Naujienos

Gerbiamas Prezidente,
Gerbiami Baltijos Asamblėjos nariai,
Kolegos ministrai,
Ponios ir ponai,

Manau, kad tinkamiausias kreipinys šiame forume – brangūs kaimynai,

Man malonu pažymėti, kad gyvename laikotarpiu, kada užsibrėžti ir atrodę sunkiai pasiekiami uždaviniai tampa realybe.

Regis, dar taip neseniai buvo priimtas reikšmingas sprendimas pradėti derybas dėl narystės ES, o šiandien mes jau planuojame trijų Baltijos valstybių ir kitų kandidačių stojimo sutarties pasirašymo ir ratifikavimo procedūras. Dar neseniai NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pirmą kartą įvardintos šalys kandidatės, tarp jų – Estija, Latvija ir Lietuva. O šiandien vienas po kito mus pasiekia signalai iš NATO šalių narių, kad jau neabejojama Baltijos valstybių sėkme Prahos viršūnių susitikime.

Tiek šie, tiek vidiniai regiono veiksniai bei mūsų bendros pastangos lėmė ryškų “klimato atšilimą” aplink Baltijos jūrą. Prisidėjome kuriant saugų ir klestintį Baltijos jūros regioną. Drįstu teigti, kad jau dalinai įgyvendinome savo pagrindinę užduotį Baltijos jūros regione, kaip savo laiku buvo tiksliai pastebėta, “padaryti karą ir konfliktą neįmanomus, o bendradarbiavimą ir gerovę – neišvengiamus”. Trišalio Baltijos bendradarbiavimo vaisiai: laisva prekybos erdvė, bendra tranzito procedūra, bevizio vykimo tvarka bei bendra švietimo erdvė - praplėtė viso regiono prekybos galimybes, padidino judėjimo laisvę, užtikrino mokslo vystymą ir mainus.

Tačiau gyvenimas nesustoja: laikas planuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos - naujųjų ES ir NATO narių – darbą organizacijų viduje, išvien su kitomis šalimis narėmis skleisti bendras vertybes plačiai už būsimų ES sienų. Turime toliau galvoti apie naujas bendradarbiavimo formas. Kokia bus BMT ateitis pasiekus ES ir NATO narystes? Kokį naują mandatą suteikti Baltijos Ministrų Tarybai siekiant svaresnio BV indėlio ir įtakos būsimojoje ES? Kaip trišalis Baltijos valstybių bendradarbiavimas atrodys Šiaurės-Baltijos bendradarbiavimo kontekste.

Viena aišku, kad, žengdami koja kojon, esame efektyvesni ir būsime naudingesni tiek sau, tiek tarptautinėms organizacijoms, kurių narystės siekiame. Juk turime praktikos kartu dirbant, sprendžiant problemas, ieškant kompromisų, bendrų sprendimų.

Prie ateities uždavinių dar ne kartą sugrįšime, bet dabar norėčiau pakalbėti apie svarbiausius dabarties klausimus.

Praktiškai visą BMT bendradarbiavimą įtakoja į paskutinį etapą įžengusios derybos dėl narystės ES bei intensyvus darbas siekiant pakvietimo į NATO Prahoje. Reguliarus pozicijų derinimas, bendradarbiavimas saugumo srityje, keitimasis informacija ir konsultacijos vyksta visais lygiais ir visose srityse. Mūsų aukščiausieji pareigūnai, ministrai susitinka nuolatos – tariamės narystės NATO ir ES klausimais, derinamės prieš svarbiausius tarptautinius susitikimus. Įvyko visa eilė aukščiausiojo lygio susitikimų su strateginių šalių vadovais. Visos trys dalyvaujame pagreitį įgavusiame "Vilniaus procese", kuris bus pratęstas š.m. liepos pradžioje Rygoje įvyksiančiame V10 vyriausybių vadovų susitikime. Bet svarbios ne tik politinės deklaracijos - nuo praėjusių metų vasaros daug kas nuveikta įgyvendinant praktinį bendradarbiavimą, toliau plėtojant trišalius projektus.

