Naujienos

LR Seimas, 2004 m. lapkričio 5 d.Pone Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai ir gerbiamos narės. Ponai ir ponios.

Šiandien man tenka svarbi pareiga – pristatyti Jums šių metų lapkričio 4 dienos LR Prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą dekretą Nr. 121, kuriuo valstybės vadovas Lietuvos Respublikos Seimui teikia ratifikuoti Sutartį dėl Konstitucijos Europai.Kaip žinia, Sutartį dėl Konstitucijos Europai 25 Europos Sąjungos valstybių narių atstovai pasirašė šių metų spalio 29 dieną Romoje, kur kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu bei Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku ir man teko garbė atstovauti Lietuvos valstybę.

Ši Sutartis apibendrina prieš penkis dešimtmečius Romoje pradėto Europos politinio vienijimosi patirtį. O kartu atspindi ir pastarųjų ketverių metų Europos politikos tarpsnį - nuo Nicos Sutarties iki Europos konstitucinio dokumento pasirašymo. Lietuvai tai buvo ketveri išskirtinės svarbos metai - Lietuvos sėkmės metai.

Pernai gegužės mėnesį vykusiame referendume absoliuti dauguma Lietuvos piliečių pritarė Stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Praktiškai vienbalsiai Stojimo sutartis buvo patvirtinta ir šiame Seime. Kartu su naryste NATO tai sukūrė Lietuvos politikos metmenis ateinantiems dešimtmečiams.

Daugiau nei prieš tris metus vykusioje pirmojoje šios sudėties Seimo diskusijoje apie Europą sakiau, kad būtent šios kadencijos Seimui teks istorinė misija sugrąžinti Lietuvą į Europą. Buvau įsitikinęs tuomet, esu įsitikinęs ir šiandien, kad Seime atstovaujamų politinių jėgų, Respublikos Prezidento, Vyriausybės sutarimas ir bendra veikla, atspindinti esminius Lietuvos valstybės interesus ir visuomenės lūkesčius, yra tas pagrindas, ant kurio ir toliau turime kurti mūsų saugumą ir gerovę.

Šiandien atrodo, kad padaryta daug. Atrodo, kad atlikti svarbūs ir sunkūs darbai. Tačiau kaip tik tada, kai ima pagunda tais darbais džiaugtis, supranti – kiekvienas pasiekimas įpareigoja. Kiekvienas pasiekimas yra naujų užduočių –nė kiek ne lengvesnių - pradžia.

Gerbiamieji,

Šiandien Jums pateikiu dokumentą, kuris yra daugiau nei dvejus metus vykusių diskusijų ir derybų maratono rezultatas. Jis ruoštas dviem etapais – specialiai sukviestame Konvente dėl Europos ateities ir ES Tarpvyriausybinėje konferencijoje.

Visa Lietuvos atstovų – tai yra šio Seimo ir šios Vyriausybės atstovų - dalyvavimo svarstymuose chronologija yra pateikta jums išdalintoje Sutarties dėl Konstitucijos Europai apžvalgoje, todėl jos nekartosiu. Norėčiau tik pabrėžti, kad visuose šio proceso etapuose Vyriausybė dirbo ranka rankon su Seimu, sprendimai buvo ruošiami ir priimami atidžiai suderinus pozicijas. Informacija buvo skleidžiama taip, kad pasiektų kiekvieną Seimo bei Vyriausybės narį ar narę, diskusijų eigą nuolat nušvietė žiniasklaida. Apie tai liudija atitinkami Vyriausybės nutarimai bei nuostatos, Seimo rezoliucijos bei Seimo Europos reikalų komiteto veikla. Be to Seimo atstovai ir patys tiesiogiai dalyvavo Konvento veikloje – tokiu būdu tiesiogiai įsitraukdami į Sutarties dėl Konstitucijos Europai ruošimą.

Todėl pristatydamas šiam Seimui ratifikuoti Sutartį dėl Konstitucijos Europai manau, jog Respublikos Prezidentas bei Vyriausybė savo darbą atliko ir be vilkinimo pateikė jį Jūsų, gerbiami Seimo nariai, vertinimui. Dabar Seimo, tai yra Jūsų visų, valia apsispręsti dėl tolesnės Sutarties ratifikavimo procedūros.

