Naujienos

Vilnius,  2005 m. liepos 7 d.

Gerbiamasis Diplomatinio korpuso Dekane,

Ponai ambasadoriai,

Gerbiami diplomatinių misijų vadovai,

Ponios ir Ponai,

Man malonu pasveikinti užsienio ambasadorius, susirinkusius į mūsų tradicinį liepos mėnesio susitikimą. Džiaugiuosi matydamas tiek daug Lietuvos draugų, su kuriais nuoširdžiai dirbome ir dirbame plėtodami verslo, bendradarbiavimo tarp valstybių bei žmonių ryšius.

Praėjus vieneriems mano, kaip Prezidento, kadencijos metams,  norėčiau kartu su jumis apžvelgti pirmuosius Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje metus, įvertinti svarbiausius Europos ir ateities uždavinius, kurių sprendimas pareikalaus ne tik Lietuvos diplomatų, bet ir visų Jūsų kūrybiškumo bei geranoriškumo.

Gerbiamieji,

Į Europą Lietuva atėjo nusiteikusi naujiems darbams ir pasiryžusi pradėti naują valstybės ekonominės ir socialinės raidos etapą. Atėjome žinodami, kad   įsitvirtinimas ES ir NATO suteiks naujų galimybių ir galių atstovauti savo interesus pasaulyje, „pasivyti“ Europą ekonomine gerove ir dalyvauti kuriant solidarios, konkurencingos ir atviros kaimynams Europos modelį.

Žvelgdamas atgal manau, kad šis žinojimas mobilizavo Lietuvos žmones, įkvėpė jiems pasitikėjimo savimi ir valstybe. Pirmieji narystės metai buvo kupini ne tiek išbandymų, kiek sėkmių. Lietuvai ne tik pavyko žengti reformų ir įspūdingo ekonominio augimo keliu, bet ir išsaugoti žmonių tikėjimą ir optimizmą Europos idėjomis.

Ponios ir Ponai,

Paskutinio mūsų susitikimo metu sakiau, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO kokybiškai keičia mūsų dalyvavimą regiono ir pasaulio politikoje. Prabėgus metams galiu konstatuoti, kad ši mano prielaida pasitvirtino su kaupu.

Praėjusių metų rudenį Lietuva pirmoji ratifikavo Europos Konstituciją. Žiemą aktyviai dalyvavome tarpininkavimo misijoje, sprendžiant politinę Ukrainos krizę. Pavasarį Baltijos ir JAV Prezidentų Summite aptarėme demokratijos plėtros į Rytus klausimus ir transatlantinių ryšių stiprinimą. Šią vasarą Lietuvos kariai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje savarankiškai ėmėsi Afganistano Goro provincijos atstatymo misijos.

Nežadame sustoti pusiaukelėje. Ir toliau išnaudosime visas galimybes kartu su euroatlantiniais partneriais kurti bendras vertybes, saugią, pilietinę ir klestinčią visuomenę Europos kaimynystėje ir už jos ribų.

Ponios ir Ponai,

Geri kaimynystės santykiai užima ypatingą vietą Lietuvos užsienio politikoje. Lietuvoje yra toks išmintingas posakis -- „negali pasirinkti savo kaimynų, bet turi išmokti su jais sutarti“ -- ne tik išlieka aktualus, bet ir įgyja visiškai naują, platesnę prasmę.

Narystė Europos Sąjungoje, globalizacija bei pasaulinė konkurencija – tai tik keletas priežasčių, kodėl Lietuva, o tuo pačiu ir Europos Sąjunga, turi vykdyti aktyvią ir savarankišką užsienio politiką kaimynystėje ir pasaulyje.

Šiandien Lietuvos kaimynės yra ne tik strateginė Lietuvos partnerė Lenkija ar Šiaurės ir Baltijos šalys.

Šiandien Lietuvos kaimynėmis yra ir Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo šalys. Plėtodami tarpusavio ryšius perduodame savo patirtį demokratijos konsolidavimo ir ekonomikos reformų klausimais.

Esu tikras, kad kaimynams atviros ir draugiškos šalys neturi ko baimintis – jos supranta viena kitą ir pripažįsta, kad bendri veiksmai didina viso regiono galią ir atskirų jo dalių gerovę, nedvejodamos kviečia į savo šventes kaimyninių šalių, tame tarpe ir Lietuvos, lyderius.

