Naujienos

Gerbiamieji,

Visų pirma norėčiau padėkoti konferencijos organizatoriams už šią puikią iniciatyvą suburti platų pagrindinių Vyriausybės institucijų, ekspertų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų ratą bei kartu padiskutuoti apie situaciją Lietuvos energetikos sektoriuje. Energetika ir energetinis saugumas pastaraisiais metais užimą vis didesnę vidaus ir  užsienio politikos darbotvarkės dalį, tai atsispindi ir aukščiausių Lietuvos pareigūnų pokalbiuose su užsienio partneriais – tarkime, šiomis dienomis vykstančio premjero Andriaus Kubiliaus susitikimuose Latvijoje ir Estijoje ar Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko apsilankyme Briuselyje. Tą puikiai jutau ir dirbdamas Lietuvos Ambasadoriumi Berlyne.

Naujametinis Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktas, kuomet nemaža dalis Europos valstybių žiemos viduryje buvo paliktos be dujų, šią energetikos temų svarbą tik patvirtina. Akivaizdu, kad energetinis saugumas yra vienas pagrindinių nacionalinio saugumo elementų, o patikimas energijos išteklių tiekimas yra valstybių socialinio gerbūvio garantas ir varomoji ekonomikos jėga. Šis jau ne pirmas „dujų karas“ ES pasienyje sustiprino Lietuvos argumentus dėl koordinuotos ES energetikos politikos poreikio.   

Dėl visiems gerai žinomų istorinių aplinkybių Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys, yra “energetinė sala” Europos Sąjungoje. Nepaisant to, kad jau keletą metų esame pilnateisiai ES nariai, tačiau iki šiol mūsų energetikos sektorius yra izoliuotas nuo Europos energetikos rinkos. Šiuo metu Lietuva yra visiškai priklausoma nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo – Rusijos. Panaši situacija yra ir naftos tiekimo srityje. Lietuvos elektros sektorius vis dar yra sudėtinė post-sovietinės elektros sistemos dalis. Mes iki šiol neturime jungčių su kitomis ES šalimis, išskyrus Latviją. Todėl energetikos sektoriaus integracija į Europos energetikos sistemą bei priklausomybės nuo vieno išorinio energijos tiekėjo mažinimas yra kertiniai mūsų prioritetai.

Šiuo metu Ignalinos AE yra pagrindinis elektros tiekėjas, garantuojantis santykinę šalies energetinę nepriklausomybę. Lietuvos energetinio saugumo situacija taps sudėtingesnė, kai šių metų pabaigoje turėsime uždaryti II-ąjį Ignalinos AE reaktorių. Mūsų šalies įsipareigojimai dėl  Ignalinos AE uždarymo yra fiksuoti Stojimo į ES sutartyje, kuri yra ratifikuota visų ES šalių narių parlamentuose. Noriu pabrėžti, kad Lietuva visada laikėsi, laikosi ir laikysis tarptautinių įsipareigojimų. Tačiau yra akivaizdu, kad nuo derybų dėl Stojimo sutarties laikotarpio energetinio saugumo situacija labai pasikeitė. Čia būtų galima išskirti milžiniškus pagrindinių energijos išteklių pasaulinių kainų svyravimus, stiprėjančią tendenciją naudotis energijos išteklių tiekimu kaip politinio sprendimo priemone. Be to, elektros jungtys su Europos šalimis dėl ne vien nuo Lietuvos priklausančių priežasčių nebuvo įgyvendintos taip greitai, kaip buvo tikėtasi.

