Naujienos

Gerbiamas Seimo Pirmininke,
Pone Ministre Pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,


Visų pirma, norėčiau padėkoti Seimui, jo pirmininkui ir naujai Europos reikalų komiteto vadovybei už šios diskusijos surengimą. Ji reikalinga, savalaikė ir svarbi. Manau, kad tokias diskusijas reikėtų rengti bent kartą per sesiją - ypač atsižvelgiant į artimiausių 12 mėnesių perspektyvą.

Taip pat norėčiau dar kartą padėkoti Europos reikalų komitetui už nuolatinį dėmesį integracijos klausimams bei paramą Vyriausybei.

Praeitą šeštadienį pasibaigęs Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Lakene, kuriame dalyvavo ir Respublikos Prezidento vadovaujama Lietuvos delegacija, parodė, kokia daugiaplanė ir dinamiška yra Europos Sąjunga. Jos darbotvarkė - sudėtinga, o tikslai - ambicingi. Pavyzdžiui, prieš dešimtį metų, vieninga Europos valiuta buvo tik vizija. Šiandieną ji jau realybė. Eurai bus europiečių kišenėse po dvylikos dienų.

Kitas Europos integracijos projektas - gimęs po Berlyno sienos griūties - yra jos plėtra. Jos iššūkiai ir mastai kelia lūkesčius ir susijaudinimą tiek Europos rytuose, tiek vakaruose ypač aiškėjant, kad tai negrįžtamas, nebe metais, o mėnesiais matuojamas procesas.

Tai patvirtina konkreti plėtros darbotvarkė kitiems metams. Stojimo derybas su pasiruošusiomis kandidatėmis Sąjunga stengsis užbaigti kitų metų gruodį Kopenhagos viršūnių susitikime. Politiniai sprendimai apie tai, kuri iš kandidačių Kopenhagoje baigs derybas, gali būti priimti jau spalio 21 dieną neformaliame Briuselio viršūnių susitikime. Laikotarpis tarp Briuselio ir Kopenhagos būtų skirtas paskutinių sprendimų suradimui ir stojimo sutarties paruošimui parafuoti Kopenhagoje. Europos Komisija papašyta šiuos sprendimus siūlančius reguliarius raportus paruošti mėnesiu anksčiau nei įprastai - spalio viduryje. Tai reiškia, kad paskutinius mūsų "pamatavimus" Komisija atliks birželio-liepos mėnesiais. Todėl pritariu Seimo pirmininko siūlymui ir Seimo rezoliucijos raginimui sutelkti visas jėgas vadinamiesiems integraciniams įstatymams.

Taigi, laiko grafikas yra žinomas. Į klausimą, kiek naujų narių gali būti priimta, Europos Komisija atsako - "iki dešimties". Esu įsitikinęs, kad galvojama apie dešimtį, tarp kurių - ir Lietuva. Komisija remiasi dviem pagrindiniais argumentais - stojimo derybų eiga ir pačios ES finansiniu pajėgumu absorbuoti tiek naujų narių. Lakene ES šalių lyderiai sutiko su tokiu Komisijos vertinimu, įvardindami tą dešimtuką. Tačiau Taryba pabrėžė pačios Komisijos nurodytą sąlygą tokio scenarijaus realizavimui: turi būti išlaikytas dabartinis derybų su kandidatėmis ir reformų jose tempas.

Natūralu, kad ES šalims narėms reikia daugiau įrodymų, nes derybos dar nebaigtos, o liko sunkiausi klausimai.

Gerbiamieji,

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, įsitvirtino tarp šalių kandidačių, kurių pasiekimai derybose yra geri, o perspektyvos baigti derybas jau kitais metais realios. Todėl turime ypatingą dėmesį skirti pasiekiamų sprendimų kokybei. Sprendimo kokybė - tai ne tik jų techninis įmanomumas, bet ir jų priimtinumas visuomenei, pagrindinėms interesų grupėms. Derybos buvo pradėtos ir vedamos su sąlyga, kad narystės ES sąlygos turi būti priimtinos Lietuvos visuomenės daugumai, ir jei dėl šios paramos kyla abejonės, turime svarstyti tai tarpusavyje; galime apie tai pasvarstyti ir su Europos Sąjungos institucijomis.

Šiose - kaip ir kitose kompleksinėse derybose - galioja principas: niekas nesutarta, kol nesutarta viskas. Šiuo metu derybiniai skyriai yra uždaromi ne galutinai, o preliminariai. Jie nėra neliečiami. Manau, kad galime pakankamai drąsiai žvelgti atgal ir vertinti pasiektus susitarimus.

Tačiau turime būti atsakingi! Atsakomybė už kiekvieną sprendimą auga.

