NAUJOJI LIETUVOS EUROPINĖS POLITIKOS DARBOTVARKĖ
LR Užsienio reikalų ministro Antano Valionio kalba
Sausio 23 d., Lietuvos Respublikos Seimas
Pone Seimo Pirmininke!
Pone Ministre Pirmininke!
Gerbiami Seimo nariai, ponai ir ponios,
Prieš dvejus metus pirmoje naujai išrinkto Seimo diskusijoje apie Europą sakiau, kad būtent šios kadencijos Seimo teks istorinė misija atvesti Lietuvą į Europą. Ši Misija tęsiasi. Šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį Kopenhagoje mes sėkmingai užvertėme vieną iš Lietuvos naujausių laikų istorijos puslapių. Kaip pastebėjo tuo metu Europos Sąjungai pirmininkavusios Danijos premjeras Rasmusenas, Kopenhagoje atsisveikinome su “Šaltojo karo ir Jaltos Konferencijos Europa”. Svarbiausi politiniai sprendimai, reikalingi Europos Sąjungos plėtrai, priimti. Belieka juos teisiškai įtvirtinti Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, kurios pasirašymas įvyks Atėnuose šių metų balandžio mėnesį. Kartu su praeitų metų lapkritį Prahos pakvietimais naujiems NATO nariams, tai sukuria Lietuvos politikos matmenis ateinantiems dešimtmečiams.
Baigiasi etapas, kai Lietuva buvo viena iš kandidačių įstoti į vieną ar kitą klubą. Prasideda kitokio Lietuvos įsitraukimo į Europos ir Transatlantinius reikalus metas. Iki šio Europoje turėjome draugus, dabar – šeimą. Skiriamosios linijos – tarp “mūsų” (čia Lietuvoje) ir “jų” (ten Europoje ar JAV) keičiasi iš esmės. Nuo šiol “mes” reikš Lietuvos interesų grupavimą su partneriais Baltijos Jūros regione, o taip pat ir kitomis Europos Sąjungos šalimis priklausomai nuo vykdomo projekto ar idėjos.
Tapdami Europos Sąjungos nariai gauname naujus ir įtakingus instrumentus savo nacionalinių interesų formulavimui, pristatymui ir įgyvendinimui.
Stojimo derybų įvertinimas
Stojimo derybos Lietuvai baigtos. {Kaip minėjo gerbiamas Ministras Pirmininkas}, lyginant su kitomis kandidatėmis, mūsų pasiekimai derybose yra vieni iš palankiausių. Vertindamas šiuos rezultatus, aš norėčiau dar kartą padėkoti visiems mūsų Vyriausybės ir Seimo nariams, derybininkams, nevyriausybinėms organizacijoms ir interesų grupėms, kurios negailėdamos laiko prisidėjo prie šio mums visiems svarbaus pasiekimo.
Mums pavyko atkreipti dėmesį į Lietuvai aktualiausias problemas, kaip Ignalinos AE likimas ir Kaliningrado tranzitas. Net ir vienos jų būtų užtekę, kad “išlaikyti stojimo į ES egzaminą”. Mums pavyko išsikovoti papildomą finansavimą IAE ir atskirą ES biudžeto eilutę reaktoriaus uždarymui. Taip pat sutarėme, jog Kaliningrado tranzitą liečiantys teisės aktai taps integralia Šengeno sutarties teisyno dalimi, o judėjimas per Lietuvos erdvę reikš judėjimą per Šengeno erdvę. ES taip pat įsipareigojo padengti papildomas išlaidas Lietuvai, susijusias su būsimos tranzito tvarkos į Kaliningradą įgyvendinimu.
Būtent šių problemų sprendimų paieška leido mums giliau pažinti ES valstybes nares, Sąjungos institucijas, sprendimų priėmimo logiką. Visoms pusėms priimtini konstruktyvūs sprendimai rasti, ir tapdama nare Lietuva atsineša į Sąjungą savo ekonomines ir geopolitines realijas.