**************


Sutartis dėl Konstitucijos Europai – tai etapinis Europos integracijos aktas; nuo jo patvirtinimo ar nepatvirtinimo visose Europos Sąjungos valstybėse priklausys, kurlink pasuks Europa. Ar tai bus stipresnė Europa? Vieningesnė Europa? Demokratiškesnė? Teisės viršenybės Europa, kur žaidimo taisyklės bendros visiems?

O gal savęs nesurandanti, iš niūrios praeities neišsivaduojanti ir didžiųjų jėgų diktato nesuvaldžiusi Europa? Be abejonės, kiekvienas sau ieškome atsakymų. Tačiau man visiškai aišku viena – negalime guostis iliuzijomis, kad vienoje ar keliose šalyse neratifikavus Sutarties, toliau ramiai – lyg niekur nieko – gyvensim pagal dabar galiojančias Steigiamąsias sutartis. [Non progredi, est regredi! – sakydavo romėnai]

Europa vietoje nestovės. Kaip ir iki šiol bus ieškoma būdų, kaip geriau dalyvauti pasaulio didžiojoje politikoje, kaip organizuoti ambicingų, dinamiškų valstybių interesus. Ar tai vadintųsi „priešakiniu“, struktūruotu bendradarbiavimu, dviejų greičių ar koncentrinių ratų Europa - Lietuvos geopolitinėje padėtyje mes tur4tume siekti aktyvaus (pagal išgales) dalyvavimo glaudesniame integracijos projekte. Todėl mūsų artimiausios darbotvarkės planuose yra Euras ar Šengenas, t.y. tos idėjos, kurios dar prieš porą dešimtmečių atrodė kaip tolimos svajonės.

Tačiau aš tikiu, kad tokių dramatiškų pasirinkimų išvengsime ir viena Konstitucinė Sutartis vienai Europai yra geriausias bei teisingausias kelias.

Sutartis dėl Konstitucijos Europai – kartu tai ir Lietuvos konstitucinės raidos dalis. Ji apibrėžia ES valstybių tarpusavio santykius, suvereniteto delegavimą, kompetencijų pasidalijimą tarp ES ir valstybių narių. Joje įvardijami ES lygmens įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios analogai bei nustatomos jų galios ir tarpusavio sąveika.

**************


Gerbiamieji,

Leiskite Jums nekartoti Sutarties dėl Konstitucijos Europai sandaros – apie tai yra pateikta plati informacija Jums išdalintuose dokumentuose. Norėčiau atkreipti dėmesį tik į vieną Lietuvai svarbų dalyką – prie Sutarties protokolų pridedamose deklaracijose, kurios yra sudėtinė Konstitucinės sutarties dalis, yra įtvirtintos ir specifinės nuostatos mums svarbiais Ignalinos atominės elektrinės bei Kaliningrado tranzito klausimais, dėl kurių buvo sutarta stojimo derybų metu.

Manau, jog būtų kur kas svarbiau aptarti pagrindinius pokyčius, kuriuos numato Konstitucinė sutartis.

Išskirčiau tris tokių pokyčių grupes:

1. Instituciniai klausimai ir sprendimų priėmimo mechanizmai – kvalifikuotos daugumos balsavimas ir vienbalsiškumas.

2. Žmogaus teisių, t.y., Pagrindinių teisių chartijos teisinis statusas.

3. Vidaus ir teisingumo reikalų, o taip pat Bendrosios užsienio ir saugumo politikos konsolidacija.

Svarbiausios institucinės bei sprendimų priėmimo mechanizmų naujovės, kuriomis didinamas ES veiklos efektyvumas:

· Sutartis dėl Konstitucijos Europai įsteigia naują nuolatinio Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pareigybę, kuris bus renkamas 2,5 metų laikotarpiui. Jo galios neviršys dabartinio Europos Vadovų Tarybos Pirmininko, kuriuo yra Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės Premjeras, galių, tačiau jis turės geresnes galimybes užtikrinti Europos Vadovų Tarybos veiklos tęstinumą laikotarpiu tarp jos susitikimų.

