Naujienos

2004 m. gegužės 24 d. Vilniaus universitetas Gerbiamasis Rektoriau, Gerbiamas Prezidente, Garbūs svečiai, Mielas jaunime, Ponios ir ponai, Simboliška, kad šiandien, atslūgus įstojimo į Europos Sąjungą, Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją euforijai, diskutuoti apie Naująją Lietuvos užsienio politikos koncepciją susirinkome būtent čia, į Vilniaus Universitetą. Mūsų universitete - viename iš seniausių Europoje - nuo pat įkūrimo pradžios sklando pažangiausios ir drąsiausios idėjos.

Simboliška ir tai, kad šiame universitete mokėsi ne tik pirmosios Lietuvos istorijos autorius Albertas Vijūkas-Kojelavičius, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius Simonas Daukantas, bet ir dauguma čia susirinkusių konferencijos pranešėjų bei dalyvių. Šiandien visi kartu, čia, istoriniame Lietuvos mokslo ir kultūros centre, pabandysime įžvelgti - koks bus naujas Lietuvos istorijos puslapis?

Apibrėžti naujosios Lietuvos užsienio politikos doktrinos metmenis - ambicingas, tačiau būtinas užmojis.

Per keturiolika mūsų nepriklausomybės metų sukūrėme tvirtus valstybės pamatus. Visi kartu statėme ir statome Lietuvą kaip savo namus – kiekvienas po plytą, kiek pajėgiame, kaip sugebame. Dabar, pasveikinę vieni kitus su naryste Europos Sąjungoje ir NATO, turime plačiau atsiverti pasauliui. Atsakymą –kaip jame gyvensime? – turime rasti visi kartu.

Ponios ir ponai,

Siekis sukurti naują Lietuvos užsienio politikos koncepciją nėra naujas. Apie tai kalbėjo Prezidentas Valdas Adamkus, kiti politikai. Beveik prieš metus Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Lietuvos užsienio politikos įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą ir NATO koncepcijos projektą.
Šis potvarkis buvo praktinis postūmis išklausyti, surinkti ir apibendrinti politikų, akademinės visuomenės, diplomatų, mūsų visų vizijas ir idėjas. Iš fragmentiškų dalelių pradėjome kurti jau ne Lietuvos “pasaulėlio”, bet Lietuvos pasaulyje paveikslą. Tai, kas jau ne vienerius metus buvo diskutuojama politikos užkulisiuose, nuosekliai formavosi į aiškią koncepciją. Noriu tikėti, kad ji taps mūsų visų gyvenimo po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų gairėmis.
Esu įsitikinęs, kad valstybė stipri tiek, kiek stiprūs jos piliečiai, jų pasitikėjimas savimi, noras kurti savo pačių, savo bendruomenės, savo valstybės, pasaulio gerovę. Žmonės iš tiesų tiki ir gyvena vertybėmis tuomet, kai jos yra priimtinos daugumai, visiems žinomos ir suprantamos.
Todėl labai svarbu, kad mes - diplomatai, politikai, mokslininkai, bandantys išsiaiškinti ir apibrėžti naująją Lietuvos užsienio politikos doktriną, neužsisklęstumėm “savųjų” rate. Mūsų visų bendrą kelią turime tiesti kartu su visais Lietuvos valstybės piliečiais. Tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva, būtina skatinti kiekvieno žmogaus norą dalyvauti valstybės gyvenime, kiekvieno Lietuvos piliečio pasitikėjimą valstybe, asmeninę atsakomybę.
Tikiu, kad ši konferencija padės įtraukti Lietuvos visuomenę, taip pat ir išeiviją į svarstymus apie tai, kokia yra, kokia turi būti Lietuvos - mūsų valstybės - užsienio politika. Manau, kad politika turi būti priimtina ir suprantama visiems, ar bent jau daugumai Lietuvos gyventojų. Suprantama ne tik čia esantiems studentams, bet ir jų tėvams – Radviliškyje, Kražiuose, Širvintose…
Norėčiau, kad naujosios Lietuvos užsienio politikos svarstymas nesibaigtų šia konferencija. Manau, kad savo nuomonę apie Lietuvos užsienio politikos kryptis - mūsų visų bendrą ateitį – turi pareikšti kuo daugiau Lietuvos piliečių.
Klausiate, kaip tą padaryti?
Prezidento suformuluoti naujosios Lietuvos užsienio politikos metmenys bus paskelbti Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje. Taip pat bus atidarytas internetinis forumas, kuriame bent jau dalis Lietuvos visuomenės, išeivijos atstovų galės išsakyti savo nuomonę, pareikšti pastabas, pateikti siūlymus. Taip realiai, o ne deklaracijose įgyvendinsime paprastą, bet dažnai mistifikuojamą – viešumo užsienio politikoje - principą. Beje, Kanados užsienio politikos koncepcijos metmenys atsirado būtent iš internetinės diskusijos, o jau vėliau išsakytos nuomonės įgavo politinę bei akademinę formą.
Na, o dabar Jūs visi turite progą išgirsti naujosios Lietuvos užsienio politikos doktrinos metmenis, su kuriais jus supažindins laikinasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Artūras Paulauskas.
Suprantama, kad bus pritariančių, bus prieštaraujančių, bus kategoriškai neigiančių.

Ponios ir ponai,
Lietuvą sėkmė lydi tuomet, kai politikų siekiams bei Vyriausybės veiklai pritaria visuomenė, kai yra pagrindinių šalies politinių jėgų sutarimas, ryžtingas tautos atstovų Seime apsisprendimas.
Ne paslaptis, kad politikai priimdami sprendimus ar kurdami ateities paveikslą, dažnai susiginčija. Tačiau reikšmingiausiomis šaliai akimirkomis, priimant svarbiausius sprendimus mes galime ir mokame būti vieningi. Štai ir praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerijoje įvykusiame Lietuvos politinių partijų, keliančių kandidatus rinkimuose į Europos Parlamentą, atstovų susitikime buvo sutarta dėl pagrindinių Lietuvos tikslų, kurių siekiant, Europos Parlamento narių iš Lietuvos vienybė yra labai svarbi.

Tačiau jei ši konferencija ir nesibaigs visuotiniu sutarimu, tai - tik į naudą. Kritinės pastabos, ginčai ir idėjų kibirkščiavimas – būtinas. Norint pasiekti sutarimą, pirmiausiai reikalinga karšta, aštri, bet svarbiausia - atvira diskusija.
To mums visiems ir linkiu.