Naujienos

2005 m. balandžio 22 d.

Gerbiamasis Rektoriau,
Gerbiamasis NATO Generalini Sekretoriau,
Mieli Vilniaus universiteto studentai, dėstytojai,
Garbingi Vilniaus svečiai,

Vakar pasibaigė NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Šį renginį vertiname kaip didelio pasitikėjimo mūsų valstybe ženklą. Jis įprasmina tai, dėl ko pastaruosius metus buvo daug ir atkakliai diskutuota: dėl mūsų užsienio politikos, tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos nare.

Lietuva siekia būti aktyvi ir matoma šių struktūrų dalis, skleisti bendrąsias euroatlantinės bendruomenės vertybes už NATO ir Europos Sąjungos sienų. Porą dienų Vilnius buvo svarbių diskusijų sūkuryje. Tikiuosi, kad mums patikėtą vaidmenį atlikome sėkmingai.

Nors tai buvo neformalus NATO ministrų susitikimas, esu labai patenkintas jo rezultatais. Pirmiausia tuo, kad vyko atviros ir turiningos diskusijos. Pasikeitėme nuomonėmis ne tik apie NATO vykdomas tarptautines operacijas, bet ir aptarėme strategiškai svarbius NATO politinio vaidmens stiprinimo klausimus, Aljanso santykius su Europos Sąjunga, kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Daug dėmesio skyrėme regioniniams klausimams. Itin atidžiai analizavome procesus, vykstančius į rytus nuo NATO sienos. Taip pat susitikome su kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos.

Ypač džiaugiuosi, kad iš Vilniaus pasiųstas stiprus signalas Ukrainos demokratijai. Pasiūlytas Intensyvus dialogas byloja, jog Ukrainos pastangas reformuotis ir euroatlantinių standartų siekį gali vainikuoti dar glaudesnis bendradarbiavimo ir integracijos formatas.Susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu parodėme, kad esame atviri ir siekiame konstruktyviai bendradarbiauti su Rusija pačiais įvairiausiais tarptautinės politikos klausimais. Tikiu, kad ir Rusija yra suinteresuota plėtoti dialogą su NATO.  Šia prasme NATO plėtra ypač daug prisidėjo, kurdama Europoje stabilumą ir tarpusavio pasitikėjimą.

Ponios ir ponai,

Simboliška, kad šiame intensyvių darbų ir, regis, nesibaigiančių susitikimų sūkuryje vis dėlto randame laiko gilesnei refleksijai apie mūsų Aljanso ateitį Lietuvos ateitis jau irgi neatsiejama nuo šių procesų dinamikos. Tapę NATO nariais, atsakome ir už Aljanso sėkmę. Manau, neatsitiktinai šioje diskusijoje šiandien dalyvaujate ir jūs – akademinis jaunimas. Tai liudija, kad esate neabejingi dabarties politikų svarstomoms problemoms. Juk mūsų šiandienos rūpesčius ateityje perimsite jūs. Lietuva pasisako už svarbesnį NATO vaidmenį ir aktyvų dalyvavimą sprendžiant taikos ir tarptautinio saugumo klausimus.

Šioje srityje NATO turi vertingos patirties ir neginčijamų privalumų. Būtų neprotinga to neišnaudoti. Sieksime, kad NATO plėstų bendradarbiavimą su Europos Sąjunga bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir taip prisidėtų kuriant šiuolaikinę, demokratinėmis vertybėmis grįstą tarptautinio bendradarbiavimo kultūrą. Tokiais principais Lietuva vadovavosi per pirmuosius mūsų narystės NATO metus, tokių principų laikysimės ir toliau.

Viena pagrindinių Aljanso vertybių yra atvirumas. Tikime, kad NATO liks atviras visoms demokratinėms Europos valstybėms. Turime ne tik deklaruoti „atvirų durų“ politiką, bet ir praktiškai remti narystės siekiančias šalis. Lietuva, prieš penkerius metus inicijavusi Vilniaus deklaraciją, nepamiršo savo įsipareigojimų Kroatijai, Albanijai ir Makedonijai. Pastaruoju metu į narystės siekiančių šalių gretas ryžtingai įsijungė Ukraina ir Gruzija. Tiek per Aljanso partnerystės programas, tiek dvišaliu pagrindu padarysime viską, kad šios šalys galėtų efektyviai vykdyti reformas ir sėkmingai žengtų integracijos keliu. Tikiu, kad principinga ir konstruktyvi Lietuvos veikla, mūsų puoselėjama geros kaimynystės politika skatins glaudesnius NATO ryšius su visais rytiniais kaimynais. Turiu galvoje ne tik Rusiją, su kuria išvystėme daugiapakopes bendradarbiavimo struktūras, bet ir Baltarusiją. Lietuvos ambasada šioje šalyje yra kontaktinė NATO atstovybė, taigi stengiamės kuo plačiau paskleisti žinias apie NATO politiką ir vertybes.

Porą žodžių norėčiau pasakyti apie NATO misijas ir operacijas. Šiuo metu tai - stiprioji NATO pusė. Aljanso nuopelnai Balkanuose – neginčijami, puikiai vyksta misija Afganistane. Džiaugiuosi, kad mūsų kariai aktyviai prisideda prie šių pastangų, imdamiesi vadovauti Provincijos atkūrimo grupei Afganistano Goro provincijoje. Tai reiškia, jog žengiame į kokybiškai naują atsakomybės lygmenį. Lietuvai be galo svarbi ir NATO vykdoma mūsų oro erdvės apsauga. Jau metus Zokniuose kyla ir leidžiasi sąjungininkų lėktuvai. Jie ne tik paliudija, kad NATO kolektyvinio saugumo garantijos yra tvirtos, bet ir skatina mūsų infrastruktūros plėtrą. Regioninis oro erdvės stebėjimo centras Karmėlavoje tapo integruotos NATO oro erdvės sistemos dalimi, sparčiai modernizuojamas Šiaulių oro uostas. Dabar siekiame, kad Baltijos šalių oro erdvės saugumo klausimui būtų rastas ilgalaikis sprendimas.

Ponios ir ponai,
Mielas jaunime,

Mūsų saugumą užtikrina ne tik moderni kariuomenė ar ministerijų administraciniai pajėgumai. Ne mažiau svarbus Jūsų pasitikėjimas savo jėgomis, Jūsų gebėjimas suprasti ir aktyviai veikti šiuolaikiniame pasaulyje, sumaniai panaudoti visus narystės euroatlantinėse struktūrose privalumus. Prieš mus – dar ilgas ir nelengvas kelias. Atsisveikinę su XX amžiumi, žengiame į naują, didelių galimybių ir rizikos kupiną pasaulį. Ir NATO turi tam tinkamai pasiruošti. Todėl man labai malonu į tribūną pakviesti NATO generalinį sekretorių, kuriam tenka nelengva užduotis vadovauti Aljansui šiuo atsakingu metu. Sekretorius Schefferis – patyręs politikas ir puikus lyderis. Jo iniciatyva diskusijos dėl NATO ateities įgauna vis didesnį pagreitį. Visi jaučiame – NATO tampa dar demokratiškesnė, dar atviresnė visuomenei institucija. Tad ir šiandien raginu Jus pasinaudoti šia galimybe ir drąsiai klausti Generalinio Sekretoriaus to, kas Jums rūpi. Kviečiu pasidalyti mintimis, kaip Jūs matote NATO ateitį. Nes tik atviras ir nuoširdus dialogas gali atvesti prie geriausių sprendimų.