Naujienos

Vilnius, užsienyje dirbančių Lietuvos diplomatų, kuruojančių ekonomiką, komercijos atašė ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) atstovų metinis suvažiavimas

Pirmiausia  norėčiau nuoširdžiai padėkoti paskirtajam Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui,  radusiam  laiko mūsų renginiui. Tai rodo, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė skirs didelį dėmesį ekonominei diplomatijai. Tai mus džiugina ir įpareigoja. Ta pačia proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems kolegoms, nenuilstamai dirbantiems užsienyje mūsų verslo ir Lietuvos ekonominių interesų labui.

Mieli kolegos,

Pradėdamas savo pasisakymą, norėčiau priminti senai žinomą tiesą, kad Užsienio reikalų ministerija laikosi ant trijų polių. Tai grynoji užsienio politika, mūsų piliečių aptarnavimas užsienyje ir ekonominė diplomatija. Šiandien mūsų šalies ekonomikos laukia rimti iššūkiai. Buvome pripratę prie didelių augimo tempų, tačiau „aukso amžius“ baigėsi, esame pasaulinės ekonomikos dalis. Natūralu, kad tai, kas vyksta pasaulinėje ekonomikoje, turi tiesioginį poveikį ir Lietuvos ekonominiam gyvenimui. Taigi mūsų visų laukia rimti iššūkiai. Todėl manyčiau, kad šis ekonomiką kuruojančių diplomatų ir  verslo bendruomenės susitikimas vyksta pačiu laiku.

Turime nemažą  ekonominės diplomatijos komandą – apie 50 ekonomikos srityje dirbančių diplomatų, daugiau nei 10 komercijos atašė, kelis LEPA atstovus, dirbančius įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau dažnai kyla klausimas --  ar mūsų ekonominė diplomatija dirba efektyviai, ar negalėtume padidinti jos darbo pridėtinę vertę? O gal šioje srityje reikėtų esminės reformos, naujo požiūrio?

Mano giliu įsitikinimu, Lietuvos ekonominių interesų atstovavimas užsienyje šiuo metu nėra pakankamai efektyvus. Trūksta komandinio žaidimo, vyrauja žinybiškumas ir fragmentacija. Institucijų, atsakingų už Lietuvos ekonominį atstovavimą, funkcijos dubliuojamos. Išlieka atotrūkis tarp asocijuotų verslo struktūrų interesų ir valdžios institucijų vykdomos ekonominės diplomatijos politikos.

Naujoji Vyriausybė ketina pradėti rimtas permainas ir ekonominės diplomatijos fronte. Kaip žinia, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos yra pagrindinės valstybės institucijos, formuojančios Lietuvos ekonominio atstovavimo politiką. Nenorėčiau ko nors kaltinti ar užsiimti saviplaka, tačiau iki šiol šioje srityje mes daugiau veikėme kaip konkurentai, o ne kaip partneriai. Žinybiškumas ir savo feodalinių valdų gynimas yra rimta problema. Turint ribotus pajėgumus, reikia komandinio žaidimo, galbūt net ir atsisakyti dalies savo „žinybinio suvereniteto“.  Jūsų diskusijai ir vertinimui norėčiau pateikti tokią schemą:

1. Geresniam veiksmų koordinavimui vyriausybės sprendimu įkūriama ekonominės diplomatijos (arba ekonominio atstovavimo) taryba, kuriai galėtų vadovauti Vyriausybės kancleris arba rotaciniu pagrindu  --Užsienio reikalų ir Ūkio  viceministrai arba šių ministerijų sekretoriai. Šioje Taryboje turėtų būti kviečiami dalyvauti asocijuotų verslo struktūrų ir Investuotojų forumo atstovai. Taryba turėtų teikti rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei užsienio investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo klausimais bei ekonominio atstovavimo užsienyje geografijos klausimais.

2. Siūlome steigti dvi viešąsias įstaigas, kurių steigėjais būtų dvi ministerijos: Ūkio ir Užsienio reikalų. Tai Investicijų pritraukimo agentūra (Invest in Lithuania) ir Eksporto Taryba. Pirmoji rūpintųsi užsienio investicijų pritraukimu, antroji – eksporto rinkų paieška. Abi jos galėtų veikti iš dalies komerciniu pagrindu ir siųstų savo atstovus arba steigtų  atstovybes užsienio valstybėse.

