Naujienos

Radisson SAS Astorija, 2004 birželio 8 d.

Jūsų Ekscelencijos,
Ambasadoriai,
Garbingieji svečiai,
ponios ir ponai,

Leiskite padėkoti visiems, dalyvaujantiems Vilniaus seminare, skirtame Otavos konvencijos pažangai Baltijos jūros regione. Pirmiausia, norėčiau pagerbti drąsą išminuotojų ir visų kitų, prisidedančių naikinant minas, kurių ryžtas kurti pasaulį be priešpėstinių minų ir nuo karo užsilikusių sprogmenų kelia rimtą pavojų šių žmonių sveikatai ir gyvybei. Taipogi norėčiau padėkoti Jungtinių Tautų Minų Veiksmo Tarnybai, kitoms JT agentūroms, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui, Ženevos tarptautiniam humanitarinio išminavimo centrui, Tarptautinei kampanijai uždrausti priešpėstines minas ir dukterinėms NVO, Europos Sąjungai ir NATO bei kitoms institucijoms ir asmenims, pasišventusiems mažinti žmonių kančias ir didinti saugumą. Minos – tai humanitarinė nelaimė, ištisus metus ir dešimtmečius didinanti skurdą, neviltį ir regioninį nestabilumą. Mes visi turime prisidėti ieškant sprendimo. Kai praėjusių metų gegužę deponavau sutarties, draudžiančios minas, ratifikacinius raštus Jungtinių Tautų sekretoriate Niujorke, Generalinio sekretoriaus pavaduotojas seras Kieran Prendergast domėjosi, ar Lietuva galėtų prisiimti geros valios ambasadorės vaidmenį įgyvendinant sutarties tikslus regione. Kaip ten bebūtų, ledus pralaužėme pirmieji iš kaimynių valstybių. Po kelių mėnesių Lietuvos delegacija pirmajame Konvencijos šalių narių susitikime Tailande patvirtino mūsų tvirtą ryžtą siekti Bankoko deklaracijoje užsibrėžtų tikslų. Vos praėjus metams, už mus kalba darbai, o ne žodžiai. Dabar Lietuva – teritorija be priešpėstinių minų, kurias draudžia Otavos konvencija. Priešpėstinių minų tranzitas per Lietuvą bus leidžiamas tik sunaikinimo tikslais. Mūsų išminuotojai rengiami galimoms išminavimo misijoms taikos sustiprinimo operacijose. Mūsų kariai nedalyvaus jungtinėse karinėse operacijose, kuriose bus naudojamos draudžiamos priešpėstinės minos. Lietuvos ekspertai vertina būdus ir priemones, kuriais mūsų šalis galėtų prisidėti prie ES ir JT minų naikinimo misijų bei amunicijos naikinimo planų Baltarusijoje, Kaukazo regione ir kitur. Tapusi naująja ES ir NATO nare, Lietuva skirs išteklių spręsti pasaulinę minų problemą. Mūsų minų politika buvo sugalvota kaip skaidrumo skatinimo ir pasitikėjimo regione stiprinimo priemonė. Vakar minų naikinimo ceremonijoje aš minėjau, kad ši politika, derinama su tarptautinėmis pastangomis, paskatino naują raidą regione. Ji subrandino procesą, reikalingą universaliam Otavos konvencijos taikymui. Lietuva buvo pirmoji valstybė, savanoriškai pateikusi VII straipsnio ataskaitą, nebūdama Konvencijos nare. Daugelis regione pasekė šiuo pavyzdžiu. Lietuvai ratifikavus Konvenciją, mūsų draugai padarė tą patį arba ketina tai padaryti artimiausioje ateityje. Taigi, raginu jus visus sunaikinti priešpėstines minas regione. Tikiuosi Vilniaus seminare išgirsti konstruktyvių ir reikšmingų išvadų bei tas išvadas pateikti šiais metais įvyksiančiame Nairobio viršūnių susitikime, kurio galutinis tikslas - pasaulis be priešpėstinių minų. Linkiu jums konstruktyvių diskusijų, savo ruoštu žadėdamas nuoširdų svetingumą ir kviesdamas pasidžiaugti mūsų gražiuoju miestu.