Svarbu tai, jog Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas bus ne ES Prezidentas su ypatingomis galiomis, bet tik Vadovų tarybos posėdžio pirmininkas, veikiantis pagal visų ES valstybių ir vyriausybių vadovų mandatą. Toks Europos Vadovų Tarybos Pirmininko funkcijų apribojimas, beje, yra ir Lietuvos nuopelnas.

· Sukuriama ES Užsienio reikalų ministro pareigybė apjungianti dabartinių Aukštojo atstovo Bendrajai užsienio ir saugumo politikai ir Komisijos nario išoriniams santykiams pareigybes. Įsigaliojus Konstitucijai, Europos Užsienio reikalų ministras taps ES „veidu ir balsu“ santykiuose su trečiosiomis šalimis bei užtikrins Sąjungos veiksmų tarptautinėje arenoje nuoseklumą ir efektyvumą.

Lietuvai tai ypač svarbu, nes dažnai Rytų kaimynų ir kitais užsienio politikos klausimais tenka skirti nemažai laiko įtikinėjant atskirus partnerius ES laikytis vieningos pozicijos. Kuo vieningesnė bus ES užsienio politika, tuo geriau pasaulyje bus atstovaujami ir Lietuvos interesai.

· Konstitucinėje sutartyje įtvirtintas Lietuvos ir kitų valstybių siūlymas pereiti prie grupinio trijų valstybių pirmininkavimo pusantrų metų laikotarpiui tvarkos, kai kiekviena šalis šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkauja visoms Tarybos sudėtims, o kitos dvi šalys jai padeda. Ši tvarka iš esmės nedaug skiriasi nuo dabartinės ir Lietuva jau turi pradėti ruoštis būsimajam pirmininkavimui ES, kurio data bus apspręsta atskiru ES sprendimu. Čia mums svarbu tai, jog pirmininkaujančių valstybių grupės bus sudarytos atsižvelgiant į ES politinį ir geografinį balansą bei valstybių narių įvairovę.

· Sutartyje įtvirtinta, kad iki 2014 m. Komisija bus sudaroma remiantis principu “viena šalis - vienas lygiateisis komisaras”. Tai taip pat reikšmingas pasiekimas. Pradiniame Lietuvos narystės ES etape ypač svarbu, kad Komisijos sudėtyje nuolat būtų komisaras, gerai žinantis mūsų šalį ir jos aktualijas. Vėliau Komisijos narių skaičius bus sumažintas iki 2/3 valstybių narių skaičiaus, tačiau kartu bus užtikrinta griežta ir lygi valstybių atstovavimo Komisijoje rotacija, nebent artėjant 2014 m. valstybės vienbalsiai nuspręstų kitaip.

· Konstitucinėje sutartyje įtvirtintas dvigubos – valstybių ir piliečių - daugumos principo taikymas nustatant kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje tvarką. Sprendimas bus laikomas priimtu, jei už jį pasisakys ne mažiau kaip 55% valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65% ES piliečių. Čia svarbu pažymėti, kad mažoms ir vidutinėms šalims pavyko iškovoti išlygą, kad 55 % Tarybos narių taip pat turi atstovauti ne mažiau kaip penkiolika šalių, t.y. realiai valstybių-narių kriterijus yra kilstelėtas iki 60 %. Šių kriterijų santykinis svoris vėliau kis atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtrą bei būsimų Europos Sąjungos šalių dydį.

Visa tai gana sudėtingas mechanizmas, tačiau reikia nepamiršti, jog atskirų valstybių įtaką Europos Sąjungoje realiai lems ne jų gyventojų skaičius ar procedūros, kadangi Taryboje yra balsuojama tik išimtinai atvejais, bet gebėjimas apsibrėžti valstybės prioritetus, derinti interesus ir formuoti koalicijas su bendraminčiais.

· ES Konstitucinė sutartis supaprastina ES teisės aktų priėmimo procedūras. Išskyrus Sutartyje numatytas išimtis, Europos įstatymai ir Europos pamatiniai įstatymai bus priimami pagal įprastinę teisėkūros procedūrą. Tai reiškia, jog Europos Komisijos teisės akto projektas negalės įsigalioti be Tarybos ir Europos Parlamento pritarimo. Iki šiol ši procedūra buvo labai paini ir sudėtinga, o Europos Parlamento vaidmuo iš esmės tik simbolinis.