Galime dar ir dar kartą tikrinti, pavyzdžiui, mūsų finansinius planus aplinkosaugos srityje. Galime diskutuoti apie laisvo kapitalo judėjimą bei žemės pardavimo liberalizavimą ir Lietuvos gyventojų interesų apgynimą; galime net "atidaryti" vieną ar kitą skyrių iš naujo. Tačiau tai siūlydami turime žinoti ir būdą kaip juos po to uždaryti!

Mano supratimu, Vyriausybės priimtas sprendimas yra teisingas ir, kaip sakė Premjeras, Lietuvos ekonomikos ir žemės ūkio perspektyvai naudingas. Jo mums reikia daug labiau nei Europos Sąjungai.

Racionalumas reikalauja sutelkti dėmesį ties Lietuvai svarbiausiais sprendimais, kurie laukia kitąmet. Tai klausimai, susiję su ES fondų išmokomis. Jie yra išsprendžiami. Jie yra dvejopi - vienodi arba vadinamieji "horizontalūs" visoms kandidatėms ir specifiniai, būdingi tik Lietuvai.

Pirmoje - "horizontalių" skyrių tarpe yra žemės ūkis, struktūriniais fondai arba regioninė politika ir ES biudžeto formavimas. Laikas kai kurias temas demistifikuoti: Europos Sąjunga jau pasakė, kad derėsis 1999 metais Berlyne sutarto biudžeto, paskaičiuoto iki 2007 metų, ribose. Bendro plėtrai skirto "pyrago" dydis yra iš principo žinomas; jį reikia tinkamai padalinti naujoms narėms. Padalinti taip, kad Lietuvai tektų kiekvienas potencialiai skirtinas euras. Apie tai kalbėjau mūsų ambasadorių suvažiavime - tam koncentruosime visas diplomatines pajėgas. Manau, kad klaidų čia išvengsime.

Tačiau vieno dalyko niekada neturėtume pamiršti - mūsų pajėgumo gautuosius fondus įsisavinti. Tai turbūt svarbiau, nei absoliučios sumos. Administracinių gebėjimų svarbą, sakyčiau įkyriai, mums primena Europos Komisija. Tai jaučia kiekvienas, kam tenka susidurti su ES fondų projektais. [Pavyzdžiui, Portugalija užtruko 6 metus, kol pradėjo pilnai įsisavinti struktūrinę pagalbą.] Todėl šiais klausimais mūsų lūkesčiai turi būti pamatuoti - tam, kad vėliau nebūtume nuvilti, nustebę ar netikėtai užklupti.

Tą patį sakau ir dėl specifinio mūsų derybų klausimo - Ignalinos AE. Jis bus sudėtingas. Turbūt derybiškai sudėtingiausias. Kaip minėjo Premjeras, dedame nemažai pastangų ir mums pavyksta pasiekti ES šalių pripažinimą, kad IAE yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos problema. Atsakomybė, vadinasi ir finansavimas, bus bendras. Taip mano ir du svarbūs komisarai - G.Verheugenas, atsakingas už plėtrą, ir M.Barnier, atsakingas už struktūrinius fondus. Taktiškai yra labai svarbu, kad kuo anksčiau rastume principinį sprendimą su Europos Komisija, kuri šiame etape turi pilną Europos sostinių mandatą šiuo klausimu.

Daug neatidėliojant reikia planuoti Nacionalinės energetikos strategijos svarstymą tam, kad rastume tinkamą pusiausvyrą tarp Ignalinos AE uždarymo terminų ir finansinių ar kitų ES narystės aplinkybių. Seime veikianti frakcijų darbo grupė čia turėtų suvaidinti svarbų vaidmenį. Kitą vertus, turime visapusiškai apsvarstyti teisinę šių klausimų pusę.

Trumpai apie Rusijos Federacijos Kaliningrado srities klausimą derybose. Derybose yra klausimas apie Lietuvos vizų politikos suderinimą su ES vizų politika, ir tai liečia tiek Kaliningradą, tiek Baltarusiją tiek Ukrainą. Lietuvai reikės skubiai plėsti konsulinę tarnybą kaimynystėje tam, kad būtų tinkamai atstovaujami Lietuvos piliečių interesai ir tam, kad būtų užtikrinti Lietuvai naudingi ryšiai su mūsų kaimynais.

Siekiant šių tikslų bus būtinas aktyvus darbas Briuselyje. Ten Lietuva turi būti tinkamai atstovaujama. Linkėčiau visiems sutarti, kad "fizinis" įsitvirtinimas Briuselyje yra būtinas. Tai apima tiek personalą, tiek tokias materialines investicijas, kaip pastatas nuolatinei misijai prie Europos Sąjungos. Švelniai tariant keistai atrodo abejonės, ar šios investicijos, kurios jau porą metų vėluoja, yra būtinos.