Ir toliau sėkmingai vystomas trišalis bendradarbiavimas gynybos sferoje. Tai iš tiesų pavykusi investicija - mums įstojus į NATO trišaliai BALT projektai taps integruota Aljanso struktūrų dalimi. Šiais metais susitarta dėl Baltijos šalių karinio jūrų mokymo centrų įkūrimo, gynybos ministerijos plečia bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje. Džiugu pažymėti, kad kai kurie BALT projektai įjungia ne tik tris mūsų šalis - BALTNET mokymo centre pradėti rengti oro erdvės stebėjimo specialistai iš NATO valstybių. Savo ruožtu, NATO valstybės iš principo pritarė BATNET prijungimui prie Aljanso oro erdvės stebėjimo sistemos. Dabartiniame etape svarbu, kad kiekviena šalis įgyvendintų savo nacionalinę BALT projektų dalį ir užtikrintų jos vystymą.

Kokios galėtų būti naujos bendradarbiavimo sritys? Manau, kad, nežiūrint skirtingų įsigijimų procedūrų bei poreikių, visgi yra tikslinga išryškinti bendrumus bendrų įsigijimų srityje. Į bendrų įsigijimų teikiamus pranašumus turėtų būti atsižvelgta techniškai aprūpinant mūsų ginkluotąsias pajėgas. Apie tai dar diskutuosime Vyriausybių lygmenyje.

Po rugsėjo 11 d. pasikeitus tarptautinei situacijai iškilo poreikis pradėti aktyviai bendradarbiauti krizių valdymo srityje – reikalingas trijų BV nacionalinių krizių valdymo sistemų koordinavimo mechanizmas, kad greičiau ir efektyviau galėtume reaguoti į vietines bei tarptautines krizes. Šis bendradarbiavimas turėtų papildytų jau egzistuojančius BALT projektus. Vėliau būtų galima galvoti apie aktyvesnį trijų BV įsijungimą į egzistuojantį Šiaurės šalių bendradarbiavimą šioje srityje. Todėl labai sveikintina ir remtina neseniai susitikusių trijų mūsų kolegų gynybos ministrų paskelbta deklaracija minėtu klausimu. Siūlysime, kad naują trišalio bendradarbiavimo krizių valdymo srityje idėją aptartų greitai Visagine susitikę trys BV Ministrai Pirmininkai.

Kaip žinote, valstybių sienų saugumas ir tuo pačiu kliūčių asmenų judėjimui šalinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo BMT prioritetų. Tai nėra lengvas uždavinys - visos trys BV didžiausią dėmesį skiria rytinių, būsimų išorinių ES sienų apsaugai. Čia darbas vyksta gana intensyviai. Bet iki pilno prisijungimo prie Šengeno sutarties reikia spręsti probleminius klausimus su kaimyninėmis šalimis, su kuriomis ateityje mus skirs tik vidinė ES siena.

Šioje srityje suradome pakankamai lanksčią formulę – atskiri dalykai, kuriems neišryškiname trišalio intereso, įgyvendinami dvišaliu pagrindu. Šiais metais pasirašytas Lietuvos ir Latvijos tarpvyriausybiniai susitarimas dėl sienos įgaliotinių veiklos bei tikrinimo jungtiniuose sienos perėjimo punktuose sutarties papildymo protokolas. Šie susitarimai, tikimės, padės išspręsti visą eilę su valstybės siena susijusių praktinių klausimų.