3.  Šie prekybos ar investicijų atstovai galėtų tapti diplomatinės atstovybės personalo nariais arba ten, kur nėra diplomatinių atstovybių, steigti prekybos ir investicijų atstovybes. Jie galėtų būti iš dalies finansuojami valstybės, o dalį lėšų užsidirbtų patys už verslo tarpininkavimo paslaugas. Tokiais atstovais nebūtinai turėtų būti diplomatai ar valstybės tarnautojai, tačiau jie turėtų dirbti išimtinai mikroekonominėje, pagalbos verslui srityje. Tokiu principu dirba Švedijos Prekybos Taryba, kurios modelį reikėtų pritaikyti Lietuvoje neišradinėjant dviračio.

Mieli Kolegos,

Lauktume Jūsų komentarų, pasiūlymų ir kritikos. Dabar norėčiau pereiti prie kai kurių šiandien aktualiausių temų. 

Pagrindinis Jūsų uždavinys artimiausioje perspektyvoje – sutelkti visą dėmesį į lietuviškų prekių eksportą užsienyje. Tai bus pagrindinis mūsų įrankis siekiant išjudinti ekonomiką iš krizės. Kitais, 2009 metais mažai tikėtinas vidaus vartojimo didėjimas. Galimas net ir mažėjimas. Taigi tik eksportas galės mus išgelbėti.

Tačiau čia irgi ne viskas rožėmis klota. Nors  atrodytų, kad eksportas  ir toliau auga (per tris 2008 metų ketvirčius padidėjo 33,8 proc.), tačiau „liūto dalis“  tenka Mažeikių Naftai. Antra vertus, metai po metų didėja užsienio prekybos deficitas. Jei 2006 metais deficitas buvo 10 mlrd. litų, tai jau per 2008 metų devynis mėnesius jis išaugo iki 13,3 mlrd. litų. 

Krizės akivaizdoje valstybės linksta į protekcionizmą. Nepaisant visų pasaulinės bendruomenės pastangų priešintis protekcionizmui, apie muitų padidinimą jau pranešė Brazilija, Argentina ir Rusija. Beveik neabejojama, kad šiuo blogu pavyzdžiu paseks ir kitos valstybės. Taip pat neatmesčiau galimybės, kad kai kuriose iš jų gali atsirasti pagunda taikyti paslėptus netarifinius prekybos barjerus.

Manau, kad diplomatai-ekonomistai turi būti pirmieji,  pranešantys šias žinias į sostinę. Taigi artimiausią pusmetį jūs turėtumėte budriai sekti tokio pobūdžio naujienas.

Gali kilti klausimas, kaip kovoti su kitų valstybių protekcionizmu? Čia reikia dviejų dalykų: operatyvios informacijos ir veiksmų koordinavimo, siekiant šalinti prekybos kliūtis mūsų verslui.

Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos (ES) narė, kiekvienoje sostinėje, kurioje jūs reziduojate, veikia ir Europos Komisijos atstovybės. Būtent su šiomis atstovybėmis turime palaikyti ypač glaudžius ryšius ir koordinuoti savo veiksmus. Netrukus Užsienio reikalų ministerija pateiks diplomatams  detalią instrukciją šiuo klausimu.

Tikimės, kad naujoji šalies Vyriausybė suteiks naują kvėpavimą  eksporto kreditų draudimo sistemai. Šiuo metu ši sistema praktiškai neveikia. Prisiimdama dalį kreditų rizikos ir padengdama dalį šios sistemos funkcionavimo išlaidų, valstybė reikšmingai paremtų eksportą. Manome, kad efektyviai veikianti eksporto kreditų draudimo sistema būtų reikšminga parama Lietuvos verslui ir  padėtų išbristi iš ekonominės ir finansinės krizės.

Šiuo metu svarbiausiais Lietuvos užsienio prekybos partneriais išlieka Europos Sąjunga ir Rusija. Puiku, kad auga užsienio prekybos apimtys su Rusija, tačiau Rusijos dalis Lietuvos užsienio prekyboje per pastaruosius  penkerius metus išaugo beveik dvigubai (nuo 13 proc. iki 24,4 proc.). Siūlyčiau labiau diversifikuoti užsienio prekybos srautus Rytų kaimynystėje. Rinkų diversifikacija – štai į ką turėtų atkreipti ypatingą dėmesį ne tik verslas, bet ir diplomatai. Esu tikras, kad mūsų verslas dar pilnai neatrado nei Baltarusijos, nei Ukrainos rinkų, jau nekalbant  apie Pietų Kaukazą, ypač Gruziją. Politinė sėkla pasėta, tačiau ekonominio derliaus mes dar nematome. Gal vertėtų užsibrėžti sau tikslą, kad Ukraina ir Baltarusija taptų svarbiausiais mūsų užsienio prekybos partneriais Rytų Europoje? Be to, dar yra daug prekybai neatrastų žemių. Čia išskirčiau Kiniją, Indiją, Vakarų Balkanus, Arabų pasaulį. Noriu pakartoti banalią tiesą, kad naujų rinkų paieška ir pagalba Lietuvos eksportuotojams – tai mūsų ekonominės diplomatijos kvintesencija. Susitelkite ties šiuo uždaviniu. Pažymų, atskaitų rašymas – darbas tuščiomis apsukomis. Keli geri prekybiniai kontraktai yra daug svarbiau nei dešimtys teorinių pažymų ar ataskaitų.   

