius su Europos Sąjungos kaimynais, Europos Sąjungos biudžeto sudarymo principus ir – ne paslaptis – apie kelius, geležinkelius, elektros tinklus ir vamzdynus, kuriuos reikėtų nutiesti už mūsų ir Europos Sąjungos pinigus.

Visas šis dinamiškas regionas, vadinamas Vidurio ir Rytų Europa, gali tapti vienu iš perspektyviausių Europos Sąjungos regionų. Jau dabar čia fiksuojamas vienas sparčiausių Europoje ūkio augimas, čia plaukia Europos, JAV ir kitų šalių investicijos. Reikia tik labiau koordinuotų pastangų, dar kelių potėpių, kad būtų užbaigtas šio regiono naujasis paveikslas.

Lietuva ir Lenkija gali tapti šio bendradarbiavimo ašimi, jo varomąja jėga ir svarbiausia jungiamąja grandimi. Kartu su Lenkija prieš šešerius metus organizavome aukščiausio lygio konferenciją Vilniuje, skirtą geriems kaimyniniams santykiams. Į ją susirinko vienuolikos regiono valstybių vadovai. Tada sutarėme, kad nepaisant politinių skirtumų ir narystės vienoje ar kitoje organizacijoje, geri kaimyniniai santykiai buvo, yra ir bus mūsų regiono aukščiausia vertybė.

Netrukus estafetės lazdelę perėmė Ukraina, surengusi Jaltoje kitą konferenciją. Joje dalyvavo dar daugiau valstybių, o politikos kuluaruose pradėta kalbėti apie naują Baltijos ir Juodosios jūros bendradarbiavimo ašį.

Europos Sąjungai ir NATO netrukus priklausys beveik visos Vilniaus ir Jaltos konferencijose dalyvavusios valstybės. Ir matome, kaip mūsų patirtis, mūsų bendradarbiavimo principai tampa Europos Sąjungos ir NATO politikos sudėtine dalimi. Galbūt per drąsu būtų teigti, jog mūsų iniciatyvos atkreipė Europos Sąjungos dėmesį į „naujuosius kaimynus“, tačiau akivaizdu, kad be jų kelias į „platesnę“ Europą būtų kur kas sudėtingesnis.

Neseniai Prezidentas Aleksandras Kwasniewskis pasiūlė naują patrauklų formatą, kurį dažnai vadiname „Rygos iniciatyva“. Tai nauja iniciatyva, leidžianti konsoliduoti ir dar labiau išplėtoti mūsų bendrus laimėjimus. Akivaizdu, kad ji jau išaugo Vilniaus ir Jaltos marškinėlius. Tad galbūt metas sušaukti naują viršūnių susitikimą, nustatysiantį gaires tolesniam regiono bendradarbiavimui?

Ponios ir ponai,

Jūsų dėmesiui norėčiau pasiūlyti kelias temas, kurios galėtų tapti tolesnių diskusijų pagrindu. Pirmiausia tai – transatlantinis dialogas. Mūsų šalyse sutariama, jog gyvas, sėkmingas transatlantinis dialogas yra esminė mūsų saugumo sąlyga. Taip mano ir Lietuva, ir Lenkija, ir kitos šalys.

Nesutarimai, šių metų pradžioje kilę tarp kai kurių NATO valstybių, mūsų šalims sukėlė daug nerimo. Kas tai? Atsitiktinis konfliktas ar sisteminis ginčas, nulemtas Europoje ir pasaulyje vykstančių permainų?

Tikimės, kad šie nesutarimai – laikini ir bus sėkmingai išspręsti. Jau šiandien matome, kaip vėl į savo vėžes grįžta įvykių Irake sutrikdytas tarptautinis dialogas.

Tačiau pripažinkime tai, kas akivaizdu: keičiantis Europos Sąjungai, keisis ir transatlantinė partnerystė. Jei prieš penkiasdešimt metų prie NATO stalo sėdėjo dvylika valstybių, tai po penkiasdešimties metų prie to paties stalo tikriausiai sėdės Europos Sąjunga ir JAV. Kaip pasiekti, kad šie procesai ne stabdytų, o skatintų transatlantinį sutarimą?