Atsižvelgiant į šias pasikeitusias aplinkybes, Lietuva praeitų metų pradžioje pradėjo intensyvų dialogą su Europos Komisija bei ES šalimis narėmis dėl energetinio saugumo situacijos po 2009 m. Šis klausimas tapo vienu svarbiausių darbotvarkės punktų dvišalių bei daugiašalių susitikimų metu.  Šiuo tikslu  2008 m. vasario mėnesį buvo įsteigta speciali Komisija energijos tiekimo saugumo po 2009 m. problemoms nagrinėti, vadovaujama signataro Aleksandro Abišalos. Komisijai buvo pavesta ištirti Lietuvos energetinio saugumo po 2009 metų aplinkybes ir teikti pasiūlymus dėl galimų sudėtingos energetinės situacijos sprendinių. Svarbiausias Komisijos uždavinys buvo konsultuotis su Europos Komisija ir ES šalių narių kompetentingais atstovais dėl galimų bendrų veiksmų užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą po to, kai bus uždaryta Ignalinos AE.

Europos Komisijai bei ES šalims narėms buvo pateikta išsami informacija apie realias grėsmes šalies energetiniam saugumui po Ignalinos AE uždarymo. Konsultacijų metu partnerius pavyko įtikinti dėl situacijos rimtumo bei būtinybės imtis bendrų veiksmų situacijai sušvelninti. Norėčiau pabrėžti, kad šių konsultacijų metu keltas ne tik Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo  klausimas. Pagrindinis tikslas buvo užtikrinti Lietuvos ilgalaikį energetinį saugumą po 2009 m. Konsultacijų metu buvo prieita bendros su mūsų partneriais ES nuomonės, kad Lietuvai kritiškiausias bus 2-3 metų laikotarpis, kuomet uždarius Ignalinos AE dar nebus įgyvendintos jungtys, nebus spėta modernizuoti Lietuvos elektrinės Elektrėnuose, nebus įgyvendinti dujų diversifikacijos projektai.

Atsižvelgiant į tai, Lietuva, kaip vieną realiausių trumpalaikio energetinio saugumo priemonių, iškėlė galimą Ignalinos AE uždarymo režimo modifikavimą, t.y. galutinį II-ojo bloko uždarymą nukeliant į 2012 m. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad Lietuva galimų sprendimų siekė Stojimo sutarties rėmuose, modifikuojant pačią Ignalinos AE veiklos nutraukimo procedūrą, o tam būtų pakakę Europos Komisijos bei Europos vadovų tarybos politinio pritarimo. Kalbėti apie Stojimo sutarties įsipareigojimų pakeitimus, kurie reikalauja visų ES šalių narių naujos ratifikacijos, buvo iš esmės nerealu, ypatingai atsižvelgiant į kai kurių ES šalių principinį neigiamą nusistatymą branduolinės energetikos atžvilgiu. Tuo tarpu vienašališkai pažeidę Stojimo sutarties nuostatas, mes sulaužytume pagrindinius Europos teisės principus. Nesilaikydama vieno svarbiausių stojimo įsipareigojimų, Lietuva ne tik prarastų politinį pasitikėjimą, bet ir sulauktų teisnių bei finansinių sankcijų.

Konsultacijose su Europos Komisija bei ES šalimis narėmis kaip vienas svarbiausių energetinio saugumo problemų buvo įvardijamas patikimas apsirūpinimas dujomis. Uždarius Ignalinos AE, dujų vartojimas išaugs beveik dvigubai, didžioji dalis elektros bus gaminama elektrinėse kūrenamose dujomis. Kaip jau minėjau, Lietuva importuoja visas dujas iš Rusijos vieninteliu vamzdžiu per Baltarusijos teritoriją. Šioje situacijoje patikimo ir ilgalaikio dujų tiekimo Lietuvai po Ignalinos AE uždarymo užtikrinimas yra gana sudėtingas. Kaip būtų galima šį patikimumą padidinti? Kaip sumažinti Lietuvos energetikos sektoriaus priklausomybę nuo dujų? Tai yra esminiai energetinio saugumo klausimai šiandien. Siekiant užtikrinti dujų tiekimo patikimumą, būtina nedelsiant pradėti dujų tiekimo diversifikacijos projektus. Kaip svarbiausius norėčiau išskirti dujų jungtį su Lenkija bei suskystintų dujų terminalą. Dujų saugykla Lietuvoje ar platesnis pasinaudojimas Latvijoje esančia dujų saugojimo infrastruktūra yra kita svarbi priemonė. Tam, kad sumažintume bendrą priklausomybę nuo dujų, reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtra bei energijos efektyvumo didinimas. Nauja AE Visagine taip pat ženkliai prisidėtų prie šio tikslo pasiekimo.

