Naujienos

Lietuvos Seimas, Vilnius, 2006 m. kovo 22 d.

Gerbiamasis pone Pirmininke,

Ponios ir ponai,

Mūsų valstybėje jau tapo tradicija plačiai diskutuoti apie Europos Sąjungos santykius su rytiniais kaimynais – Ukraina, Baltarusija, Pietų Kaukazu, Rusija. Tai suprantama – juk šio regiono likimas ypač glaudžiai susijęs su Lietuvos nacionaliniais interesais.

Tačiau šiandien pats metas atsigręžti ir į tuos regionus, kurie kadaise atrodė tokie tolimi. Ilgą laiką jie tik prabėgomis pakliūdavo į mūsų užsienio politikos „radarą“. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje daug ką pakeitė iš esmės. Tapusi euroatlantinių struktūrų dalimi, Lietuva susiduria ir su žymiai didesniais europinės ir transatlantinės politikos iššūkiais.

Tad kokius iššūkius mums kelia Azijos regionas? Pirmiausia tai – vienas sparčiausiai augančių regionų pasaulyje. Čia – didžiausia pasaulyje rinka, čia fiksuojami sparčiausi vystymosi tempai, čia kuriamos ir diegiamos naujausios mikro-, nano- ir biotechnologijos. Netgi svarstoma galimybė iki 2020 metų sukurti „ASEAN plius 3“ laisvosios prekybos erdvę, kuriai priklausytų ir Kinija, Japonija bei Pietų Korėja. Tai – milžiniška ekonominė jėga, galbūt būsimasis pasaulio ekonomikos centras.

Kartu didėja ir Azijos regiono politinė įtaka. Štai Indija ir Japonija siekia nuolatinės vietos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Netrūksta šiame didžiuliame regione ir įtampos bei konfliktų, tarp stambiausių regiono valstybių vyksta konkurencija dėl energetikos ir kitų išteklių.

Tad uždavinys, šiandien tenkantis Lietuvai, – ne iš lengvųjų. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje, kaip ir mūsų dalyvavimas Europos – Azijos dialoge (ASEM), gerokai išplečia mūsų veiklos galimybes, tačiau kartu ir uždeda mūsų šaliai didesnę atsakomybę. Mūsų interesas – ginti regione Vakarų vertybines nuostatas, konstruktyviai prisidėti prie besiplėtojančio Vakarų ir Azijos dialogo.

Kita vertus, mums rūpi „neištirpti“ beribėje Vakarų ir Azijos santykių erdvėje. Mūsų tikslas – kad ir Azijoje Lietuvos balsą girdėtų ir gerbtų. Turime siekti investicijų iš šio regiono, pagal galimybes – ir patiems čia investuoti, o kartu – taip pertvarkyti Lietuvos ūkį, kad atlaikytume nuolat didėjantį Azijos šalių konkurencinį spaudimą. Reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų, nes kito kelio paprasčiausiai nėra. Tik išsprendę šiuos uždavinius galėsime pasakyti, jog radome būdą įtvirtinti Lietuvą globaliame XXI amžiaus valstybių ir civilizacijų sambūvyje.

Ponios ir ponai,

Mūsų gręžimasis į Azijos regioną – ir nuoseklus, ir gana atsargus. Galbūt kai kam atrodys, kad naujuosius Naujojo Tūkstantmečio iššūkius pasitinkame per lėtai, atsilikdami nuo bendrosios pasaulio dinamikos. Tačiau esu ir būsiu šalininkas apgalvotos ir subalansuotos politikos, nukreiptos ne į įvaizdį, o į kokybę.

O kol kas galėtume daugiau investuoti į savitarpio pažinimą. Per penkiolika metų, kai su daugeliu Azijos valstybių atkurti ar naujai užmegzti diplomatiniai santykiai, šia linkme padaryta tikrai nemažai. Surengta nemažai aukšto lygio vizitų, glaudžiai bendradarbiauja mūsų politikai – Seimo nariai, taip pat akademinės institucijos ir jaunimas.

Neabejoju, kad ir ši konferencija padės geriau pažinti mūsų interesus ir ES politiką Azijos regione, susipažinti su kitų ES šalių patirtimi, taip pat aptarti glaudesnio bendradarbiavimo su Azijos valstybėmis perspektyvas.

Tad linkiu visiems konferencijos dalyviams sėkmės ir naudingų diskusijų.

Ačiū už dėmesį.