Euroatlantinei bendruomenei reikia išmintingų sprendimų. Tikimės, kad glaudėjant ir spartėjant Europos valstybių integracijai, Europos Sąjungos ir JAV užsienio politika išliks atvira, koordinuota, ginanti mūsų bendrąsias vertybes ir interesus. Tik šiuo keliu eidami užtikrinsime transatlantinio ryšio gyvybingumą.

Lietuvą, Lenkiją ir kitas regiono valstybes su Jungtinėmis Valstijomis sieja itin glaudūs ryšiai. Tai dėkingumas Amerikai už paramą tada, kai jos labiausiai reikėjo; tai partnerystė, pastarąjį dešimtmetį užsimezgusi tarp JAV ir Vidurio bei Rytų Europos; tai ir milijonai anapus Atlanto dirbančių ir kuriančių mūsų tautiečių, kurių parama ir bendradarbiavimas labai padėjo siekiant narystės NATO.

Taigi transatlantinis ryšys – vienas svarbiausių mūsų prioritetų. Tikimės, kad naujosios Europos Sąjungos ir NATO valstybės aktyviai prisidės kuriant XXI-ojo amžiaus transatlantinę partnerystę.

Antra, Europos ribų klausimas išliks ir po šio plėtros etapo. Mes manome, kad teisę į narystę reikia užtikrinti visoms šalims, siekiančioms integruotis į europines ir transatlantines struktūras ir įgyvendinančioms narystės kriterijus. Naujosioms Europos Sąjungos ir NATO valstybėms tenka svarbi užduotis. Reikia stiprinti solidarumo dvasią ir visokeriopai remti mūsų partneres, siekiančias įsijungti į Europos ir Atlanto bendruomenę.

Prieš ketverius metus kurdami Vilniaus dešimtuką vadovavomės solidarumu ir aiškiu mūsų bendrų tikslų suvokimu. Vilniaus dešimtukas suvienijo narystės NATO siekiančias valstybes nuo Baltijos iki Juodosios ir Adrijos jūrų. Solidariai sprendėme ir klausimus, susijusius su mūsų integracija į Europos Sąjungą. Turime tęsti ir stiprinti šią unikalią bendradarbiavimo tradiciją.

Trečia, santykiai su „naujaisiais“ kaimynais. Į Ukrainą, Baltarusiją, Pietų Kaukazą šiandien krypsta mūsų visų akys. Šią erdvę ypač gerai pažįsta mūsų valstybės, per šimtmečius čia persipynė tautų ir žmonių likimai.

Labai svarbu, kaip susiklostys Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai. Rusijos dalyvavimas Europos gyvenime negali apsiriboti vien tik instituciniais ar infrastruktūriniais sprendimais. Visos suinteresuotos šalys į tarpusavio santykius turėtų pažvelgti plačiau ir pragmatiškiau – kaip ir bendradarbiaujant su Kaliningradu. Kuo sėkmingesnė šio regiono raida, tuo sėkmingesnis ir Europos Sąjungos bei Rusijos dialogas.

Ponios ir ponai,

Glaudžiai bendradarbiaudamos Europos Sąjunga ir NATO sužadino viltį, jog čia, į mūsų regioną, po ilgos pertraukos gali sugrįžti ilgalaikė taika ir stabilumas. Visa kita, partnerių padedami, padarėme patys.

Šiandien matome, kaip plečiasi Lietuvos ir Lenkijos interesai, kaip stiprėja mūsų tarptautinis prestižas. Parodžiusios išmintį ir diplomatinių sugebėjimų, Lietuva ir Lenkija įsitvirtino kaip daugelio permainų regione lyderės.

Mūsų šalių strateginė partnerystė – šio proceso sudėtinė dalis. Šiandien kartu dalyvaujame įvairiose tarptautinėse operacijose, kartu sprendžiame europinės ir transatlantinės darbotvarkės klausimus. Šiemet įvyko jau penki aukščiausio lygio dvišaliai vizitai. Tokio intensyvumo santykių Lietuva neturi nė su viena kita valstybe.