Kartu pastebėtina, jog didesnio ES veiklos efektyvumo tikslu išplečiant kvalifikuotos daugumos balsavimu priimamų sprendimų ratą bei supaprastinant sprendimų priėmimo procedūras, jautriose srityse, tokiose kaip bendra užsienio ir saugumo politika, socialinė politika ar mokesčiai, ir toliau išlieka vienbalsiškumo reikalavimas.

· ES Konstitucinė sutartis taip pat nuo 15 iki 6 sumažina ES teisės aktų rūšių skaičių numatydama privalomųjų ES teisės aktų rūšis: įstatymą, rėminį įstatymą, reglamentą, sprendimą, bei neprivalomųjų teisės aktų rūšis: rekomendaciją ir nuomonę.

· Sutartis dėl Konstitucijos Europai sustiprina nacionalinių parlamentų galias suteikdama jiems teisę vertinti ir atmesti europinio įstatymo galią turinčių ES teisės aktų projektus, jei jie neatitinka subsidiarumo principo.

· Sutartyje aiškiai teisiškai įtvirtinta valstybių narių išstojimo iš ES galimybė.


Antra labai svarbi Sutarties dėl Konstitucijos Europai naujovė – teisiškai privalomas ES Pagrindinių teisių chartijos statusas.

2000 m. Nicoje priimta ES Pagrindinių teisių chartija iki šiol neturėjo teisinės galios. Jai tapus sudėtine Sutarties dėl Konstitucijos Europai dalimi Chartijoje įtvirtintos visuotinės vertybės - žmogiškasis orumas, laisvė, lygybė ir solidarumas, demokratijos ir įstatymų viršenybės principai, bei Chartijoje numatyti įsipareigojimai gerbti Europos tautų kultūrų ir tradicijų įvairovę, valstybių narių nacionalinį identitetą ir jų nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų sąrangą - tampa privaloma ES teisės dalimi. Tai dar vienas instrumentas mūsų piliečiams ginti savo teises ne tik Europos Taryboje, bet ir Europos Sąjungos institucijose.


Dar viena Lietuvai svarbi naujovė – ES Konstitucinėje sutartyje įtvirtinta Teisingumo ir vidaus reikalų bei Bendrosios užsienio ir saugumo politikos konsolidacija.

· Teisingumo ir vidaus reikalų srityje vienas svarbiausių Konstitucijos tikslų – suteikti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sąvokai realų turinį, kitaip tariant – suteikti Sąjungai adekvačias priemones užsibrėžtiems tikslams pasiekti – užtikrinti laisvą asmenų judėjimą Sąjungos viduje ir efektyviai valdyti migracijos srautus, užtikrinti ES piliečių saugumą kovojant su terorizmu ir nusikalstamumu. Iki šiol ES veikla teisingumo ir vidaus reikalų srityje iš esmės apsiribojo operatyviniu šalių narių teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimu.

Konstitucinė sutartis numato integracijos šioje srityje gilinimą – visų pirma derinant šalių narių teisę (priimant rėminius ES teisės aktus), taip pat – skatinant šalių narių atsakingų institucijų pasitikėjimą, plėtojant teisminių nutarčių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą.

Lietuvai, kuriai tenka atsakomybė už nemažos ES išorinės sienos atkarpos kontrolę, yra ypač svarbi Konstitucijos nuostata formuoti bendrą prieglobsčio, migracijos ir išorinių sienų apsaugos politiką, remiantis šalių narių solidarumo (taip pat ir finansinio solidarumo) principu. Mūsų sienos, priėmus Konstitucinę sutartį, taps saugesnės, jas saugos ne tik NATO, bet ir sustiprintas ES bendradarbiavimas.

Kartu mes ir toliau išlaikysime savo nacionalinio sprendimo teisę tokiais jautriais klausimais, kaip imigracijos kvotos, bei naudosime naujus ES instrumentus tiek, kiek jie padės mums pasijusti saugesniais tiek viduje, tiek išorėje.

· Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje Sutartis dėl Konstitucijos Europai įtvirtina naujas Europos Sąjungos ambicijas – sukuriamas mano jau minėtas ES Užsienio reikalų ministro postas, apibrėžiamos sustiprinto bendradarbiavimo Bendrosios užsienio ir saugumo politikos srityje galimybės. Įtvirtinamos ir kitos naujovės - Europos ginkluotės, tyrimų ir karinių pajėgumų agentūros įkūrimas, solidarumo nuostata teroristinio akto, stichinės nelaimės ar žmogaus sukeltos katastrofos atveju, sustiprinto bendradarbiavimo galimybės gynyboje.

Lietuva savo turimų galimybių ribose dalyvaus realizuodama šias Sutartyje dėl Konstitucijos Europai įtvirtintas naujoves bei prisidėdama prie Europos karinių pajėgumų kaip sudėtinės NATO dalies vystymo. NATO, Lietuvos nuomone, ir toliau išlieka saugumo ir kolektyvinės gynybos Europoje pagrindas bei Europos saugumo ir gynybos įgyvendinimo priemonė.

**************


Gerbiamieji Seimo nariai,

Manau, akivaizdu - kuo greičiau nuo didžiųjų Europos integracijos dilemų pereisime prie kasdieninių darbų, kuo greičiau Lietuvos žmonės pajus praktinius narystės Europos Sąjungoje privalumus, tuo greičiau bus įvykdyta mūsų, kaip politikų, priedermė.

Esu įsitikinęs, niekas neabejoja, kad tų kasdieninių darbų nemažės.

· Šiandien Lietuvos atstovai dalyvauja visų ES institucijų veikloje ir jau įtakoja tų institucijų darbą; jie dirba ir mokosi tuo pačiu metu – padėkime jiems.

· Šiandien įsibėgėja sudėtingiausios derybos dėl kito ES biudžeto – sutelkime pastangas ieškodami sąjungininkų ir savo kovai už savo prioritetus!

· Šiandien Europa peržiūri savo vaidmenį pasaulyje – veikime aktyviai, kad ES išsiplėtimas būtų naudingas ir mums, ir mūsų artimiausiems kaimynams!

· Šiandien Europos visuomenė svarsto sudėtingus savo tapatybės klausimus – manau, Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimas suteikia daug galimybių perteikti Lietuvos piliečiams šios bendras Europos vertybes įkūnijančios Sutarties dvasią ir raidę.

Kasdien vis gilėjantis įsitraukimas į Europos politiką mums visiems, visoms visuomenės grupėms ir valdžios šakoms kelia iššūkius, kuriuos galėsime įveikti tik didindami pastangas, tik racionaliau paskirstydami savo finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

Lietuvos visuomenė, jos interesų grupės apie Konstitucinės sutarties ruošimą buvo informuojama tiek įgyvendinant bendrąją visuomenės informavimo strategiją, tiek referendumo dėl narystės ES kampanijos metu. Tai darydama Vyriausybė rėmėsi keliais principiniais dalykais:

Pirma. Esminis veiksnys yra pati Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Būtent tos narystės siekis lėmė gilų supratimą, jog yra būtinos esminės mūsų ekonomikos, teisės, administracijos ir kitos reformos, įskaitant ir atitinkamas Lietuvos Konstitucijos pataisas.

Antra. Sutartis dėl Konstitucijos Europai yra Europos Sąjungos evoliucijos etapas, bet ne revoliucinis šuolis. ES sutarčių konsolidacija nekeičia Sąjungos teisinės prigimties ar prasmės. Nesikeičia Lietuvos tarptautinių teisių ir pareigų prigimtis ar prasmė – lyginant su dabartinėmis Lietuvos teisėmis ir pareigomis Europos Sąjungoje.

ir Trečia. Visuomenės informavimas apie mūsų Europos integracijos reikalus, o dar svarbiau - visuomenės įtraukimas į valstybės vidaus ir tarptautinį gyvenimą yra nuolatinis, tęstinis reikalas; tai kasdieninio politinio ir, sakyčiau, pilietinio darbo uždavinys.


