Naujienos

LR Užsienio reikalų ministro A. Valionio pasisakymas apskritojo stalo diskusijoje "Lietuvos misija Europoje:kokia turi būti Lietuvos Europos politika"
Reval Hotel Lietuva (Sky Bar), 2003 m. birželio 27 d.


Ačiū organizatoriams už kvietimą dalyvauti ir pradėti apskritojo stalo diskusiją ambicinga tema: kokia Lietuvos misija Europoje, kokią politiką renkamės Europos Sąjungoje?

Ji aktuali ne tik čia susirinkusiems Lietuvos politikams, diplomatams ir akademinės visuomenės atstovams. Esu įsitikinęs, kad šią diskusiją būtinai turėsime pratęsti, arba dar geriau – paversti ją nuolatiniu dialogu. Manau, kad Vilniaus panorama iš 22-ojo aukšto įkvėps gerbiamus dalyvius toliaregiškoms išvadoms, o kietas stalas ir juoda kava padės išlikti realistais.

Pradėsiu nuo praėjusios savaitės Salonikų Europos Viršūnių Tarybos susitikimo, kuris mums turi trejopą reikšmę.
Šis Viršūnių susitikimas liks istorijoje kaip pirmoji Taryba, kurioje dalyvavę Lietuvos atstovai turėjo referendume dėl narystės ES gautą mūsų piliečių mandatą Vyriausybės eurointegraciniams siekiams.
Salonikuose įvyko pirmasis Lietuvos, kaip iš esmės visateisės klubo narės, krikštas. Kartu aptarėme Konvento Baigiamąjį dokumentą, svarstėme Tarpvyriausybinės Konferencijos sušaukimo klausimus, sienų, migracijos ir kitus vidaus reikalus, taip pat ES saugumo politikos “doktriną”.
Galiausiai, žiūrint iš praktinės pusės, tai buvo pirmasis ES Viršūnių posėdis, kuriam ruošiantis Lietuvos atstovai praėjo pilną – pasirengimo ir svarstymų ciklą (darbo grupėse, Nuolatinių atstovų komitete, Bendrųjų ir išorinių santykių taryboje).
Mūsų įsijungimas – mūsų Vyriausybės narių, ministerijų tarnautojų -- įsijungimas į ES Tarybos veiklą prasidėjo pakankamai sklandžiai, be triukšmo ar pompastikos.
Pasiremdamas dalyvavimo Salonikų Viršūnių Taryboje ir bendro darbo su ES šalių ministrais patirtimi, noriu jūsų pasvarstymui pateikti keletą prielaidų apie Lietuvos Europos politiką.

Pirma, Lietuvos misija Europoje turi būti nuosekli ir kryptinga, paremta konkrečiais politiniais ir ekonominiais interesais.
Lietuvos ir Europos Sąjungos suartėjimo dešimtmetis, vainikuotas stojimo derybų, buvo puiki patirties mokykla ir mūsų valstybingumo išbandymas. Kaip galima spręsti Lietuvai esminius klausimus, parodė Kaliningrado tranzito ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmių finansavimo “epopėjos”.
Svarbus etapas baigtas. Sutelktomis pastangoms ir užsienio politikos priemonėmis įtvirtinus mūsų europinius siekius, dabar interesų atstovavimo tęstinumą reikės užtikrinti spalį prasidėsiančioje ES Tarpvyriausybinėje Konferencijoje, o vėliau – konkrečiai įsitraukiant į naujo ES biudžeto svarstymus.

Antra, palaipsniui besiformuojanti Lietuvos Europos politika nėra ir nebus statiška. Nors Stojimo derybos baigėsi, europinės daugiašalės derybos Briuselyje ir 24-ių Europos valstybių sostinėse intensyvėja. Ir toliau diplomatinė tarnyba bus esminis įrankis, o diplomatinės derybos – esminė sąvoka kuriant aljansus konstituciniais, politiniais ar ūkiniais bei finansiniais klausimais Europos Sąjungoje.
Tai atsispindi ir Lietuvos Respublikos Prezidento pranešimuose; tai - logiška Vyriausybės programos vykdymo išdava; apie tai daug kalbėjome diplomatinių misijų vadovų suvažiavime šių metų pradžioje ir prieš pora savaičių vykusiame Lietuvos ambasadorių ES šalyse susitikime Briuselyje kartu su Misijos prie ES pareigūnais.
Lietuvos Europos politikos pamatiniai principai -- valstybės išorės ir vidaus saugumo, Lietuvos piliečių ekonominės gerovės užtikrinimas. 2005 – 2007 metų perspektyva prisijungti prie Šengeno susitarimo ir Europos valiutų sąjungos, Lisabonos strategijos diegimas Lietuvoje yra tarp svarbiausių artimiausios ateities darbotvarkės uždavinių.
Taip pat mes turime tapti aktyviais ES-Rusijos energetinio dialogo dalyviais, dėti pastangas sujungti ES ir Baltijos regiono transporto ir energetikos infrastruktūros tinklus.
Kaip Lietuvai tenkančią specifinę užduotį, kurią sąlygoja mūsų geopolitinė padėtis, norėčiau išskirti pareigą saugoti su mūsų valstybės siena sutampančią ES išorinių sienų dalį.

