Naujienos

Kaunas, 2004 m. gegužės 19 d. Gerbiamieji politologų klubo nariai, Mieli svečiai, kauniečiai, Noriu padėkoti organizatoriams už galimybę tarti sveikinimo žodį konferencijoje, kuri suburia ne tik akademinės visuomenės ir valstybės institucijų atstovus, bet ir visus aktyviai besidominčius Europos integracijos raida.

Manau, kad šiandien yra tinkamas metas perkelti diskusiją dėl Europos Sąjungos konstitucijos ir Lietuvos ateities į platesnę auditoriją, išgirsti jūsų visų - o ypač politologų, studentijos, kitų visuomenės atstovų mintis itin svarbiais Lietuvai ir Europai klausimais.

Lietuvos užsienio politika sėkminga tuomet, kai aiškius tikslus lydi plati visuomenės parama, pagrindinių šalies politinių jėgų sutarimas, ryžtingas tautos atstovų Seime apsisprendimas ir nuosekli Vyriausybės veikla.

Dabar, kai Lietuva įžengia į naują europinės politikos erdvę, kai brėžiami nauji Lietuvos prioritetai, tokios mūsų vidinės vienybės reikės dar labiau. Ta vienybė pasiekiama tik tuomet, kai piliečių visuomenę ir jos rinktus atstovus sieja abipusis supratimas. Manau, kad toks supratimas įmanomas, kai politika, taip pat ir užsienio politika, nėra tik “išrinktųjų kastos” privilegija.

Gerbiamieji,

Šiandien didelių galimybių ir svarbių iššūkių metas Lietuvai ir Europai. Laikas sutarti dėl Europos konstitucinės ir institucinės sąrangos reformos, kad ateityje ES politika būtų efektyvesnė ir demokratiškesnė. Laikas iš naujo įvertinti nueitą kelią ir nuosekliai gilinti integraciją tose srityse, kur glaudesnis bendradarbiavimas duoda didžiausią naudą.

Manau, kad bendri interesai ir patirtis suteikia mums istorinį šansą pradėti brandų ES raidos etapą ir, kaip užrašyta ES Konstitucinės sutarties preambulėje, “susitelkusiems kurti savo bendrą likimą”.

Nuo šiol Europos Sąjungos politika tampa Lietuvos politika. Ir atvirkščiai – turim stengtis, kad Lietuvos politika ir interesai taptų sudėtine ES interesų dalimi. Tam yra visos prielaidos. Nuo gegužės 1-osios Lietuva bus atstovaujama visose ES institucijose: Ministrų Taryboje – Vyriausybės narių, Tarybos darbo grupėse – valstybės tarnybos, kitų atstovų – Europos Komisijoje, Teisingumo Teisme, Audito rūmuose, Ekonomikos ir Socialinių reikalų bei Regionų komitetuose.

Esu tikras, kad rasime optimalius būdus atstovauti savo interesus Europoje ir derinti juos su kitų Europos šeimos narių siekiais. Prie to, be jokių abejonių, prisidės ir ši konferencija.

Baigdamas savo įžanginį žodį norėčiau pacituoti Europos Konstitucijos projektą parengusio Konvento dėl ES ateities pirmininką Giscard d‘Estaing:

„Užpildykime mūsų mintis Europa.. Europa neturi būti skirta mažam savų žmonių ratui. Ji turi būti grąžinta politikai, piliečiams, viešajai diskusijai“.

Jeigu su jūsų visų pagalba mums tai pavyks, neabejoju, kad Lietuvos piliečiai dalyvaus Europos gyvenime pasitikėdami savo jėgomis.

Ačiū.


Užsienio reikalų ministro A.Valionio pasisakymas
“Lietuvos europinė darbotvarkė: įsitvirtinimas ir ateities vizija”
APK konferencija “Europos Sąjungos konstitucija ir Lietuvos ateitis”

2004 m. gegužės 19 d. Kauno savivaldybės Didžioji salė

Gerbiamieji,

Šiandien norėčiau su jumis pasidalinti savo mintimis, sau ir jums iškeldamas du šiek tiek provokuojančius klausimus.

