Naujienos

„IŠŠŪKIAI TVK: LIETUVOS POŽIŪRIS“

Tarptautinė konferencija „TVK ir Europos Konstitucijos perspektyvos“,
LR Seimas, 2003 spalio 10 d.

Gerbiamas Pirmininke, Gerbiami Seimo nariai,
Mieli svečiai, Ponai ir ponios,


Noriu padėkoti už galimybę skaityti pranešimą konferencijoje, kuri į vieną vietą suburia Europos Parlamento ir Konvento narius, Vyriausybių atstovus ir Europos reikalų ekspertus.

Prieš mane šnekėjęs ponas Klausas Hanch plačiai apžvelgė Konvento dėl ES nuveiktus darbus. Leiskite pasveikinti poną Klausą ir kitus Konvento dalyvius su jų pasiekimais. Ne paslaptis, jog buvo abejojančių, kad pirmasis išsiplėtusios Europos forumas pasiteisins. Tuo tarpu šiandien Konventas jau įtvirtintas kaip atviras ir demokratiškas ES sutarčių peržiūros metodas ateičiai.

Kompromiso dvasia ir darbo rezultatais Konventas paneigė skeptikų nuogąstavimus. Konvento ir visų Jūsų dėka šiandien turime Konstitucijos projektą, konsoliduojantį ES sutartis, supaprastinantį teisėkūros procedūras, palengvinantį sprendimų priėmimą Taryboje. Turime apčiuopiamą Europos viziją ateičiai, paremtą plačiu politiniu konsensusu.

Prieš savaitę iš Konvento estafetę perėmė Tarpvyriausybinė konferencija. TVK derybų metu ieškosime vienbalsio sutarimo kokia Europos Konstitucija yra priimtina 25 valstybėms. Šiame kontekste, norėčiau tarti keletą žodžių apie Romos Tarpvyriausybinei konferencijai tenkančius iššūkius ir apie tai, kaip jie suprantami Lietuvoje. Manau sutiksite, kad TVK rezultatai svarbūs ne tik politikams ar diplomatams, bet ir visiems už narystę ES balsavusiems Lietuvos piliečiams.

TVK tenkantys iššūkiai neatskiriami nuo Europos ateities iššūkių. 2004 m. priimdama dešimt naujų narių ES pradeda naują politinę erą. Su plėtra Europos politinis gyvenimas taps įvairesnis. Iškils klausimai, ar išsiplėtusi Europa bus pajėgi rasti sutarimą tarp skirtinguose ekonominio ir politinio vystymosi etapuose esančių valstybių narių? Ar ES-25 bus pajėgi sutarti dėl strateginių Europos politinio ir ekonominio vystymosi krypčių? Galiausiai, kaip spręsime lyderystės klausimą? Aš neabejoju, kad ES sugebėjimai priimti išmintingus ir greitus sprendimus XXI a. turės lemiamą reikšmę mūsų piliečių gerovei.

Svariausia, ką šiandien galime ir turime nuveikti Tarpvyriausybinėje Konferencijoje – tai sutarti ES institucinės sąrangos klausimais. Tai pirmutinis ir pagrindinis TVK iššūkis. To nepasiekus, ES-25 negali tikėtis tvirtos lyderystės ir sutarimo tarp naujų ir senų narių.

Mums prireiks didelio ryžto siekiant šio tikslo. Ateityje dar laukia daug sunkaus darbo derinant šalių pozicijas bei ieškant visiems priimtinų sprendimų. Dabartinės ES narės jau turi sukaupusios nemenką patirtį interesų derinimo srityje. Naujosios šalys šito dar tik mokosi. Optimizmo teikia sėkmingas naujų narių įsitraukimas į ES politinį gyvenimą, ES institucijų veiklą, palaipsniu atsirandantis suvokimas, kaip ieškomi ir randami kompromisai ES. Tačiau TVK turėtų trukti tiek laiko, kiek yra būtina kokybiškam rezultatui pasiekti. Negalime galutinių rezultatų kokybės aukoti vardan greitos darbo pabaigos.

Ieškant kompromiso, svarbu įvertinti išskirtinę šeštosios ES Tarpvyriausybinės konferencijos svarbą. Pirmą kartą ES istorijoje aptariame tokį ambicingą integracijos “gilinimo” projektą. Tikiu, kad šis žingsnis įpareigoja ir sutelkia TVK dalyvius. ES politinio gyvenimo supratimas skiriasi, tačiau tai privalumas, o ne kliūtis sutarti.

Konvente įsitikinome, kad 25 narius vienijanti Sąjunga yra pajėgi efektyviai veikti ir sutarti sudėtingais klausimais. Kaip Konvente taip ir Tarpvyriausybinėje konferencijoje derinsime savo veiksmus su kitomis valstybėmis, kurių interesai sutaps su mūsiškiais. Geras pavyzdys būtų daugiau nei prieš savaitę 7 valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, Ministrų pirmininkų laiškas Italijos premjerui su siūlymais papildyti Tarpvyriausybinės konferencijos darbotvarkę.

Antrasis TVK iššūkis yra būtinybė surasti tinkamą balansą tarp demokratiškumo, valstybių narių lygybės ir efektyvumo išsiplėtusioje ES. Šiame kontekste, TVK užduotis yra išsaugoti Konvente pasiektą kompromisą, bet tuo pačiu pagerinti ir patikslinti Konstitucijos tekstą.

