Naujienos

Vilnius, 2004 metų balandžio 23 diena

Jūsų Ekscelencijos Prezidentai,
Jūsų Ekscelencija gerbiamasis Lenkijos Respublikos Seimo vicemaršalka,
Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,
Mieli svečiai,
Ponios ir ponai,

Paskutinį kartą šitiek garbių svečių Seimo salėje matėme kovo 10-ąją, kai buvo ratifikuojama Šiaurės Atlanto sutartis. Lietuvos Respublikos sutartys Seime paprastai svarstomos kita tvarka ir kitomis aplinkybėmis. Tik išskirtiniais atvejais – o šiandien būtent toks atvejis – iš Seimo tribūnos kalbame ne kaip teisininkai, politikai, diplomatai, o kaip žmonės, dalyvavę ir kūrę šiuolaikinės Europos istoriją.

Šiandien minime Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties dešimtmetį. Mūsų gretose be galo malonu matyti tuos, kurie dalyvavo derinant, pasirašant, o vėliau – ir įgyvendinant šią istorinę sutartį. Dėkojame visiems, savo darbu ir savo kūryba stiprinusiems Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę.

Prieš dešimtį metų atvertėme naują mūsų dvišalių santykių puslapį. Tai padarėme ir Lietuvai, ir Lenkijai gana sudėtingomis aplinkybėmis. Tačiau jau tada supratome, kad tik viena kita pasitikėdamos ir bendradarbiaudamos mūsų valstybės gali kurti savo ateitį, stiprinti regiono ir visos Europos saugumą.

Skeptikų abejonės prabėgus dešimtmečiui atpirktos keleriopai. Dvišalių santykių ir geros kaimynystės sutartis mus atvedė į neįtikėtinai artimus santykius. Sukurtos dvišalės institucijos, bendras karinis batalionas, užmegzti nauji verslo ryšiai. Lenkija tapo viena svarbiausių Lietuvos partnerių kelyje į saugesnę, vieningesnę Europą.

Jei ne ši sutartis, vargu ar Lietuvos Respublikos Seime 1996 metais būtų nuskambėję Prezidento Aleksandro Kvasnievskio žodžiai: „Nebus saugios Lenkijos be saugios Lietuvos, ir nebus saugios Lietuvos be saugios Lenkijos“.

2002-aisiais Vilniaus Rotušės aikštėje šią mintį pratęsė galingiausios pasaulio valstybės vadovas: „Kam priešu taps Lietuva, tam priešu taps ir Jungtinės Amerikos Valstijos“.

Ir tai ne vienintelis lenkiškas pėdsakas Lietuvos kelyje į glaudesnius transatlantinius ryšius.

Vilnius, Varšuva, Vašingtonas – šios trys „V“ per dešimtį metų suaugo į tvirtą saugumo ir partnerystės ąžuolą, kuris šiandien teikia užuovėją ne tik mums, bet ir mūsų artimiausiems kaimynams.

Tuos dešimtį metų Lietuva siekė būti patikima Lenkijos partnerė. Dirbome nuoširdžiai ir sąžiningai. Lenkijos remiama, Lietuva davė pradžią Vilniaus procesui, kuris geros kaimynystės ir solidarumo aidais nusirito per visą Vidurio ir Rytų Europą.

Kartu įgyvendinome ne vieną skambią iniciatyvą, pelniusią mūsų partnerių pagarbą ir pagyrimą.

Šiandien Lietuva vis plačiau atveria Lenkijai vartus į Šiaurės Europą. Per dešimtį metų dvigubai išaugo dvišalė prekyba, suaktyvėjo lietuviškasis ir lenkiškasis kapitalas. Mokėmės ir mokomės vieni iš kitų, siekdami dar geresnių rezultatų.

Naujomis, šiuolaikiškomis formomis atgimsta istorinė dviejų tautų sąjunga. Bendradarbiaudami ir vėl sujungiame tai, kas daugiau kaip du šimtus metų buvo atskirta jėga ir slaptais susitarimais. Tai drąsus ir kūrybiškas mūsų atsakas į laiko metamus iššūkius, tai mūsų įnašas į regiono ir visos Europos ateitį.

Gerbiamieji Seimo nariai,
Gerbiamieji svečiai,
Ponios ir ponai,


Visa ši dinamiška erdvė „nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ gali tapti vienu iš perspektyviausių Europos Sąjungos regionų. Čia jau fiksuojamas spartus ūkio augimas, kalbama apie naujus projektus, didesnes bendradarbiavimo galimybes. Reikia tik labiau koordinuotų pastangų, dar kelių potėpių, kad būtų užbaigtas šio regiono naujasis paveikslas.

Lietuva ir Lenkija – šio regiono centre. Galime tapti jo varomąja jėga, svarbiausia jungiamąja grandimi. Žinoma, jei ir toliau veiksime išvien. Jei išspręsime tuos praktinio bendradarbiavimo klausimus, kurie vis dar neranda teisinio, o kartais – ir politinio „išrišimo“. Jei gerais keliais, elektros perdavimo linijomis sujungsime Lietuvą ir Lenkiją, nes nesutvarkyta infrastruktūra trukdo plėtotis mūsų partnerystei.

Uždaviniai yra aiškūs. Tačiau ar užteks politinės valios?

Šiandien kaip niekad puiki proga užduoti šį klausimą. Matome, kaip gražios idėjos kartais pražūva nacionalinės teisės ar vietinės biurokratijos pinklėse, o vienadieniai interesai, kuriuos bandoma pateikti kaip nacionalinius interesus, iškeliami aukščiau dvišalių ar viso regiono interesų.

Naujos aplinkybės, susiklosčiusios po NATO ir Europos Sąjungos plėtros, bando ir bandys mūsų santykių tvirtumą ir mūsų pačių politinę brandą.

Išmintis, politinė valia ir naujos iniciatyvos – štai kuo reikėtų vadovautis einant į naująjį strateginio bendradarbiavimo dešimtmetį.

Suvienyta Europa laukia mūsų idėjų, o mūsų patirtis praverstų demokratiją kuriančioms ir reformas vykdančioms valstybėms.

Šiomis kryptimis turėtume nukreipti savo energiją ir resursus, nepamiršdami stiprinti ir tarpusavio ryšių.

Jau po kelių dienų prekėms ir paslaugoms plačiai atsivers Lietuvos ir Lenkijos siena. Turime siekti, kad šia – visiška judėjimo laisve kuo greičiau galėtų naudotis ir mūsų žmonės.

Turime stiprinti mūsų piliečių ryšius, nes tik per tiesioginio bendravimo patirtį ateina ir gyvenimo išmintis, ir politinis interesas, ir naujos, kūrybingos idėjos.


Ponios ir ponai,

Šiandien keturis šimtus mūsų bendros istorijos metų papildo dar vienas dešimtmetis. Ir tai – tik kelio pradžia. Prieš mus – nauja ateitis, naujos sambūvio galimybės vis labiau integruotame Senajame žemyne.


Tad sveikinu Jus visus su garbingu dešimtmečiu. Sveikinu žengiant į naują strateginės partnerystės etapą. Ir tikiu, kad ieškodami bendro vardiklio, vadovaudamiesi draugiškų santykių ir geros kaimynystės sutartyje prieš dešimtmetį išdėstytais principais, sukursime dar glaudesnį, dar brandesnį dviejų istorinių partnerių bendradarbiavimą.

Ačiū už dėmesį.