LR UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO ANTANO VALIONIO KALBA LR SEIMO PLENARINIAME POSĖDYJE PRISTATANT RATIFIKUOTI ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTĮ
Vilnius, 2004 m. kovo 5 d.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,
Man didelė garbė pristatyti Lietuvos Respublikos Seimui vieną iš svarbiausių tarptautinių sutarčių, kada nors pateiktų Lietuvos parlamento ratifikacijai.
Daugiau nei prieš dešimtmetį – 1993 metų gruodžio 23 dieną Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Lietuvos Vyriausybę oficialiai pareikšti norą tapti NATO nare. 1994-ųjų sausio 4-ąją Prezidentas Algirdas Brazauskas šį siekį išdėstė laiške tuometiniam NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Woerneriui.
Gerbiamieji Seimo nariai,
Jei nuspręsite ratifikuoti Šiaurės Atlanto Sutartį, šis dešimtmečio tikslas bus pasiektas.
2002 metų lapkričio 21 dieną Prahoje NATO valstybių ir jų vyriausybių vadovai pakvietė Lietuvą ir dar šešias Vidurio ir Rytų Europos šalis – Bulgariją, Estiją, Latviją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją – pradėti prisijungimo prie NATO derybas.
Lietuva nedelsdama pradėjo derybas su NATO dėl politinių, teisinių ir karinių narystės įsipareigojimų.
2003 metų kovo 17 dieną informavome NATO generalinį sekretorių, kad derybos baigtos, ir Lietuva pasirengusi tapti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare. NATO generaliniam sekretoriui taip pat pristatėme Lietuvos integracijos į NATO reformų tvarkaraštį. Jame išdėstyti Lietuvos kaip būsimosios Aljanso narės įsipareigojimai ir jų įgyvendinimo grafikas politinėje, ekonominėje, karinėje, išteklių, saugumo ir teisės srityse.
Lietuva ketverius metus iš eilės sėkmingai vykdė metines Pasirengimo narystei programas. Praėjusių metų pabaigoje Aljansui pateikėme penktąją, paskutinę tokią pobūdžio programą.
NATO šalių atstovai Lietuvos pasiektą pažangą įvertino labai gerai.
Lietuva aktyviai veikė Euroatlantinės partnerystės taryboje, dalyvavo NATO formaliuose ir neformaliuose susitikimuose, prisidėjo prie NATO ir jos šalių vadovaujamų tarptautinių operacijų. NATO aljanse Lietuva įsitvirtino kaip aktyvi, iniciatyvos nevengianti sąjungininkė.
Visuomenės parama narystei NATO ir toliau išlieka didelė. Apklausų duomenimis, Lietuvos narystę Aljanse 2003-ųjų pabaigoje rėmė 77 procentai šalies gyventojų.
2003 metų kovo 26 dieną Briuselyje 19-os NATO valstybių atstovai pasirašė protokolą dėl Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto Sutarties. Protokole numatyta, kad jis įsigalios, kai jį ratifikuos visos NATO valstybės, o ratifikaciniai raštai bus deponuoti Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybėje.
Gerbiamieji Seimo nariai,
Lietuvos prisijungimo prie Aljanso protokolas jau įsigaliojo. Kovo 1 dieną NATO generalinis sekretorius oficialiai pakvietė septynias Vidurio ir Rytų Europos valstybes prisijungti prie Šiaurės Atlanto Sutarties.
Kliūčių Lietuvos narystei Šiaurės Atlanto Aljanse nebėra.
Į NATO pakviesta valstybė dar turi prisiimti Sutarties įsipareigojimus. Tam būtina ratifikuoti Sutartį mūsų Seime.
Visateise NATO nare Lietuva taps tada, kai Šiaurės Atlanto sutarties ratifikaciniai raštai bus deponuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši procedūra turėtų įvykti kovo pabaigoje.