Dvigubas iššūkis
Šiais ir ateinančiais metais Lietuvai tenka dvigubas iššūkis – pilnateisės narystės Sąjungoje pradžia ir sprendimai dėl ES ateities reformų. Lietuva turės surasti vietą ES tuo pat metu, kai išsiplėtusi Europos Sąjunga siekia įtvirtinti savo identitetą pasaulyje.
Leiskite man iš pradžių tarti porą žodžių apie narystės iššūkius, o po to apžvelgti diskusijas apie ES ateitį.
Derybos baigėsi – derybos tęsiasi. Tai Lietuvos valstybės tarnybos, Vyriausybės ir – iš dalies – Seimo laukia nuolatinės ir nesibaigiančios daugiašalės derybos ir Briuselyje, ir 24-ių Europos valstybių sostinėse.
Esu įsitikinęs, jog šalies valstybės institucijoms prasideda naujas ne mažiau atsakingas - tiesioginio pasiruošimo būsimajai šalies narystei ES – laikotarpis. Privalome mokytis ir rengtis būsimajam darbui Europos Sąjungoje – maksimaliai išnaudoti mums suteikiamas galimybes iš vidaus stebėti ES institucijų darbą, kad Lietuvai tapus ES nare, iš karto galėtume sklandžiai į ją įsijungti, veikti ES institucijose pilnu pajėgumu ir sėkmingai atstovauti mūsų šalies interesus. Tai uždavinys visoms mūsų valstybės institucijoms, nes jau balandžio pabaigoje daugelis jų į Briuselį turės deleguoti savo atstovus, kurie atstovaus ir gins mūsų šalies interesus. Su kolegomis ministrais jau aptarėme jų dalyvavimo ES Ministrų tarybose klausimą.
Narystė taip pat reikš institucines reformas šalies viduje, kurios ateityje turi užtikrinti Lietuvos interesų atstovavimą, atitinkantį ES sprendimų mechanizmą bei dėl narystės darbų naštos išaugusius reikalavimus ES reikalų koordinavimui šalyje.
Lietuvos “europinės politikos” darbotvarkė
Europos darbotvarkė tampa ir mūsų darbotvarke - atitinkamai Lietuvos aktualijos papildys ir Europos politiką. Natūralu, kad vis garsiau užduodami klausimai kokią vietą Lietuva užims Europos Sąjungoje arba ką Lietuva įneš į ES? Pirmasis atsakymas būtų paprastas - mūsų uždavinys palaipsniui ir aktyviai įsitraukti į europinės politinės darbotvarkės planavimą ir įgyvendinimą. Tai vienintelis kelias tikrosios narystės link.
Kokia bus naujoji Lietuvos europinė darbotvarkė? Manau, kad valstybės išorės ir vidaus saugumo, Lietuvos piliečių ekonominio gerbūvio užtikrinimas taps jos pamatiniais principais. Šiame kontekste, 2005 – 2007 m. perspektyva prisijungti prie Šengeno sutarties su pirmąja narių grupe ir prie Europos valiutų sąjungos taps svarbia mūsų artimiausios ateities darbotvarkės dalimi. Tai jau yra užprogramuota mūsų stojimo į Europos Sąjungą derybose. Tačiau ir daugelyje kitų sričių – aplinkosaugos, energetikos, teisėtvarkos, švietimo ir kultūros - Lietuvos ir ES politikos neišvengiamai artės viena prie kitos.