Šengeno šalių pavyzdį atitinkančių asmens identifikavimo kortelių (ID) sistemos įdiegimas Baltijos šalių erdvėje būtų svarbus žingsnis į priekį toliau vystant bendrą bevizio judėjimo erdvę. Estija jau įvedė, o Lietuva ruošiasi nuo 2003 m. pradžios įvesti ID korteles savo teritorijose. Latvija greitu laiku irgi pasielgs analogiškai. Taigi, susitarimas dėl bendro ID kortelių pripažinimo tarp BV būtų reikalingas ir savalaikis. Stengsimės išlaikyti dėmesį šiam klausimui.

Š.m. birželio 25-26 d. Lietuvoje įvyksiančiame trijų Ministrų Pirmininkų susitikime yra numatoma pasirašyti trišalę sutartį dėl bendradarbiavimo turizmo srityje. Tai perspektyvi sritis, kurioje dar daug kas turėtų būti nuveikta tiek skatinant mūsų šalių žmonių keliones, tiek pritraukiant į mūsų regioną vis daugiau užsienio turistų. Šiam darbui paskatinti būtų tikslinga įkurti BMT vyresniųjų pareigūnų komitetą.

Trijų Baltijos valstybių ekspertai vis dar diskutuoja apie poreikį susitarti dėl laisvo darbo jėgos judėjimo. Iki šiol svarstoma, ar verta daryti tai, kas savaime išsispręs tapus ES narėmis. Esu įsitikinęs, kad, siekdami darbo rinkos atvėrimo iš ES šalių narių pusės, turėtume pradėti nuo mūsų - Baltijos valstybių - erdvės. Juk ir dėl kelerių metų verta pasistengti vardan mūsų piliečių. Siūlytume Baltijos Asamblėjai aptartį šį klausimą ir pareikšti BM Tarybai savo nuomonę.

Nuo žmonių judėjimo pereisiu prie infrastruktūros klausimų, nes mano giliu supratimu, tai šiuo metu yra pats aktualiausias klausimas. Transporto infrastruktūros plėtojimas yra ne tik svarbi Baltijos valstybių Europos Sąjungos integracinio proceso dalis, bet ir geografinė bei ekonominė viso regiono būtinybė. Dabar, kai Europos Komisija inicijuoja Trans-Europinių tinklų plėtros gairių iki 2010 metų laikotarpiu peržiūrėjimą, ypač svarbu koordinuoti visų BV veiksmus, siekiant pasinaudoti ES finansinės pagalbos galimybėmis sukurti integruotą transporto sistemą ir išplėtoti ją Pietų-Šiaurės kryptimi. Turime tartis su Šiaurės valstybėmis, kitomis kaimynėmis.

Rezultatų šioje srityje yra nemažai. Sėkmingai vystomas Via Baltica projektas. Įgyvendinus pirmąją penkerių metų investicinę programą šis kelias buvo žymiai patobulintas. Žymus transporto kiekio išaugimas rodo, kad investicijos yra gerai panaudojamos.

Vykdant antrąją investicijų programą labai svarbu, kad suvienodintume eismo sąlygas visame Via Baltica koridoriuje ir pasinaudotume papildomos ES paramos galimybėmis 2004-2006 m. laikotarpiu. Lietuva planuoja užbaigti esminį visos Via Baltica kelio dalies, esančios jos teritorijoje, atstatymą ir rekonstravimą 2003 metais. Baltijos šalių bendros pastangos bei akivaizdūs rezultatai paskatintų mūsų kaimynę Lenkiją plėtoti šią magistralę savo šalyje. Siūlytume, kad BV parlamentarai inicijuotų pasikeitimą nuomonėmis šiuo klausimu su savo kolegomis iš Lenkijos Parlamento.

