Naujienos

Konferencija “Alma Mater XXI amžiuje. Lietuvos aukštojo mokslo pasirengimas integruotis į Europos Sąjungos mokslo ir studijų erdvę”

Vilnius, 2003 m. lapkričio 6 d.


Gerbiamoji studentija ir profesūra
Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

Sveikinu Jus – Lietuvos akademinę bendruomenę – tradiciškai susirinkusius aptarti Lietuvos aukštajam mokslui bei visai Lietuvos visuomenei svarbių klausimų. Šiemetinė Jūsų konferencija neeilinė. Iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios likus 176-ioms dienoms, neišvengiamas laikrodžio tiksėjimas daugelį Lietuvos visuomenės grupių natūraliai verčia dar ir dar kartą įvertinti savo veiklos naujoje situacijoje perspektyvas.
Esu įsitikinęs, kad šios perspektyvos - didelės. Lietuvai, o kartu ir aukštajam mokslui atsiveria naujos glimybės. Apie tai jau nemažai kalbėta ir diskutuota. Šiandiena turime pradėti žiūrėti toliau. Naujas Lietuvos istorijos etapas žymi, kad nuo kalbėjimo apie galimybes, kurias teikia narystės Europos Sąjungoje privalumai, pereinama prie jų įsisavinimo.
Tačiau kartu tai yra ir mūsų visų didžiausias iššūkis. Nuo to, kaip pajėgsime pasinaudoti naujomis galimybėmis, labai priklausys mūsų gyvenimo ir profesinės veiklos kokybė ateityje. Administracinių gebėjimų tiek valdant Lietuvos aukštąjį mokslą, tiek siekiant pasinaudoti įvairiomis ES programomis didinimas, studijų kokybės gerinimas bei pritaikymas naujiems visuomenės ir valstybės poreikiams, Lietuvos aukštojo mokslo finansavimas bei konkurencingumo didinimas, tarptautinio bendradarbiavimo su kitų ES šalių aukštojo mokslo institucijomis plėtra - tai tik keletas iššūkių, kuriuos reiks įveikti, norint tinkamai pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Sveikinu, kad šių klausimų gvildenimą ir pasirinkote kaip svarbiausią šios konferencijos temą.
Ši tema peržengia akademinės bendruomenės interesų ribas. Ji rūpi tiek jums, tiek valstybės tarnautojams, tiek darbdaviams ir kitiems mūsų visuomenės nariams, nes išsilavinę, kūrybingi, iniciatyvūs, naujovėms imlūs bei neatskiriama Europos Sąjungos dalimi besijaučiantys žmonės yra ir bus stipri mūsų valstybę modernizuojanti jėga.
Šiame kontekste norėčiau paminėti Europos Sąjungos Lisabonos strategiją bei už šios strategijos greitesnį įgyvendinimą pasisakančią šiemet spalio mėnesį Europos Vadovų Taryboje patvirtintą “Augimo iniciatyvą”, kurių tikslas – pasiekti, kad iki 2010 metų ES taptų konkurencingiausia, žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje. Todėl greta tokių ekonomikos augimą skatinančių priemonių, kaip investicijos į infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą, siūloma didinti investicijas moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Lisabonos strategijos įgyvendinimui Lietuvoje skiriamas vis didesnis dėmesys. Šių metų pradžioje Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymu Vyriausybė įsteigė Lisabonos strategijos įgyvendinimo stebėsenos darbo grupę, kurios pagrindinė funkcija – rengti konkrečius veiksmų planus. Kitų metų pradžioje prasidėsiančiose diskusijose dėl kitos ES finansinės perspektyvos mes pasisakysime, kad strategijoje iškeltiems tikslams iš ES biudžeto būtų skiriamas tinkamas finansavimas, žinoma, kartu išlaikant makroekonominį stabilumą.
Užsienio reikalų ministerija visada buvo tarp tų valstybinių institucijų, kurios siūlė Bendrojo programavimo dokumente žmogiškiesiems ištekliams iš struktūrinių fondų skirti kiek įmanoma didesnį finansavimą. Užsienio reikalų ministerijos dėmesį aukštajam mokslui liudija ir mūsų suteikta finansinė parama šiai konferencijai. Juk esame iš tų šalių, kurios šiandieniniame pasaulyje gali kliautis turbūt vieninteliu ištekliu – savo išsilavinusiais ir kūrybingais žmonėmis.
Verta pažymėti, kad Lietuva yra pirmajame penkete tarp esamų ir stojančiųjų ES valstybių narių pagal žmonių, turinčių mokslinį ir techninį išsilavinimą, skaičiuojant 1000-čiui gyventojų, bei pagal lėšas skiriamas švietimui nuo valstybės Bendrojo nacionalinio produkto. Tačiau negalima užmiršti ir to, kad pagal nedarbo lygį ir darbo produktyvumą mes dar labai atsiliekame. Todėl ne mažiau svarbu ne tik stiprinti mokslinį potencialą, bet ir skatinti darbo vietų kūrimą investuojant į gamybos ir paslaugų sektorių plėtrą.
Tikiu kad ateityje ši proporcija tarp investicijų į materialųjį turtą ir mokslinius tyrimus vis labiau keisis pastarosios naudai, tačiau mes turime daryti tai nuosekliai, atsižvelgiant į visus mūsų narystės ES poreikius bei išteklius.
Dėkoju už galimybę kreiptis į Jūsų auditoriją. Nuoširdžiai sveikinu Jūsų konferenciją ir linkiu, kad naudodamiesi Lietuvos narystės Europos Sąjungoje privalumais, skirtumėt savo žinias ir entuziazmą klestinčios Lietuvos kūrimui.
Sėkmingo ir produktyvaus darbo!