Naujienos

LR Seimas, 2003 m. spalio 28 d.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,

Jau ištisą mėnesį Tarpvyriausybinė konferencija svarsto Konvento pateiktą Konstitucinės sutarties projektą. Lietuvos atstovų dalyvavimo konferencijoje tikslas – nauju – dabar jau tarpvyriausybiniu – lygmeniu aptarti ir patikslinti Konstitucinės sutarties projektą ir priimti galutinius sprendimus Konvente iki galo nespėtais aptarti klausimais.
Vyriausybė yra įsipareigojusi reguliariai informuoti Seimą apie ES Tarpvyriausybinės konferencijos eigą. Dėkoju už suteiktą galimybę tai padaryti mūsų parlamento plenariniame posėdyje.

Suvokdami, jog būsimieji Tarpvyriausybinės konferencijos sprendimai kloja pagrindus bendrai vieningos Europos ir visų mūsų ateičiai, ją pradėjome su trimis esminėmis nuostatomis.
Pirma – svarbu ne laikas, o kokybė. Pabrėžėme, jog galutinio rezultato kokybė yra svarbiau, nei iš anksto apsibrėžtas tikslas Tarpvyriausybinę konferenciją baigti gruodį.
Antra – TVK darbotvarkė turi būti platesnė, o ne siauresnė. Pasisakėme už tai, kad remiantis Konvente pasiektais politiniais kompromisais TVK būtų aptarti ir peržiūrėti visi šalių keliami klausimai, o ne apsiribota iš anksto fiksuotu temų sąrašu.
Visi Lietuvos iškelti klausimai, identifikuoti rugsėjo mėnesį Seimo rezoliucijoje bei Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos pozicijos Tarpvyriausybinėje konferencijoje, aktyvių mūsų veiksmų rengiantis konferencijai bei derinant pozicijas su kitomis šalimis dėka yra įtraukti į konferencijos darbotvarkę. Didelę reikšmę turėjo Lietuvos ir dar šešių Premjerų laiškas Konferencijos pradžiai. Būtent šis laiškas paskatino į konferencijos darbotvarkę įtraukti ES Viršūnių Tarybos pirmininko funkcijų klausimą.
Trečia – TVK darbotvarkėje mums svarbiausi yra institucinės sąrangos ir ES saugumo bei gynybos politikos klausimai.

Taigi, per pastarąjį mėnesį nuo TVK pradžios buvo galutinai suformuota jos darbotvarkė bei pradėti svarstyti joje numatyti klausimai. Konferencijos metu numatyti trys valstybių ar vyriausybių vadovų ir šeši užsienio reikalų ministrų lygio susitikimai.
Dabar - plačiau apie TVK pradėtus svarstyti klausimus.
1. Teisėkūros Taryba. Kaip Jūs žinote, Konventas pasiūlė įkurti tokią Tarybą, kuri būtų tarsi antrieji Europos Parlamento rūmai. Tai būtų vienintelė Taryba, kuri nuosekliai ir koordinuotai užsiimtų teisėkūra, kitoms šakinių Ministrų taryboms paliekant daugiau patariamąją funkciją.
Šiai Konvento pasiūlytai naujovei nepritarė dauguma valstybių dėl neaiškaus jos santykio su kitų ministrų prižiūrimomis Tarybomis bei dėl galimų komplikacijų nacionalinių įstatymų leidybos procedūrų atžvilgiu. Daugeliui ES šalių su įvairiomis koalicijomis ir vyriausybės struktūromis būtų ganėtinai sunku paskirti vieną “superministrą”, kuris visų valdančiųjų partijų ir šakinių ministrų vardu priimtų visai šaliai priimtinus sprendimus. Tokiu atveju iškiltų ir šio “superministro” santykio su Vyriausybės vadovu problema. Manau, kad tai pakankamai svarūs argumentai.
Daugumos valstybių nuomone ES teisės aktai ir toliau turi būti priimami atskirose Ministrų tarybose, kuriose dalyvauja atitinkamų sričių ministrai.