Pirmasis būtų toks: kokią reikšmę Europos raidai turės Sutartis dėl Konstitucijos Europai ir kokios Europos Konstitucijos reikia Lietuvai, jeigu jos reikia iš viso?

Antrasis klausimas susijęs su mūsų tikslais ir sugebėjimais pasinaudoti ES naryste savo interesams. Aš jį formuluočiau taip: ar Lietuva turi dalyvavimo Europoje viziją ir ar yra pajėgi įsijungti į europinės darbotvarkės formavimą bei savo interesų atstovavimą?

Leiskite man juos aptarti iš eilės.

Priėmusi dešimt naujų narių Europos Sąjunga pradeda naują politinę erą. Europos politinis gyvenimas taps įvairesnis, jame dalyvaus 25 valstybės narės, vienijančios 450 mln. piliečių. Svarbus šios naujos politinės tikrovės uždavinys - išvengti kaktomušos, ieškant skirtinguose ekonominės raidos etapuose esančių ES valstybių narių sutarimo. Sąjungos sugebėjimai priimti išmintingus, greitus ir demokratiškus sprendimus XXI a. turės lemiamą reikšmę mūsų piliečių gerovei.

Šiame precedento neturinčiame ES plėtros ir institucinių reformų kontekste Sutartis dėl Konstitucijos Europai užima ypatingą vietą.

Nesumeluosiu sakydamas, kad pirmą kartą ES istorijoje aptariame tokį ambicingą integracijos “gilinimo” projektą. Ne, Konstitucija nesukuria naujos Europos Sąjungos. Kita vertus, ji atspindi naują, brandų ES raidos etapą, bendras Europos valstybių ir tautų vertybes, ryškesnio Europos vaidmens pasaulyje siekį.

Įtvirtindama tai, kas jau pasiekta vienijant Europą, Konstitucija užtikrina didesnį Sąjungos veiklos demokratiškumą ir skaidrumą, tiksliau apibrėžia ES ir šalių narių kompetencijų padalijimą, supaprastina ES politikų instrumentus, sumažina teisės aktų rūšių ir procedūrų skaičių. Sutartimi išplečiamas Europos Parlamento dalyvavimas ES teisėkūroje, suteikiama daugiau galių nacionaliniams parlamentams.

Trumpai tariant, Konstitucija pristato apčiuopiamą išsiplėtusios Europos viziją ateičiai, paremtą plačiu politiniu sutarimu.

Noriu pastebėti, kad sutartis dėl ES Konstitucijos nėra mums, Lietuvai, kažkieno primetamas įsipareigojimas. Rengiant šią sutartį aktyviai, pasinaudodama visomis teisėmis, dalyvavo ir dalyvauja Lietuva, Konstitucijos projekte jau atsižvelgta į daugelį mūsų pastabų bei pasiūlymų.

Lietuvos ir 11-12 šalių bendradarbiavimas “bendraminčių” grupėje, kurias vienija bendras požiūris dėl ES ateities institucinės sąrangos, neleido palikti nuošalyje tokių svarbių klausimų kaip valstybių narių lygybė, jų atstovavimas ES institucijose. Todėl apibendrindamas drąsiai teigčiau, kad šis konstitucinis projektas įtvirtina Lietuvai iš esmės priimtiną demokratiškumo ir efektyvumo balansą Europos Sąjungoje.

Kita vertus, Konstitucija nėra tas europinis projektas, ties kuriuo jau šiandien galime dėti tašką. Nuo 2003 m. spalio mėn. Konvento parengtą projektą svarsto ES Tarpvyriausybinė konferencija, iš kurios posėdžio aš grįžau vakar. Derybų metu siekiame, kad Konstitucinėje sutartyje neliktų jokių dviprasmybių ir neaiškumų, būtų aiškiai apibrėžtos visų institucijų bei pareigūnų funkcijos. Tai garantuos ES veiklos nuoseklumą, aiškumą ir legitimumą.

Dar lieka keletas neišspręstų klausimų, turinčių didelės svarbos valstybių narių galioms ES institucijose. Tai kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarkos nustatymas, Europos Komisijos sudėtis.