Sutartis dėl ES Konstitucijos nėra Lietuvai kažkieno primetamas įsipareigojimas. Šios Sutarties rengime aktyviai bei pilnomis teisėmis dalyvavo ir Lietuva, Konstitucijos projekte atsižvelgta į mūsų pastabas bei pasiūlymus. Šis projektas įtvirtina Lietuvai iš esmės priimtiną demokratiškumo ir efektyvumo balansą ES, ateities ES vaidmenį pasaulyje.

Tuo pat metu manome, kad Konvento parengtas dokumentas dar turi būti gerinamas bei tikslinamas. Kodėl? Pagrindinė priežastis - reikia rasti sprendimus jautriais ir vis dar “atvirais” klausimais, patikslinti kai kurias dabartinio sutarties projekto vietas bei diskutuoti Konvente nespėtais aptarti klausimais.

Lietuvos pozicija TVK, kuri buvo patvirtinta tiek Vyriausybės, tiek Seimo, ir atspindi balanso paiešką tarp valstybių, kurios nenori nieko keisti esamame Konstitucijos projekte, ir valstybių, siekiančių visaapimančių derybų.

Mums svarbu, jog Konstitucinėje sutartyje būtų įtvirtintas lygios teisės ir galimybės visoms valstybėms narėms. Juk ES ir yra ypatinga tuo, jog sugeba užtikrinti valstybių lygiateisiškumą bei surasti tinkamą balansą tarp didesnių ir mažesnių valstybių. Būtent ES institucijos ir įkūnija skirtingų valstybių interesus bei vienodas sąlygas visoms šalims narėms. Dėl to siekiame nustatyti lygios rotacijos Ministrų Taryboje tvarką. Norime, kad Europos Komisiją sudarytų lygiateisiai komisarai iš visų ES valstybių. Pasisakome prieš valstybių atstovavimo Europos Parlamente santykio keitimą. Manome, kad dvigubos kvalifikuotos daugumos balsavimo sistema turi remtis tokiomis pat ES valstybių narių ir gyventojų skaičiaus proporcijomis kvalifikuotai daugumai Taryboje pasiekti.

Sieksime, kad Konstitucinėje sutartyje neliktų jokių dviprasmybių ir neaiškumų, būtų aiškiai apibrėžtos visų institucijų bei pareigūnų funkcijos. Tai garantuos nuoseklumą, aiškumą ir legitimumą. TVK pasisakome už ES Vadovų Tarybos pirmininko funkcijų bei prieinamumo detalizavimą, Europos Komisijos narių statuso tikslinimą, ES Užsienio reikalų ministro funkcijų apibrėžimą.

Greta institucinių klausimų Tarpvyriausybinėje konferencijoje laukia svarbi diskusija dėl Bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos. Manome, kad kurdami Europos gynybą turėtume vengti bet kokio NATO struktūrų ir pajėgumų dubliavimo. Laikomės nuostatos, kad bendradarbiavimas gynybos srityje turėtų būti atviras visoms ES šalims.

Taip pat svarbu, kad ES rastų bendrą poziciją krikščioniškų vertybių paminėjimo Sutarties preambulėje klausimu. Europos Sąjunga turi būti apibrėžiama ne vien ekonominiais, bet ir kultūriniais ir civilizaciniais terminais.

Trečiasis TVK veiklos iššūkis yra visuomenės informuotumo užtikrinimas. ES turi dar labiau priartėti prie jos piliečių. Kažkada Konvento pirmininkas Giscard d‘Estaing yra pasakęs: „Užpildykime mūsų mintis Europa.. Europa neturi būti skirta mažam savų žmonių ratui. Ji turi būti grąžinta politikai, piliečiams, viešajai diskusijai“.

Atvirumas bei demokratiškumas turi tapti kertiniais TVK principais. Kiekvienas šalis turėtų būti suinteresuota didesniu visuomenės informuotumu apie Konstitucinę sutartį ir TVK vykstančius debatus. Tik tuomet naujoji Konstitucinė sutartis taps “Europos piliečių konstitucija”, kuria remdamiesi jie galės ginti savo teises bei dalyvauti Europos gyvenime.

Nesenai patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatose priimtas sprendimas atnaujinti visuomenės informavimo apie ES programą. Šios programos rėmuose bus vykdoma informacinė kompanija apie būsimą ES Konstitucinę sutartį. Manome, jog tai padės mūsų piliečiams geriau pažinti bei suprasti Europos Sąjungą bei visų mūsų ateitį joje.


Ponai ir ponios,

Konstitucija nesukuria naujos Europos Sąjungos. Konstitucija tiesiog žymi naują, brandų ES raidos etapą, į kurį mes visa širdimi aktyviai įsitrauksime.

Lietuva buvo konstruktyvi partnerė Konvente, tokia ji siekia būti ir Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Esame suinteresuoti bendra ateitimi ES, todėl visapusiškai dalyvausime bendrų kompromisų paieškoje priimant Konstitucinę sutartį.

Asmeniškai tikiu sėkminga Tarpvyriausybinės konferencijos baigtimi. Mes tiesiog neturime kitos išeitis kaip tik rasti atsakymus į mūsų laukiančius iššūkius. Todėl palinkėčiau sau ir jums, kad pirmoji XXI a. Tarpvyriausybinė konferencija būtų minima kaip efektyvesnės, demokratiškesnės bei stipresnės išsiplėtusios ES kelio pradžia.


Ačiū už dėmesį.