Trečia, šiuo metu svarbiausia gerai pažinti savo interesus, suprasti sau keliamus tikslus ir sugebėti juos realizuoti.
Kaip neseniai sakė Ispanijos Užsienio reikalų ministrė Ana Palacio: “Europos paslaptis yra ta, kad ES visi turi teisę legitimiai ginti savo interesus”.
Vos prieš porą mėnesių stebėtojų teisėmis pradėjome dalyvauti ES institucijų darbe, o jau šiandien jaučiame, kaip mūsų dalyvavimas Europoje keičia tarpinstitucinius ryšius, kelia naujus reikalavimus dinamiškai ir iniciatyviai formuluoti darbines pozicijas Briuselyje.

Iš to sektų kita, ketvirtoji prielaida – tai būtinybė nepažeisti vidaus ir užsienio politikos sferų pusiausvyros koordinuojant Lietuvos europinės politikos formavimą.
Mano pirmtakams dažnai tekdavo aiškinti, kad Lietuvos integracijos į ES sėkmę lemia ne tik užsienio politika. Paradoksalu, tačiau šiandien man tenka įrodinėti, kad ES – tai toli gražu ne tik vidaus politikos reikalas. Europos Sąjungos politika yra unikalus vidaus ir užsienio politikos derinimo pavyzdys. Nesupratę šio fakto rizikuojame savo ribotus resursus panaudoti neefektyviai, neišryškinti valstybės prioritetų, nepasiekti tų Lietuvos tarptautinių pozicijų, apie kurias tiek kalbama.
Esu įsitikinęs, kad artimiausius dešimtmečius mūsų santykiai su kaimynine Lenkija ir Latvija, kaip ir su Vokietija ar Danija, liks užsienio politikos dalis, nors narystė Sąjungoje suartins mus su valstybėmis narėmis sprendžiant ekonomikos ar užsienio politikos klausimus.
Gera tokio proceso iliustracija yra Šiaurės ir Baltijos valstybių Šešeto (NB-6) bendradarbiavimas ir Salonikų viršūnių Tarybai pateiktos ir priimtos iniciatyvos dėl Baltijos jūros ekologinės apsaugos bei Artimųjų Rytų.
Kita vertus, transatlantinė įtampa, kilusi dėl Irako krizės parodė, kokie nelengvi pasirinkimai, kokie sudėtingi interesų suderinimai mūsų laukia. Naujai apmąstomoje ES saugumo koncepcijoje į pirmą vietą stoja migracijos, korupcijos, demografijos bei energetinės priklausomybės veiksniai.
Mūsų uždavinys – aktyviai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, arba kitaip - inicijuoti ir dalyvauti kuriant valstybių narių koalicijas, pagrįstas bendrais interesais.
Esu tikras, kad tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai diplomatinė tarnyba yra visavertiškai įsitraukusi į ES reikalų sprendimą. Jai teko, tenka ir teks atsakomybė už Lietuvos pozicijų derinimą ir jų pristatymą užsienyje - ES institucijose ir valstybėse narėse.

Ir šiandien aptardami energetikos, teisėtvarkos, švietimo ir kultūros ar kovos prieš nelegalią migraciją klausimus mes taikome europinės diplomatijos patirtį.

Baigdamas norėčiau tarti keletą žodžių apie Lietuvos interesus Europos Sąjungos Naujųjų kaimynų iniciatyvoje. Prezidento patarėjas Alvydas Medalinskas bei prof. Raimondas Lopata yra žinomi šių klausimų ekspertai, tad nenorėčiau iš jų atimti duonos.
Pasakyčiau tiek: pirmą kartą modernios Lietuvos istorijoje Europos integracija suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti Baltijos regiono plėtros ir stabilumo viziją.
Siekdami išnaudoti atsiveriančias galimybes bei savo patirtį santykiuose su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, esame pateikę partneriams Europos Sąjungoje konkrečių pasiūlymų, kaip reikėtų formuoti išsiplėtusios ES santykius su Naujosiomis kaimynėmis.
Savo pasiūlymus grindžiame poreikiu rasti – o gal atrasti? - balansą tarp Europos kaimynų šiaurės rytuose ir pietuose. Šiuo metu ES skiria didelį dėmesį bendradarbiavimui su Viduržemio jūros regiono valstybėmis Barselonos proceso rėmuose. Nemažindama dėmesio šiai partnerystei, ES privalo stiprinti ryšius su kaimynėmis rytuose. Lietuvai, kaip ir Lenkijai, čia tenka išskirtinė vieta.

Integracijos į ES perspektyva yra geriausia paskata vidaus politinėms ir ekonominėms reformoms. Mes siekiame paremti tokių šalių, kaip Ukraina ir Moldova, siekiančių narystės, orientaciją į Europos Sąjungą. Naujųjų kaimynų iniciatyvai įgyvendinti ES turėtų sukurti specialų lankstesnį finansinį instrumentą. Šis Lietuvos pasiūlymas netiesiogiai siejasi su kitu mūsų pasiūlymu - įkurti Kaliningrado fondą, parengti bendrą Europos Sąjungos ir Rusijos strategiją Kaliningrado srities plėtrai.

Gerbiamieji,

Lietuva turi rasti optimalius būdus suvokti, formuluoti, ginti savo interesus Europoje ir derinti juos su kitų Europos šeimos narių siekiais.
Mūsų visų bendras tikslas - kad šis Sąjungos raidos etapas būtų stimulas įgyvendinti Europai ir Lietuvai reikalingas reformas, būtinas mūsų žmonių gerovei.

Ačiū už dėmesį.