Ne paslaptis, kad naujų ir senų, didelių ir mažų valstybių narių interesai šiais klausimais skiriasi. Lietuvai, o ir daugeliui naujų narių dėl politinių ir legitimumo motyvų svarbu išsaugoti principą, kad kiekviena šalis deleguoja savo komisarą į Europos Komisiją. Žvelgiant kitu pjūviu, mažesnės šalys suinteresuotos kitokiomis “dvigubos daugumos” balsavimo proporcijomis, nei kad didžiosios ES narės (pirmosios už didesnį valstybių kriterijų, antrosios – už tai, kad gyventojų kriterijus būtų aukštesnis).

Nepaisant kartais skirtingų pozicijų jaučiu, kad įdirbis ir valia sutarti dėl Konstitucijos sutvirtėjo. Esu įsitikinęs, kad birželio pabaigoje ES Vadovų Taryba pritars Konstitucijai. Mano žodžius taip pat patvirtina ir tai, kad Tarpvyriausybinėje konferencijoje jau pasiekti susitarimai daugeliu svarbių klausimų. Pavyzdžiui, sutarta, kad nuo šiol ES pirmininkaus trys šalys, kurios 18 mėn. dalinsis pirmininkavimu visoms Taryboms.

Sutarėme ir dėl kitos rimtos inovacijos - ES Užsienio reikalų ministro posto steigimo. Šis žingsnis turėtų pagerinti ES užsienio politikos koordinaciją, kuri įgaus papildomos svarbos po ES plėtros formuojant politiką mūsų rytinių kaimynų atžvilgiu.

Radome kompromisą dėl ES Tarybos pirmininko posto steigimo, kuris užtikrintų nuoseklų ES Vadovų Tarybos darbą ir atstovavimą. Šioje vietoje pridurčiau, jog nuogąstavimai, kad šiuos postus užims didžiųjų šalių atstovai yra perdėti – praktika rodo, kad būtent mažų šalių politikai turi pačius didžiausius šansus užimti atsakingas pareigas ES institucijose.

Tarp kitų pasiekimų paminėčiau:
-
        
kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarkos išplėtimą į naujas ES politikų sritis, kuriose europiniai sprendimai duos didesnę naudą nei nacionaliniai;
-
        
Pagrindinių teisių chartijos įtraukimą į Konstituciją, įtvirtinantį žmogaus teises ir laisves pagrindines teises teisiškai įpareigojančiame dokumente.

[Jeigu jus plačiau domintų Lietuvos Vyriausybės pozicija TVK svarstomais klausimais, siūlau aptarti tai diskusijų metu.]

Žvelgiant į ateitį turiu pastebėti, kad Tarpvyriausybine Konferencija Konstitucijos priėmimas nesibaigia. Mūsų laukia ilgas ratifikavimo procesas, užtruksiantis ilgiau nei metus. Jo metu kai kurios valstybės narės sieks atsiklausti savo piliečių nuomonės referendume. Todėl nepaisant visų norų, dauguma svarbiausių Konstitucijos nuostatų įsigalios tik nuo 2009 metų. Šiandien gal tai gali atrodyti tolima ateitis, tačiau ES integracijos kontekste – trumpas laiko tarpas, žymintis dideles kokybines permainas.

Svarbiausia, kad mes suinteresuoti Konstitucijos sėkme, nes tai reikšmingas Europą konsoliduojantis projektas ir tuo pačiu – naujas Lietuvos konstitucinės raidos etapas.

Gerbiamieji,

Norėčiau tarti keletą žodžių apie Lietuvos ateities Europoje viziją ir įsijungimą į europinės darbotvarkės formavimą.

Prasideda kokybiškai naujas Lietuvos įsitraukimo į Europos reikalus etapas. Valstybės tarnybos, Vyriausybės ir Seimo laukia nuolatinės ir nesibaigiančios daugiašalės derybos ir Briuselyje, ir 24-ių Europos valstybių sostinėse.

Tai, kaip mums seksis atstovauti savo interesus, lems ne tik mūsų gerovę ar saugumą, bet ir Europos vaidmenį Baltijos regione, ES santykius su naujais-senais kaimynais Rytuose, transatlantinių santykių ateitį.

Manau, kad Lietuvos interesų atstovavimas ES turi remtis keliomis prielaidomis.