ES strateginės nuostatos dėl sienų apsaugos, kovos prieš nelegalią migraciją taps Lietuvos ateities politikos kelrodžiais. Geografinėje ir politinėje plotmėje, Lietuvos kaimynai taps ES kaimynais, o ES valstybių narių kaimynai – Lietuvos kaimynais. Lietuvai teks vieno iš pagrindinio ES “pasieniečio” vaidmuo, kadangi net penktadalis ES rytinės sienos eis Lietuvos siena su Rusija ir Baltarusija. Mūsų uždavinys, kad būsima ES siena būtų patikima, skaidri, tačiau tuo pačiu draugiška. Aš neabejoju, kad turinti unikalią patirtį ir nusistovėjusius politinius ir administracinius ryšius savo regione, Lietuva aktyviai prisidės prie bendradarbiavimo su ES rytiniais kaimynais, tame tarpe Ukrainos ir Rusijos stiprinimo. Naujųjų kaimynių iniciatyvos planavimo ir įgyvendinimo rėmuose mūsų tikslu bus paskatų reformoms kūrimas šalyse, kurios nedalyvauja ES plėtros procese. Šiame kontekste, Lietuvos siūlomos bendradarbiavimo su Kaliningrado regionu iniciatyvos gali tapti svariu Lietuvos indėliu į Baltijos regiono plėtrą.
Gerbiamieji,
Man nekelia abejonių, kad tradicinės diplomatijos instrumentų neužtenka, kai kalbame apie narystės ES iššūkius. Mes mokomės ir jau išmokom svarbių europinės diplomatijos pamokų. Mūsų diplomatinė tarnyba savo darbu įrodė sugebanti sėkmingai prisitaikyti prie Europos integracijos kontekste beveik neatskiriamų vidaus ir užsienio politikos klausimų ir dalyvauti ekonominės darbotvarkės prioritetų nustatymo procese.
2000 m. pavasarį Lisabonos Europos Viršūnių Taryba iškėlė uždavinį paversti ES ekonomiką dinamiškiausia ir konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, pajėgią užtikrinti visuotinį užimtumą bei socialinę sanglaudą. Lietuvos ekonominės politikos pagrindiniai tikslai ir prioritetai - konkurencingas ūkis, spartus žinių ekonomikos augimas, bedarbystės mažinimas, subalansuota plėtra – iš esmės atitinka Lisabonos proceso tikslus ir uždavinius. Šie tikslai atsispindi praėjusių metų pabaigoje Seime patvirtintoje Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, taip pat Nacionaliniame susitarime siekiant socialinės ir ekonominės pažangos.
Lietuvos ūkio plėtra, sėkmingas prekių ir paslaugų konkuravimas tarptautinėse rinkose glaudžiai susijęs su transporto ir tranzito infrastruktūros plėtra. Prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas tiems mūsų transporto infrastruktūros objektams, kurie taps svarbiausių perspektyvinių Europos Sąjungos transporto tinklų sudedamąja dalimi. Būtina dėti visas pastangas, kad Lietuvai tapus ES nare, svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai būtų pripažinti transeuropinio tinklo dalimi. Prioritetu laikytinas ir efektyvus energetikos potencialo naudojimas. Turime užtikrinti, kad Lietuvos elektros ir dujų tinklai būtų sujungti su Vakarų Europos energetikos sistemomis. Dar vienas svarbus aspektas, paliesiantis mūsų strateginius interesus – Lietuva privalo būti aktyvi ES-Rusijos energetinio dialogo dalyvė. Apie tai kalbėsime po dviejų mėnesių vyksiančioje ES Viršūnių Taryboje.
Gerbiama finansų ministrė man turbūt pritartų, jog pinigų, ypač “europietiškų”, kitais metais žemės ūkiui ir infrastruktūros projektams bus daugiau. Artimiausiu metu pagrindiniu vidaus ir užsienio politikos uždaviniu bus tinkamai pasirengti ES finansinės paramos įsisavinimui, prieš tai Bendrojo programavimo dokumente išmintingai suformulavus šalies prioritetus trims ateinantiems metams. Vėliau privalėsime aktyviai įsitraukti į būsimos 2007 – 2013 m. Europos finansinės perspektyvos svarstymus ir siekti, kad Lietuvos interesai būtų adekvačiai pristatyti ir apginti.