Konsultacijų su Europos partneriais metu siekėme įrodyti, kad Ignalinos AE vėlesnis uždarymas laikantis visų branduolinės saugos reikalavimų yra bene vienintelė galimybė užtikrinti patikimą energijos išteklių tekimą trumpuoju laikotarpiu kol bus įgyvendinti AE uždarymą kompensuojantys projektai. To nepavyko padaryti dėl kelių priežasčių – precedento baimės, neigiamo ES šalių visuomenės nusistatymo seno tipo branduolinių reaktorių atžvilgiu. Tačiau šios derybos leido pasiekti Lietuvai svarbių rezultatų. Konsultacijų metu Europa pripažino Lietuvos problemas energetinio saugumo srityje bei buvo įtikinta, kad reikalingi neatidėliotini veiksmai padėčiai sušvelninti. Buvo įsisąmoninta, kad reikia pereiti nuo deklaratyvių pareiškimų apie “energetinių salų” problemą prie realių instrumentų šiai problemai spręsti. Atrodo, kad pagaliau mes buvome išgirsti.

Kaip vienas realiausių instrumentų buvo pasiūlytas Baltijos jungčių planas, kurį drąsiai galima vadinti  Lietuvos pastangų vaisiumi. Jeigu nebūtų taip aštriai keltas Ignalinos AE veiklos klausimas, tai labai tikėtina, kad šios iniciatyvos nebūtų buvę. Šiuo metu jau yra įsteigta Aukšto lygio darbo grupė, turėsianti parengti Baltijos jungčių planą. Šiame plane, kurį  ketinama patvirtinti šių metų liepos mėnesį, bus įvardinti svarbiausi projektai, kuriems bus skiriamas ES finansavimas. Be to, kartu su Europos Komisija parengėme bendrą Veiksmų planą Lietuvos energetikos saugumui užtikrinti. Šiame plane greta infrastruktūros projektų yra numatytos ir kitos priemonės, padėsiančios sušvelninti neigiamas Iganlinos AE uždarymo pasekmes trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Čia didelis dėmesys yra skiriamas atsinaujinantiems energijos ištekliams bei energijos efektyvumui.

Taip pat reikėtų paminėti, kad pavyko išsiderėti dėl nemokamų papildomų taršos leidimų uždarius Ignalinos AE. Žinoma, tai neišspręs energetinio saugumo problemų bei neužtikrins energijos tiekimo patikimumo, tačiau padės sušvelninti elektros kainos neišvemgiamą augimą.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sausio mėnesio ES Užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje iškėlė šiuos svarbiausius ES bendros energetikos politikos prioritetus:

1.     ES vidaus jungtys;

2.     Efektyvi ir konkurencinga energetikos rinka;

3.     Skaidrumas santykiuose su trečiosiomis valstybėmis;

4.     Diversifikuoto tiekimo alternatyvos.

 Manau, šie prioritetai gerai atspindi ir aktualiausius Lietuvos poreikius.

Taigi, energetinio saugumo srityje mūsų laukia nemažai iššūkių, į kuriuos nepavyks atsakyti vienos ministerijos ar netgi visos vyriausybės pastangomis. Būtini sprendimai reikalauja gilios analizės, plačių diskusijų bei koordinuotos svarbiausių politinių ir visuomeninių jėgų konsensusu paremtos strategijos. Energetika turi tarnauti ilgalaikiams valstybės interesams. Energetinė nepriklausomybė nemažai kainuoja - ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Tačiau tai yra mūsų laisvės ir ilgalaikio saugumo kaina, o delsdami šiandien, rytoj mokėsime dvigubai.

Ačiū už dėmesį.