Būtent dėl šių priežasčių reikia nemažinti pastangų siekiant užsitikrinti pilietinės visuomenės paramą bei geriau ir prieinamiau pateikti informaciją. Kalbėdamas apie derybas dėl narystės ES – ir iš šios tribūnos – esu sakęs, kad sunkiausios derybos yra namuose, „derybos su savimi“. Narystė ES – nuolatinės derybos, vadinasi nuolatinis turės būti ir tas pokalbis „su savimi“. Būtent geresniam savitarpio supratimui turėsime negailėti jokių pastangų ir ateityje – ne tik ratifikavimo proceso metu, bet ir jam pasibaigus. Pilietinė visuomenė ir jos supratimas turi būti ugdomi nuolat, o ne vien tik referendumų ar ratifikacijos informacinių kampanijų metu!

Mūsų tikslas – kad kiekvienas Lietuvos pilietis būtų ne tik „daugiau lietuvis“, bet ir „daugiau europietis“, kad ši Sutartis tarnautų kiekvienam mūsų kaip instrumentas realizuoti žmogaus ir piliečio teises, pasinaudoti atsiveriančiomis socialinės ir ekonominės plėtros galimybėmis.

Tuo tikslu ir visiškai nepriklausomai nuo Jūsų, gerbiami Seimo nariai, pasirinkto Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo būdo ir trukmės, manau, jog būtina kuo plačiau informuoti šalies visuomenę apie Sutarties dėl Konstitucijos Europai atnešamus pokyčius ir naujoves, kaip jie paveiks mūsų valstybės ir jos žmonių gyvenimą, kokias naujas galimybes atvers mūsų šalies piliečiams.

Į šį informavimą pirmiausia siūlyčiau įtraukti ir mokyklas, kuriose greta Lietuvos Konstitucijos galėtų būti dėstomos ir Sutarties dėl Konstitucijos Europai nuostatos.

**************


Gerbiamas Pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai, gerbiamos narės,

Baigdamas norėčiau pažymėti, jog nuo pat Sutarties dėl Konstitucijos Europai rengimo pradžios Vyriausybė sau kėlė tris uždavinius: įtvirtinti Lietuvą solidarioje Europos Sąjungoje, įtakingoje Europos Sąjungoje ir lygiateisiškoje bei veiklioje t.y. efektyvioje Europos Sąjungoje.

Šiandien vertindami pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai pagrįstai galime teigti, jog Lietuva bus lygiomis teisėmis su kitomis valstybėmis narėmis atstovaujama Europos Sąjungoje ir jos institucijose bei priimant sprendimus. Sutartyje įtvirtinta aiški nuostata, kad skiriant aukščiausius ES institucijų vadovus bei nustatant pirmininkavimo ES Ministrų Tarybai tvarką bus atsižvelgiama į valstybių geografinę ir demografinę įvairovę.

Tuo tarpu pagal jų gyventojų skaičių vertinant Sutarties apibrėžtą valstybių atstovavimą Europos Sąjungoje bei jų galimybę daryti įtaką, akivaizdu, jog Lietuvos piliečiai ES bus atstovaujami netgi geriau nei didžiųjų ES valstybių gyventojai:

· Lietuvoje vieną Europos Parlamento narį rinks 270 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Prancūzijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 730 tūkst. Ir 720 tūkst;

· Priimant sprendimus ES Taryboje vieno Lietuvos gyventojo „statistinis svoris“ bus didesnis už Vokietijos, Prancūzijos ar Lenkijos gyventojo „statistinį svorį“ atitinkamai 4,8; 4,5 ir 4,0 kartus.

Dar kartą pabrėžiu – Sutartyje dėl Konstitucijos Europai yra surasti ir įtvirtinti Lietuvai naudingi sprendimai. Lietuvai narystė Europos Sąjungoje - tokia, kaip ją apibrėžia Konstitucinė sutartis, yra naudinga.

Lietuvai reikalinga Sutartis dėl Konstitucijos Europai. Ir aš labai džiaugiuosi, kad paskutiniosios visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog didžioji dauguma (70%) mūsų šalies piliečių tai puikiai suvokia.