Man negėda prisipažinti, jog mes visi esame naujokai kurdami ir perimdami europinės darbotvarkės pagrindus. Todėl pradžioje turime patys sau įsipareigoti peržiūrėti ir gilinti europinės politikos metmenis, ir aptarti juos su Vyriausybės nariais, naujai išrinktu Prezidentu. Vasarį operatyvines užduotis aptarsime Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavime.
ES ateitis ir Konventas
Kaip jau minėjau - baigę derybas dėl narystės pradedame derybas dėl ateities galių ES. Šiuo požiūriu laikotarpis iki narystės yra ypatingai svarbus - mūsų laukia baigiamasis Konvento darbo etapas ir sprendimus priimsianti Tarpvyriausybinė konferencija.
Užvakar Lietuvos delegacijos atstovai Konvente dėl Europos ateities aptarė ES ateities institucinę sąrangą. Jeigu suklysčiau, tegu mane pataiso salėje esantys Lietuvos atstovai Konvente - šiandien dauguma Konvento dalyvių sutaria, jog esminiai Sąjungos narių lygiateisiškumo, ES institucijų balanso ir Sąjungos veiklos legitimumo ir efektyvumo principai turi būti išsaugoti. Kita vertus, ginčijamasi dėl šių principų įgyvendinimo būdų; ir tai natūralu.
Lietuvos, kaip nedidelės ES narės interesas yra pasisakyti už stiprias ir aiškiai organizuotas ES institucijas. Pvz. Komisijos Prezidento rinkimas Europos parlamente (ar specialioje rinkikų kolegijoje) sustiprintų ir Komisiją, ir Parlamentą. Taip pat manau, kad turime pasisakyti už esminių pirmininkavimo ES principų išlaikymą, kurie yra labai svarbi jungtis tarp valstybių narių visuomenių, jų europinių lūkesčių ir, galiausiai, ES institucijų.
Šia proga noriu visiems priminti, jog lygiaverčiu pagrindu dalyvaudami šių metų pabaigoje rengiamoje ES Tarpvyriausybinėje Konferencijoje, svarstysiančioje Europos konstitucinę sutartį mes galėsime pristatyti savo poziciją ir kartu su kitais partneriais ieškoti kompromiso dėl būsimos ES sąrangos.
Gerbiamieji,
Baigdamas savo pasisakymą su pasitenkinimu galiu konstatuoti, jog po nepriklausomybės atkūrimo nusistatyti strateginiai Lietuvos užsienio politikos tikslai pasiekti. Tačiau norėčiau prisiminti, kad prieš metus kalbėdamas šio Seimo sesijoje kėliau sau uždavinį, kad Stojimo derybų rezultatai būtų suprantami ne tik derybininkams, bet ir Lietuvos visuomenei.
Šiandien mums liko išlaikyti patį svarbiausią testą - atsakingai pasirengti būsimajam referendumui dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Mūsų pareiga, kad kiekvienas referendumo dalyvis suprastų balsuojantis ne tik už savo ir savo šeimos gėrį ir saugumą, ne tik už artimiausią dieną ar metus, bet ir už Lietuvos ateitį ilgiems dešimtmečiams.
Kadangi šiandien Seimui yra teikiamas nutarimo skelbti referendumą projektas, tai tuo pačiu ši diena yra ir pirmoji referendumo agitacinės kampanijos diena. Šia proga norėčiau asmeniškai paprašyti kiekvieno Seimo nario bei politinių partijų įsitraukti į šią visų pirma politinę kampaniją, kurios sėkmė didžia dalimi priklausys nuo mūsų politinio susiklausymo. Su jūsų politine parama ir kuo platesniu miesto ir kaimo visuomenės grupių, Bažnyčios ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimu į kampaniją - tai įgyvendinamas uždavinys.
Aš neabejoju, kad referendumo rezultatai patvirtins strateginį Lietuvos pasirinkimą ir pasiųs aišku signalą mūsų busimiems partneriams Europos, turėsiantiems ratifikuoti Stojimo sutartį artimiausioje ateityje.
Dėkoju už jūsų dėmesį.