Atkreipiu gerbiamų Seimo narių dėmesį, kad augant ir šalies nacionaliniam produktui ir užsienio politikos uždaviniams jos dalis biudžete mažėja jau keletą metų iš eilės. O laukia kiti būtini darbai, kaip ambasada Berlyne ar jau minėtas konsulinės tarnybos plėtimas.

Kaip dažnai, kalbėdami apie Europos Sąjungos sėkmę, remiamės Airijos pavyzdžiais - ir treti metai negalime ten atidaryti ambasados. Planuojame Lietuvos pristatymą Europos Sąjungoje, o daryti tai tenka kasmet mažinant lėšas. Šį pirmadienį Respublikos Prezidentas susitikime su mūsų diplomatinių atstovybių vadovais taip pat atkreipė dėmesį į šias problemas. Mums reikalingas ir jūsų, gerbiami Seimo nariai, ne tik supratimas, bet ir aktyvesnis palaikymas.

Gerbiamieji,

Antra svarbi tema - Lakene formaliai pradėta diskusija dėl ES ateities. Europos konstrukcija - tęstinis politinis procesas; ne vakar pradėtas ir nepasibaigsiantis nei rytoj, nei poryt. Šio etapo rėmai yra 2004 m. Vyriausybinė konferencija ir jos paruošimui skirtas naujas - vadinamojo Konvento - būdas. Sprendimus dėl konstitucinės ES raidos darys Vyriausybių konferencija, tačiau Konvento paruošti variantai ir patys debatai įtakos Vyriausybių sprendimus.

Lakeno deklaracijoje iškelti aukščiausio politinio rango klausimai, susiję su Europos Sąjungos konstitucine sandara, jos politine santvarka. Kitaip tariant, kalbama apie pastangas siekti kitokios kokybės Europos Sąjungos.

Svarbu yra diskusijos metodas ir dalyviai. Šalys kandidatės bus įtrauktos į Konvento darbą tokiu pat formatu kaip ir šalys narės. Konvente sieksime mums palankių sprendimų - ir sutarimų ar tam tikrų alternatyvų įtakojimo - pagal savo sugebėjimus ir suteiktas galimybes.

Kitų metų pradžiai reikia suformuoti Lietuvos delegaciją, kuri Konvente pradės dirbti jau kovo mėnesį. Iki tol reikėtų viduje suderinti pozicijas. Norėčiau pateikti, mano manymu, svarbiausius principus, kurių Lietuva turėtų laikytis diskusijose apie ES ateitį.

Pirma, be sėkmingos plėtros nėra ir sėkmingos ES ateities.

Antra, ES tikslų evoliucija, o ne revoliucija turėtų būti išeities principas.

Trečia, laipsniška turi būti ir ES institucijų raida. Manau, kad Lietuvos interesas yra toliau plėtoti "bendrijos" veiklos metodą ES, numatantį visoms šalims lygiavertes 'žaidimo' taisykles. Mano supratimu, stiprios ES institucijos užtikrina geresnę mažesnių šalių interesų apsaugą.

Ketvirta, dabar galiojančios sustiprinto bendradarbiavimo taisyklės yra pakankamos. Sustiprintas bendradarbiavimas turi būti integracijos, bet ne izoliavimo instrumentu.

Penkta, solidarumo principo būtų laikomasi ir išplėstoje ES. Pavyzdžiui, neturi būti dviejų skirtingų regioninių politikų - vienos senoms, o kitos naujoms ES narėms. Turime atsargiai vertinti vienos ar kitos bendrosios politikos 'renacionalizavimo' idėjas.

Tebūnie tai išeities pozicijos. Įkvėpimo tolesniam pozicijos ruošimui ir mandato darbui Konvente rekomenduočiau semtis, rengiant diskusijas Lietuvoje. Norėčiau pritarti prieš keletą savaičių išreikštai Prezidento iniciatyvai kitais metais surengti platesnį forumą, kuriame būtų galima išgirsti įvairių Lietuvos visuomenės grupių mintis bei lūkesčius. Tai galėtų būti tęstinis reguliarus procesas, lygiagretus Konventui.

Pone Pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,

Lietuva turi galimybę dalyvauti beprecedentiniame Europos žemyno gerovės kūrimo procese. Mūsų pareiga - ja pasinaudoti. Kalbėdami apie Europos ateitį kalbame apie Lietuvos ateitį. Kalbame apie Lietuvos sėkmę, kuriai alternatyvų nėra.

Ačiū už dėmesį.