Pirma, Lietuvos misija Europoje turi būti nuosekli ir kryptinga, paremta konkrečiais politiniais ir ekonominiais interesais. Kaip yra sakiusi buvusi Ispanijos užsienio reikalų ministrė Ana Palacio: “Europos paslaptis yra ta, kad ES visi turi teisę legitimiai ginti savo interesus”. Taigi, šiuo metu svarbiausia gerai pažinti savo interesus, sugebėti juos formuluoti ir realizuoti.

Antra, manau, kad kandidatus rinkimuose į Europos Parlamentą keliančios Lietuvos politinių partijų sutars, kad tarp svarbiausių Lietuvai interesų yra:
-
        
kuo palankesni lietuviško verslo plėtrai ES įstatymai,
-
        
ES finansų ir programų (Finansinės perspektyvos, Sanglaudos politikos, Lisabonos strategijos ir kt.) pritaikymas Lietuvos ekonominei pažangai ir žinių ekonomikos plėtrai,
-
        
kuo greitesnis Lietuvos įsiliejimas į Europos Sąjungos transporto ir energetikos tinklus,
-
        
ES išorinės sienos stiprinimas ir kuo ankstesnė Lietuvos narystė Šengeno erdvėje.

Trečia, Lietuva ir kitos naujos narės atsineša savitą užsienio politikos ir regiono patirtį, visokeriopą norą stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą. Sieksime, kad ateityje Lietuva įsitvirtintų kaip viena iš svarbiausių regiono valstybių, jungianti Sąjungą su jos naujomis rytinėmis kaimynėmis ir formuojančia ES kaimynystės politiką. Manau, kad tai yra natūrali mūsų užsienio politikos “niša”, kurią turime visapusiškai išnaudoti tęsdami aktyvią Rytų politiką, kurdami sąlygas Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos integracijai į europinę erdvę, skatindami RF Kaliningrado srities bendradarbiavimą su Baltijos jūros regiono valstybėmis.

Istorija moko, kad be draugiškų ir stabilių kaimynų nebus stiprios Europos ir jos aiškiai išreikšto identiteto pasaulyje. Mano vizija: ES “atvirų durų” politika šalims, esančiomis į Rytus nuo Vilniaus. Šios durys turi būti atviros tiek, kiek naujosios kaimynės turės politinės valios integruotis į Europą, derinti savo įstatymus su ES teise, stiprinti administracinius gebėjimus.

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

Palaipsniui besiformuojanti Lietuvos Europos politika privalo būti generuojanti idėjas, aktyvi, o ne reaktyvi. Pamatiniai mūsų narystės kelrodžiai: valstybės išorės ir vidaus saugumo, Lietuvos piliečių ekonominės gerovės užtikrinimas.

Lietuvos uždavinys - dalyvaujant ES sprendimų priėmimo procese inicijuoti ir suburti valstybių narių koalicijas, pagrįstas bendrais interesais. Ligšiolinis Šiaurės ir Baltijos šalių šešetuko bendradarbiavimas, strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė ir jos peržiūra ES narystės kontekste - tai atraminės ašys, stiprinančios Baltijos regiono matmenį Europos Sąjungoje. Šiame kontekste svarbuS Lietuvos užsienio politikos prioritetas bus dvišalių ryšių su įtakingiausiomis ES valstybėmis, tame tarpe - Prancūzija ir Vokietija, sutvirtinimas ir plėtra.

Tęsdami pradėtus darbus turime galvoti dviem žingsniais į priekį – apie tai, kaip efektyviai konsoliduoti verslo, valstybės ir mokslo bendruomenės interesus šalyje, atstovauti juos ES institucijose.

Mūsų visų bendras siekis - kad šis Europos Sąjungos raidos etapas taptų stimulu įgyvendinti Europai ir Lietuvai reikalingas reformas, įtvirtintų jos pasiekimus ir pamatinius principus naujoje ES Konstitucinėje Sutartyje. Tam neužtenka vien ryžtingo nusiteikimo. Svarbu būti dalykiškai pasiruošusiems ir politiškai atsakingiems.

Linkiu, kad ši konferencija būtų dar vienas tvirtas žingsnis link Europos Sąjungos galutinio tikslo (finalité) supratimo ir kūrimo, nes visi esame laisvi savo ateities Europoje “architektai”.

Ačiū už dėmesį.