Todėl pristatydamas LR Prezidento pasirašytą dekretą dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo prašau ir raginu, Jus, gerbiami Seimo nariai, prisiimti atsakomybę ir nuspręsti dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo, tam, kad būtų galima atlikti visas tam reikiamas procedūras.

Sutinku, jog Sutartis dėl Konstitucijos Europai numato ženklius kokybinius Europos Sąjungos pokyčius. Tačiau esu įsitikinęs, jog tie pokyčiai, žvelgiant į juos Lietuvos žmonių akimis iš geopolitinių-istorinių mūsų šalies pozicijų, nėra tokie fundamentalūs, kokie buvo pokyčiai, sąlygoti Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą sutarties.

Todėl asmeniškai manau, jog Lietuva ir jos žmonės strateginį sprendimą būti Europoje jau priėmė pernai vykusiame referendume, kuriame 91,07% balsavusiųjų (dalyvavo 63,37%) pasisakė už šalies narystę Europos Sąjungoje.

Šiandien Jums, gerbiami Seimo nariai, tenka tik dar sykį patvirtinti šį mūsų valstybės žmonių apsisprendimą.

Ačiū Jums už dėmesį.


PAGRINDINIŲ SU SUTARTIMI DĖL KONSTITUCIJOS EUROPAI SUSIJUSIŲ ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA

Europos Sąjungos Tarpvyriausybinėje konferencijoje diskutuojami klausimai buvo svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose (2003 m. rugsėjo 25 d., spalio 28 d., 2004 m. gegužės 4 d.), aptariami Ministrų pasitarimuose (2003 m. spalio 6 d., 13 d. ir 29 d., lapkričio 24 d., gruodžio 1 d., 8 d. ir 15 d., 2004 m. sausio 19 d., vasario 3 d., kovo 15 d., balandžio 5 d. ir 19 d., gegužės 3 d., 10 d. ir 31 d., birželio 21 d.), informacija apie Lietuvos poziciją buvo nuolat pristatoma Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitete.

Lietuvos pozicija Konvente rėmėsi LR Vyriausybės nuostatomis dėl Konvente svarstomų klausimų, įtvirtintomis 2002 m. liepos 1 d. ir 2003 m. vasario 21 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos sprendimais, bei LR Seimo nuostatomis, kurios buvo įtvirtintos 2001 m. gruodžio 19 d., 2002 m. liepos 4 d. ir 2003 m. gegužės 29 d. LR Seimo rezoliucijomis.

Konvento baigiamasis dokumentas, 2003 birželio 20 d. pateiktas Salonikų Viršūnių tarybai, tapo atspirties tašku diskusijoms ES Tarpvyriausybinėje konferencijoje, prasidėjusioje 2003 m. spalio 4 d. Romoje ir pasibaigusioje 2004 m. birželio 18 d. Briuselyje. TVK dirbo trimis lygmenimis – valstybių ir vyriausybių vadovų, užsienio reikalų ministrų, ir aukštesniųjų pareigūnų („Focal points“). Konvento parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas Tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo peržiūrimas, tobulinamas ir keičiamas.

ES Tarpvyriausybinės konferencijos derybose Lietuva rėmėsi LR Vyriausybės nuostatomis dėl TVK svarstomų klausimų, kurios buvo įtvirtintos 2003 m. rugsėjo 25 d. Vyriausybės nutarimu. LR Seimas savo poziciją dėl ES TVK svarstomų klausimų pareiškė LR Seimo 2003 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija.

Galutinis šalių sutarimas dėl Konstitucinės sutarties teksto pasiektas 2004 m. birželio 18 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje.

Sutartis dėl Konstitucijos Europai po jos pasirašymo Romoje 2004 m. spalio 29 d. įsigalios 2006 m. lapkričio 1 d., jei visos valstybės iki to laiko bus deponavę ratifikacinius dokumentus, arba, jei to nebus padaryta, pirmąją antro mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuos paskutinioji valstybė.

Deklaracijoje prie Konstitucinės sutarties taip pat pažymėta, jog jei, praėjus dvejiems metams po sutarties pasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių bus ją ratifikavusios, o viena ar daugiau valstybių bus susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, ES Konstitucinės sutarties ratifikavimo klausimas bus perduotas ESVT svarstymui.