Tikiu, kad petys į petį dirbsime ir išsiplėtusioje Europos Sąjungoje bei NATO, kad išsaugosime ir stiprinsime mūsų strateginę partnerystę. Nes kai mes stiprūs regione, mes stiprūs ir visame pasaulyje. Tai aiškiai parodė mūsų dalyvavimas svarstymuose dėl Irako.

Labai svarbu, kaip klostytis mūsų valstybių ekonominiai ryšiai, nes ir nuo jų priklauso strateginės partnerystės gyvybingumas. Lietuva ir Lenkija gali tapti viso regiono ekonomine ašimi, apie kurią sukasi Vidurio ir Rytų Europos ekonominis gyvenimas. Juk Lenkija – didžiausia regiono rinka, didžiausia vartotoja ir didžiausia gamintoja, o Lietuva – tiesiausias ir patogiausias tiltas į visą Baltijos regioną.

Kartais sunku suprasti, kodėl į valstybes anapus Atlanto Lietuva eksportuoja daugiau, nei į Lenkiją? Arba, sakykim, kodėl į tolimas Viduržemio jūros šalis Lenkija eksportuoja daugiau, nei į Lietuvą?

Galbūt ne iki galo suvokiame, kaip per pastaruosius kelerius metus pasikeitė mūsų valstybės. Šiandien Lietuva – tai pažangus ir šiuolaikiškas kraštas, kuriame jau dešimtį metų sparčiai vyksta reformos, didėja gerovė, plėtojasi naujos ūkio šakos. Jau po kelių mėnesių išnyks Lietuvą ir Lenkiją skiriančios sienos, o mūsų rinkos įsilies į vieningą teisinę erdvę ir naudosis lygiomis saugumo garantijomis.

Peržengti stereotipus dažnai kliudo ir objektyvios priežastys. Nuo Varšuvos iki Vilniaus – arčiau, nei iki Berlyno, tačiau kas tuo patikėtų, sugaišęs kelyje dešimt ar daugiau valandų? Šios prailgstančios valandos nulemia ne vieno verslininko ar turisto pasirinkimą.

Infrastruktūros plėtra tapo populiariausia tema Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Greitkeliai ir geležinkeliai, galintys sujungti mūsų valstybių sostines ir išspręsti įsisenėjusią susisiekimo problemą, aptariami ne tik specialistų, bet ir aukščiausiu politiniu lygiu. Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių pastangomis „Rail Baltica“ Europos Komisijai pateiktas kaip vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos projektų. Tai didelis viso regiono laimėjimas.

Puikiai suprantame, kokius sudėtingus transporto uždavinius šiuo metu sprendžia Lenkijos Vyriausybė. Tačiau magistralė iš Šiaurės į Pietus – tai kelias į Lenkijos ekonominę sėkmę, į branduolio statusą vis labiau integruotoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tvirtai tikiu, kad ją užbaigsime anksčiau, nei numatyta.

Ponios ir ponai,

Jau kitų metų gegužę būsime Europos Sąjungos vieningoje rinkoje. Iki to laiko reikia išspręsti daug praktinių klausimų. Tikiu, kad atsakymus rasime kartu. Svarbu, kad sutartume, jog dvišaliai suvaržymai mūsų santykiuose nenaudingi nei Lietuvai, nei Lenkijai. Jų galime atsisakyti greičiau, nei to pareikalaus Europos Sąjungos taisyklės. „Niekieno žemėje“, kaip kažkada buvo pavadinta Lietuvos ir Lenkijos pasienio juosta, kuo greičiau turi užvirti aktyvus ekonominis gyvenimas, plėtotis infrastruktūra ir tiesioginiai žmonių ryšiai.

Bet svarbiausia, kad ieškodami bendro vardiklio visada vadovautumės principais, susiklosčiusiais tarp mūsų valstybių per įvykių kupiną pastarąjį dešimtmetį. Turime saugoti ir puoselėti mūsų žmogiškuosius ryšius, nes tik per bendravimo patirtį ateina ir gyvenimo išmintis, ir naujos, kūrybingos idėjos.

Mūsų šiandieninė diskusija – tai irgi nedidelis, bet labai svarbus įnašas į Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitį.

Tad Jus visus kviečiu pasidalyti savo mintimis ir pasiūlymais.

Ačiū už dėmesį.