Energetika – svarbiausias visų mūsų rūpestis. Šiandien tai Lietuvos Achilo kulnas. Energetinis saugumas – ne tik ekonominis, bet ir politinis, nacionalinio saugumo klausimas. Nors labai norėtųsi, kad energetika ateityje taptų tik komerciniu klausimu.

Deja, turime konstatuoti, kad Lietuvos energetinio saugumo indeksas yra mažiausias Europoje. Artimoje perspektyvoje mūsų diplomatinės atstovybės ir toliau turės dirbti atskleidžiant visą situacijos dramatiškumą mūsų valstybei po Ignalinos AE uždarymo.

Džiugu, kad mūsų bendros pastangos informuojant partnerius apie grėsmes Lietuvai, uždarius Ignalinos AE, jau davė vaisių. Europa suprato problemos mastą, todėl Baltijos šalių energetikos sektoriaus integracija tapo vienu iš  pagrindinių būsimos Europos energetikos politikos prioritetų. Sprendimas parengti Baltijos jungčių planą tai labai aiškiai patvirtina.

Regioninis bendradarbiavimas įgyvendinant Lietuvai strategiškai svarbius energetikos infrastruktūros projektus turi ypatingą svarbą. Čia mūsų ekonominės diplomatijos pagrindinis uždavinys -- įtikinti parnerius, kad tai yra bendras interesas.

Ne mažiau svarbus klausimas -- geros praktikos perėmimas, ypatingai naujų technologijų, atsinaujinančių energijos išteklių bei energijos efektyvumo srityse. Šių metų pavasarį kartu su Švedija organizuotas seminaras Vilniuje dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros yra puikus dvišalio bendradarbiavimo pavyzdys.

Užsienio partnerių patirtis mums labai svarbi. Be valstybės, be Europos Sąjungos  paramos atsinaujinančių, klimatą tausojančių energijos išteklių naudojimas komerciniu požiūriu nebus patrauklus. Be šios paramos Lietuva ir ES nepasieks užsibrėžto tikslo, kad atsinaujinantys energijos ištekliai bendrame pirminės energijos balanse sudarytų 20 proc. iki 2020 metų. Reikia sukurti efektyvią ekonominių paskatų sistemą panaudojant tiek nacionalines, tiek ir ES finansines lėšas. Tikimės, kad Europos Komisijos parengtas „Europos ekonominio atkūrimo planas“ bus patvirtintas artimiausioje ES Vadovų Taryboje ir jame numatytos milijardinės lėšos galės būti panaudotos mums aktualių problemų energetikoje sprendimui. 

Transporto dėmuo taip pat neturėtų būti pamirštas. Šioje srityje norėčiau aptarti  vieną naują veiklos kryptį. Bendradarbiavimas su Danija, Švedija, Lenkija ir Vokietija nepaprastai svarbus kuriant Pietinę Baltijos transporto ašį.   Tai svarbu,  siekiant subalansuoti transporto paslaugų rinką Baltijos jūroje ir ateityje sukurti veiksmingą Rytų-Vakarų transporto koridorių. Toks koridorius nuo Kinijos, Kazachstano, Ukrainos ir Baltarusijos eitų per pietinius Baltijos jūros uostus -- Klaipėdą ir gal būt Kaliningradą  --į Šiaurės Vokietiją bei pietinę Skandinaviją.

Būtent siekdami plėtoti šią jungtį bei ES-Kinijos transporto dialogą, Lietuvos iniciatyva 2009 m. spalio 19-20 d. Vilniuje pirmą kartą mūsų šalies istorijoje planuojame surengti ASEM transporto ministrų susitikimą. Šiandien vyksta arši konkurencinė kova dėl šio globalią reikšmę turinčio transporto koridoriaus. Todėl prašyčiau sutelkti visus mūsų ekonominės diplomatijos pajėgumus šio projekto propagavimui.

Baigdamas linkiu, kad šis ekonomistų suvažiavimas būtų kuo naudingesnis tiek Jums, mieli kolegos, tiek Lietuvos verslo atstovams. Dėkoju už dėmesį.