Lietuva visokeriopai rems valstybes, siekiančias eiti Europos keliu. Jų sėkmė ir demokratinės permainos užtikrina ir mūsų sėkmę.

Tęsdami šiuos darbus kitų metų gegužės mėnesį Vilniuje surengsime tarptautinį forumą, skirtą Naujųjų Europos  demokratijų – Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – paramai, šių šalių ir ES ir NATO bendradarbiavimo gilinimui.

Tikiuosi, kad Jūsų šalių vadovai dalyvaus renginyje, kurį kartu su manimi globos Ukrainos ir Gruzijos Prezidentai.

Gerbiamieji,

Šiandien tinkama vieta ir laikas tarti keletą žodžių apie tai, kaip Lietuva vertina pulsuojantį Europos politinį gyvenimą, aptarti kaip išjudinti ant nedidelės seklumos užplaukusį Europos laivą.

Europa vėl stovi integracijos kryžkelėje. Sulėtintas Konstitucijos ratifikavimas, nepasiektas susitarimas dėl Finansinės perspektyvos – tai ženklai, atkreipiantys mūsų dėmesį į lyderystės, sutelktumo ir bendros vizijos būtinybę 25-ių valstybių šeimoje.

Manau, kad ateinančiais metais didžiausią dėmesį turime skirti atotrūkio tarp politikų ir eilinių piliečių, tarp politinės retorikos ir konkrečių įsipareigojimų mažinimui.

Prancūzijos ir Nyderlandų referendumų pamokos priminė, kad Europos integracija -- jos gilinimas ir platinimas -- neįmanomas be paprastų piliečių, jų aktyvaus dalyvavimo ir pritarimo Europos ateities vizijai.

Europos su stipriomis institucijomis, aktyvia užsienio ir saugumo politika, nedviprasmiška plėtros politika, suteikiančią istorinį šansą stipriai ir dinamiškai Sąjungą. 

Ponios ir Ponai,

Europos politinio projekto sėkmė yra neatsiejama nuo jo ekonominės ir socialinės dimensijos.

Lėtas eurozonos ekonomikų augimas, didėjantis nedarbas – tai problemos, kurias padėtų išspręsti ne retorika, o konkretūs darbai.

Sparti naujų narių integracija į Vidaus rinką, konkurenciją iškraipančių apribojimų atsisakymas, paprastesnis verslo reguliavimas ir Lisabonos strategijos įgyvendinimas - tai receptai, kurie padės mums visiems šiame kelyje.

Tikiu, kad Jungtinės Karalystės pirmininkavimas leis pasistūmėti liberalizuojant paslaugų ir darbo jėgos rinkas. Taip pat neatidėliojant susitarti dėl Lietuvai strategiškai svarbios ir priimtinos ES Finansinės perspektyvos ir biudžeto modernizavimo principų. 

Šiame kontekste, Lietuvos strateginis tikslas – per penkiolika metų tapti neto mokėtoja į Europos Sąjungos biudžetą. Tada galėsime drąsiai sakyti, kad po penkiasdešimties metų kitoje “geležinės uždangos” pusėje mes pasivijome Europą ne tik demokratinio, bet ir ekonominio gyvenimo standartais.

Gerbiami ambasadoriai,

Kviečiu ir jus aktyviai prisidėti prie mūsų valstybių ekonominio bendradarbiavimo, skatinti savo šalių verslininkus plėsti “plyno lauko” investicijas regione, jungiančiame rinkas Rytuose ir Vakaruose.

Lietuva viena iš pirmųjų naujų ES narių prisijungs prie euro zonos ir Šengeno. Tai užtikrins laisvą judėjimą, geresnes verslo galimybes. Pridėkite prie to mūsų keliamą tikslą jau artimiausiu metu sujungti Lietuvą su Europa moderniomis transporto ir energetikos jungtimis – ir turėsime dinamiško Europos regiono viziją.

Ponios ir Ponai,

Linkėdamas jums geros kloties tikiu, kad ir toliau dirbsime kartu plėsdami mūsų tarpvalstybinius santykius, kurdami atvirą ir klestinčią Lietuvą Europoje.

Naudodamasis proga, noriu paprašyti Jūsų asmeniškai perduoti kuo geriausius linkėjimus Jūsų atstovaujamų valstybių ir vyriausybių vadovams.