Gerinant susisiekimą ypač svarbu visoms Baltijos šalims plėtoti geležinkelių transportą Šiaurės-Pietų kryptimi. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad geležinkelis yra vienas labiausiai naudojamų transporto rūšių visoje Sąjungoje. Mums reikia sukurti vieningą ilgalaikę tarptautinių pervežimų teisinę bazę. Pirmasis žingsnis būtų prisijungimas prie Europos susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų. Tai būtų bendras pagrindas Rail Baltica geležinkelio ilgalaikei strategijai, projektams bei investicijų programai rengti. Lietuva, savo ruožtu, aktyviai bendradarbiauja su Lenkija I-ojo visos Europos transporto koridoriaus, kurio sudėtinė dalis bus Rail Baltica, plėtros klausimais. Esame tik ilgo proceso pradžioje, tačiau sieksime, kad minėto Ministrų Pirmininkų susitikime šiam projektui būtų suteiktas papildomas impulsas.

Energetikos sektoriuje darbas buvo nukreiptas į Baltijos Energetikos Strategijos įgyvendinimą ir institucinių struktūrų stiprinimą siekiant Bendrosios Baltijos elektros energijos rinkos (BBEER) atvėrimo 2002 metais. Deja, pirmam rinkos atvėrimo etapui parengtų pagrindinių principų derinimas tarp trijų BV sulėtėjo dėl vykstančių energetikos sektorių atskirose šalyse restruktūrizacijos. Tuo tarpu susitarimo tarp energetinę veiklą ir kainas reguliuojančių institucijų projektas jau derinamas ir, tikiu, tolimesni planai bus vykdomi. Tačiau, ambicingas tikslas - BBEER atvėrimas 2002 metais - yra problematiškas. Šalys turi pataisyti reikiamus vidaus įstatymus. Todėl laikas įvertinti galimybes įgyvendinti projektą numatytu laikotarpiu arba atidėti BBEER atvėrimą iki 2003 m.

Yra nemažai pasiekta, bet bendros BV švietimo erdvės bei studentų ir dėstytojų mainų programų teikiamos galimybės turi būti plačiau reklamuojamos ir išnaudojamos pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis. Švietimo erdvės įgyvendinimas atskleidė tolimesnes projekto tobulinimo perspektyvas: būtina suderinti stojimo ir studijų sąlygas, ieškoti galimybių rengti bendras švietimo užsienio kalba programas, nedelsiant spręsti transporto lengvatų studentams ir moksleiviams problemą pripažįstant jų tapatybę patvirtinančius dokumentus. Taigi, ir šioje srityje laukia nemaži darbai.

Pastaraisiais metais sėkmingai plečiasi prekyba tarp Baltijos valstybių, kurios savo ekonominius santykius grindžia Pasaulinės prekybos organizacijos veiklos principais ir procedūromis bei trišale laisvos prekybos sutartimi. Stiprėjant ekonominiams ryšiams ir augant prekyboms apimtims, iškyla įvairių spręstinų klausimų. Džiaugiamės, kad Lietuvos pirmininkavimo BMT metu nesutarimus finansų sektoriuje pavyko išspręsti darbiniame lygmenyje ir dar kartą įsitikinti laisvos prekybos suteikiamais pranašumais. Lygiai taip pat geranoriškai turi būti sprendžiamos ir kitos iškylančios problemos.

Lanksti darbo rinka, atviresnė ir labiau integruota energijos rinka bei transporto koridorių plėtra yra raktas į Europos šalių ekonomikų augimą. Savo ruožtu, baltiškasis bendradarbiavimas yra gyvas ir įvairus kaip pats gyvenimas – tai jo patrauklumas bei pranašumas. Reikia aktyviai naudotis jo teikiamomis galimybėmis.

Aš savo ruožtu norėčiau Jus užtikrinti, kad Lietuva kaip galima produktyviau dirbs jai likusį pirmininkavimo BMT laiką. Naudodamasis proga linkiu, kad greitai pradėsianti pirmininkauti Estija taip pat ryžtingai, kaip ryžtingai ji laimėjo 2001 m. Eurovizijos konkursą, imtųsi Baltijos Ministrų Tarybos veiklos planų vystymo ir įgyvendinimo.

Ačiū už dėmesį.