LR UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO A. VALIONIO KALBA JUNGTINIŲ TAUTŲ GENERALINĖS ASAMBLĖJOS 58-OJOJE SESIJOS BENDROJOJE DISKUSIJOJE
Gerb. Generalinis Sekretoriau,
gerb. pirmininke,
ekscelencijos,
ponios ir ponai,
Visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti ankstesnės Generalinės Asamblėjos pirmininkui Jan Kavan. Gerb. pirmininke, labai vertiname jūsų žinias ir sumanų vadovavimą. Norėčiau palinkėti naujajam pirmininkui Julian R. Hunte iš Saint Lucia konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo metų.
Praeitais metais buvo daug šokiruojančių naujienų ir žmogiškųjų tragedijų. Netekome garbingo žmogaus ir puikaus diplomato, mūsų bičiulio Sergio Vierra de Mello iš Brazilijos, bei daugelio kitų, kurie tą tragišką dieną dirbo JT pastate Bagdade. Visai neseniai atidavėme paskutinę pagarbą Švedijos užsienio reikalų ministrei Anna Lindh, kuri buvo mano gera draugė ir kuri žuvo dėl dar vieno beprotiško poelgio. Gedėdami žuvusiųjų prisimename ir jų darbus bei nebaigtas misijas.
Vienas iš tokių nebaigtų darbų – Irakas. Mūsų pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomybę ir pradėti politinį procesą, kuris leistų surengti demokratinius rinkimus ir suformuoti visiškai reprezentatyvią valdžią. Tačiau valstybė per naktį nesukuriama. Tik koordinuodami savo veiksmus ir glaudžiai bendradarbiaudami galime tikėtis sukurti laisvą ir taikų Iraką. Žmonėms, kurie susiduria su nuverstos diktatūros palikimu, ypač svarbi, o kartais tiesiog gyvybiškai reikalinga tarptautinė parama. Irake jau matyti pirmieji atsigavimo ženklai, ką rodo laikinosios vyriausybės paskyrimas ir konstitucijos rengimo komisijos suformavimas. Turime remti ir skatinti šiuos teigiamus pokyčius. Todėl nekantriai laukiame konferencijos Madride, kurioje bus sprendžiama daug klausimų, nelemsiančių Irako ateitį.
Ponios ir ponai,
Deja, terorizmo ir masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmė ir toliau išlieka didžiausiomis saugumo problemomis. Šias grėsmes reikėtų mažinti stiprinant tarptautinės teisės taikymą ir vykdant pagrindinių tarptautinių institucijų reformą. Todėl norėčiau su malonumu pastebėti, kad Lietuva ir kai kurios kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės kitais metais įstos į Europos Sąjungą ir NATO, taip išplėsdamos stabilumo ir demokratijos zoną Europoje. Be to, mūsų įstojimas turės svarbaus teigiamo poveikio valstybėms, kurios atsidurs prie ES ir NATO sienų. Lietuva yra pasirengusi tęsti savo geros kaimynystės politikas ir plėtoti glaudesnius ryšius su naujosiomis ES kaimynėmis. Taip pat turėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Baltijos ir Kaukazo regionų bendradarbiavimą, kurio pagrindu įgyvendinama ne viena sėkminga iniciatyva.
Tikroji mūsų kaip tarptautinės bendruomenės stiprybė ir toliau yra ryžtas kritinius klausimus spęsti bendromis jėgomis. Tvirtai remiame Jungtinių Tautų veiklą įgyvendinant tikslus, nustatytus JT Chartijoje. Todėl norėčiau pritarti naujausiai Generalinio Sekretoriaus ataskaitai apie JT Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimą. Sutinkame, kad daugiašalės institucijos turi būti atnaujintos ir sustiprintos. Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie tarptautinės tvarkos, grindžiamos efektyviomis daugiašalėmis institucijomis ir pagrindiniais Jungtinių Tautų Chartijos tikslais, kūrimo. Ilgalaikė taika – tai mūsų kolektyvinė atsakomybė. Saugumo Taryba turi gebėti imtis lyderės vaidmens iškilus krizei ir pavojui taikai. Ta proga norėčiau pakartoti, kad Lietuva remia esminę reformą, kuri užtikrintų geresnį ir teisingesnį atstovavimą tiek nuolatinių, tiek ir nenuolatinių narių kategorijose [įtraukiant Vokietiją ir Japoniją, o taip pat tam tikras kitas pagrindines šalis iš kitų regionų].
Gerb. pirmininke,
Matome norą taikyti efektyvesnes priemones kovai su terorizmu, masinio naikinimo ginklais ir organizuotu nusikalstamumu. Todėl labai svarbu stiprinti nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą remiančius režimus. Prisijungiame prie visų, kurie stengiasi skatinti branduolines valstybes veikti skaidriau ir su didesne atsakomybe įgyvendinant tarptautinius susitarimus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo srityse. Todėl labai vertiname Europos Sąjungos poziciją ir prie jos jungiamės, o taip pat sveikiname Europos Vadovų Tarybos Salonikuose patvirtintą Pareiškimą dėl ginklų platinimo ir masinio naikinimo ginklų. Šiame dokumente aiškiai akcentuojama didėjanti grėsme tarptautinei taikai ir saugumui bei rizika, kad tokius ginklus įsigys teroristai.
Pasauliniam stabilumui taip pat reikalingos regioninės pastangos, kai labiau tradicines problemas galima spręsti didinant skaidrumą ir kuriant pasitikėjimą.
Šiemet, po nuoseklaus ir sunkaus darbo derinant nacionalinę teisę su Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatomis, Lietuva tapo šio susitarimo valstybe nare. Lietuva, kuri viena pirmųjų pasirašė šį statutą, prisijungia prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoti su nebaudžiamumu už sunkius nusikaltimus specialiuosiuose baudžiamuosiuose teismuose ir naujai įsteigtame Tarptautiniame baudžiamajame teisme.
Neabejotina, kad vertybių sistemoje svarbiausias vaidmuo tenka demokratijai, teisinei valstybei ir pagarbai žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms. Vykstant globalizacijai, šios sistemos įtvirtinimas yra tikrai nelengva užduotis. Tokios pasaulinio masto problemos kaip skurdas, klimato kaita, netvarioji arba nepakankamai tvari plėtra, pražūtingos masinės pandemijos kaip ŽIV/AIDS, rimti žmogaus teisių pažeidimai ir terorizmas mus įpareigoja veikti kartu ir taip užtikrinti mūsų vaikų ateitį. Stabilių sąlygų taikai nesukursime, jeigu nebus išspręstos skurdo ir socialinės atskirties problemos, todėl turėtume visokeriopai stengtis siekti tų tikslų, kuriuos sau iškėlėme Tūkstantmečio deklaracijoje.
Ačiū už dėmesį.