Leiskite trumpai pristatyti svarbiausius Šiaurės Atlanto Sutarties principus. Tai tarptautinių ginčų taikus sprendimas, jėgos nenaudojimas ir kolektyvinė gynyba.
Tarptautinių ginčų taikaus sprendimo ir jėgos nenaudojimo principai įtvirtinti Sutarties 1-ame straipsnyje, kuriame nustatyta, jog Sutarties Šalys bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, įsipareigoja spręsti taikiai, ir tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimų jėga ar jėgos panaudojimo, jei tai nesuderinama su Jungtinių Tautų tikslais.
Kolektyvinės gynybos principas, kurį galima laikyti NATO veiklos pagrindu, įtvirtintas Sutarties 5-ajame straipsnyje, kuriame Šalys susitaria vienos ar kelių NATO valstybių ginkluotą užpuolimą Europoje ar Šiaurės Amerikoje laikyti visų NATO valstybių užpuolimu.
Tai reiškia, kad NATO šalys, įgyvendindamos individualios ar kolektyvinės gynybos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, įsipareigoja nedelsdamos suteikti pagalbą užpultai ar užpultoms NATO šalims.
Jos imasi individualių ar kolektyvinių veiksmų Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti. Jei būtina, NATO šalys gali panaudoti ir ginkluotą jėgą.
5-ajame straipsnyje numatyta, kad apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, turi būti nedelsiant pranešama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.
Sutarties 9-uoju straipsniu įsteigta Šiaurės Atlanto Taryba, svarstanti Sutarties vykdymo klausimus. Taryboje priimami svarbiausi NATO sprendimai.
9-ajame straipsnyje taip pat numatyta, kad Taryba, jei reikia, įsteigia pagalbines institucijas. Vadovaudamasi šiuo straipsniu, Lietuva siųs savo atstovus į NATO politines ir karines struktūras.
Atkreipčiau Jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesį, kad Sutarties 13-ajame straipsnyje numatyta galimybė išstoti iš Sutarties. Kita vertus, Sutartis nenumato valstybių narių pašalinimo iš NATO ir narystės sustabdymo galimybės.
Lietuvai tapus NATO nare mūsų įmonėms ir kitiems verslo subjektams atsivers galimybės dalyvauti visuose NATO skelbiamuose komerciniuose konkursuose. Mūsų karinės pajėgos galės plėtoti ar atnaujinti savo infrastruktūrą naudodamos NATO saugumo investicijų ar karinio biudžeto lėšas. Įstojus į NATO, mūsų šalis taps dar patrauklesnė užsienio investuotojams. NATO – tai saugumas už mažiausią kainą. Jei Lietuva nestotų į Aljansą, ji už saugumą mokėtų žymiai daugiau.
Priėmus ratifikavimo įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Gerbiamieji Seimo nariai,
Įstoję į NATO, gauname tokias saugumo garantijas, kokių Lietuva dar nėra turėjusi. Mūsų valstybė to atkakliai siekė visą dešimtmetį.
Pasiekti šį tikslą padėjo tvirta politinė valia, svarbiausių politinių jėgų sutarimas dėl strateginių užsienio politikos tikslų, Lietuvos piliečių daugumos parama. Narystė NATO patvirtina, jog Lietuva – tai stabilios demokratinės santvarkos valstybė, kurioje vyrauja pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, vyksta nuoseklios ūkio ir krašto apsaugos sistemos reformos. Lietuvos narystė NATO neatskiriama nuo mūsų siekio tapti Vakarų demokratinės bendrijos dalimi. Kaip pasinaudosime šia istorine galimybe, kokia bus mūsų narystės Aljanse kokybė – priklauso tik nuo mūsų pačių.
Tikiuosi vieningo Jūsų palaikymo balsuojant dėl Lietuvos prisijungimo prie šios Sutarties.
Ačiū už dėmesį. Esu pasirengęs atsakyti į Jūsų klausimus.