2. Pirmininkavimo Ministrų Tarybai klausimą svarstėme du kartus. Akivaizdu, jog linkstama prie grupės šalių pirmininkavimo modelio, kurį Lietuva nuosekliai siūlė dar Konvento metu.
Toks pirmininkavimas užtikrins didesnį ES veiksmų nuoseklumą, tęstinumą, galimybę dalytis su partneriais vadovavimo ES našta bei atsakomybe, leis išryškinti specifinius savo šalies privalumus. Ilgesnė pirmininkavimo Ministrų Tarybai trukmė Lietuvai kartu kitomis grupės šalimis leistų efektyviau pasinaudoti tokio pirmininkavimo galimybėmis tiek bendram Europos Sąjungos, tiek Lietuvos labui.
Šiuo metu vyksta grupės šalių pirmininkavimo taisyklių derinimas. Lietuvos pozicija liks nuosekli – šias taisykles vertinsime pagal visų šalių lygybės principą. Kiekviena ES šalis – ir maža, ir didelė - privalės reguliariai užleisti savo vietą kitai šaliai ar kitai šalių grupei. Be to, sieksime, kad visos šalių grupės būtų sudarytos atsižvelgiant į ne tik į šalių dydį, bet ir į geografinį balansą.
Rinkdamiesi šį modelį laikomės lanksčios derybinės pozicijos išliekame lankstūs jo realizavimo atžvilgiu – dėl konkretaus valstybių grupavimo, pirmininkavimo laikotarpio nustatymo bei pirmininkavimo funkcijų pasidalijimo grupės viduje.
Manytume, kad tinkamu variantu galėtų būti trijų šalių grupė, kuri Ministrų Tarybai pirmininkautų pusantrų metų. Mums svarbiausia yra ES efektyvumo bei visų šalių-narių lygybės užtikrinimas, kurio galutinė išraiška gali būti įvairi.

3. ES Užsienio reikalų ministro posto įsteigimas – viena rimtesnių Konvento naujovių, kuriai mes pritariame. Manome, kad tokia pareigybė prisidės koordinuojant ES užsienio politiką bei užtikrinant jos nuoseklumą. Tarpvyriausybinėje konferencijoje sutariama, jog tokio posto reikia, tačiau toliau derinamos pozicijos dėl būsimojo ES Užsienio reikalų ministro statuso ir funkcijų.
Šiuo metu Konstitucinėje sutartyje numatyta, jog Užsienio reikalų ministras yra ir Europos Komisijos Viceprezidentas, atsakingas už išorinius santykius, kurį skiria ES Viršūnių taryba kvalifikuotąja dauguma, ir kartu Užsienio reikalų tarybos pirmininkas, atsakingas už ES Bendrąją ir užsienio saugumo politiką. Mūsų nuomone, toks ES Užsienio reikalų ministrui numatytas vaidmuo yra optimalus.
Yra grupė valstybių, nepritariančių, kad ministras pirmininkautų Užsienio reikalų tarybai. Mes nesame šių šalių tarpe, tačiau galutinį apsisprendimą šiuo klausimu pareikšime matydami galutinį derybinį paketą.

4. Europos Komisijos sudėtis – vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių klausimų.
Šiuo metu yra išsikristalizavę skirtumai tarp Konvento pasiūlyto “mažesnės, bet efektyvesnės” Europos Komisijos ir “didesnės, bet demokratiškesnės” Europos Komisijos variantų. Abu variantai turi ir privalumų, ir trūkumų. Abu juos ir toliau turim analizuoti.
Mažesnės Komisijos trūkumas – neaiškumai dėl komisarų be balso teisės veiklos, atsakomybės srities, pavaldumo. Didesnės Komisijos minusas yra tas, kad komisarų lygybė gali būti ne taip lengvai užtikrinama, nes komisarai galėtų būti skirstomi į tam tikras grupes.
Pasigirsta ir siūlymų sugrįžti prie dabartinės praktikos – t.y. palikti dabar galiojančią tvarką, kai didžiosios valstybės į Komisiją deleguoja po du komisarus, o kitos šalys - po vieną komisarą. Jeigu toks siūlymas būtų rimtai svarstomas TVK, gali tekti patikslinti ir mūsų dabartines pozicijas: “vena šalis – vienas lygiateisis komisaras”.

5. Europos Parlamento sudėtis. Kol kas konferencijoje nebuvo svarstytas Konvento siūlymas sumažinti minimalų vienai valstybei Europos Parlamente tenkančių vietų skaičių. Tuo atveju, jei būtų pritarta Konvento pasiūlymui sumažinti šį skaičių nuo penkių iki keturių, manytume, jog Europos Parlamente tenkančių vietų skaičius turėtų būti proporcingai mažinamas visoms valstybėms narėms.

6. Kvalifikuotos daugumos balsavimas. Pirmasis pasikeitimas nuomonėmis šiuo klausimu įvyko spalio 16 d. ES Viršūnių susitikime.
Pažymėtini du šio klausimo aspektai. Pirma - kvalifikuotosios daugumos balsavimo tvarkos nustatymas; ir antra - sričių, kuriose sprendimai priiminėjami kvalifikuotosios daugumos balsavimu, išplėtimas.
Dėl pirmojo aspekto – siekiame Konvento siūlomos sistemos supaprastinimo, t.y. kad skaičiuojant kvalifikuotąją daugumą būtų remiamasi vienodais valstybių ir gyventojų skaičiaus kriterijais. Siūlome ir sieksime, kad būtų padidintas valstybės svoris – t.y. kad sprendimo priėmimui reikėtų pasiekti ne 50%, o 60% nuo visų ES valstybių ir 60% ES gyventojų.
Kartu Lietuva yra tarp 6-7 valstybių, kurios daro aiškią nuorodą į Nicoje numatytą kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarką, t.y. nepasiekus sutarimo dėl siūlomo valstybių ir gyventojų svorio suvienodinimo, pasisakysime už Nicos sistemos sugrąžinimą.
Žinom įvairų variantų matematiką, tačiau Nicos sistema Lietuvai yra naudinga tik negatyviąja prasme - sprendimų blokavimo požiūriu. Mano supratimu, svarbiau yra gebėjimas dalyvauti ir formuoti koalicijas, o ne blokuoti. Todėl mūsų interesas – mums naudingų sprendimų priėmimas. Noriu pastebėti, kad kaip ir Nicos sprendimo atveju, pavyzdžiui Lietuvos ir Airijos svoris ES išliks toks pat.
Šį sudėtingą klausimą reiktų vertinti atsižvelgiant į visą institucinių klausimų paketą. Kaip ir bet kuriose derybose – turėsime matyti visumą, o ne atskirus fragmentus.

Antras aspektas – tai sritys, kuriose sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.
Nepriklausau tiems, kurie mano, kad veto teisė yra geriausia priemonė mūsų interesams užtikrinti. Manau, kad interesų derinimas ir koalicijų paieška yra geresni būdai mūsų interesams pasiekti. Stojame į ES ne dėl vetavimo, o dėl sprendimų priėmimo.
Kita vertus, Konstitucinės sutarties projekte yra palikta pakankamai vienbalsiškumo, kad būtų galima apsaugoti gyvybiškai svarbiausius šalių interesus. Užsienio politikoje, mokesčiuose, socialinėje politikoje ir toliau sprendimai bus priimami vienbalsiai – tai yra Konvento siūlymas, ir jis atitinka mūsų interesus.
Suprantu opozicijos atstovų siūlymą sugriežtinti sprendimų priėmimą mokesčių srityje, tačiau noriu pastebėti, kad TVK esame ne dėl ideologinių deklaracijų. Konvento siūlymas palikti vienbalsiškumą mokesčių srityje mums priimtinas, todėl siūlau neklaidinti nei savęs nei kitų.

7. Europos Saugumo ir gynybos politika. Šis aktyviai diskutuojamas klausimas dar nebuvo išsamiau aptarinėjamas Tarpvyriausybinėje konferencijoje.
Mūsų pozicija čia aiški: bet koks ES bendros saugumo ir gynybos politikos formalizavimas turi papildyti, o ne dubliuoti NATO.

Gerbiamieji Seimo nariai,
Baigdamas norėčiau aptarti dar vieną svarbų klausimą. Tai – visuomenės informavimas.
Apklausos rodo, kad net 66% Lietuvos gyventojų norėtų daugiau sužinoti apie ES Konstitucinę sutartį.
Norėčiau pasinaudoti proga ir paprašyti svarstant kitų metų biudžeto projektą numatyti lėšų visuomenės informavimo, rengiantis narystei ES bei tapus organizacijos nare, programai. Nors Užsienio reikalų ministerija ir pateikė paraišką, deja, lėšų tokios programos vykdymui Seimui pateiktame biudžeto projekte kol kas nenumatyta.
Visuomenės informuotumas yra ypatingai svarbus dar ir todėl, kad artėja Europos parlamento rinkimai, kuriuose pirmą kartą dalyvaus Lietuvos piliečiai.
Mūsų visų bendras uždavinys – kad šiuose rinkimuose aktyviai dalyvautų gerai informuoti ir aiškiai apsisprendę Lietuvos žmonės.

Ačiū už dėmesį.