Naujienos

Vilnius, 2005 metų kovo 29 diena

Gerbiamasis Seimo Pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,
Ekscelencijos,Ponios ir ponai,

Šiandien švenčiame pirmąsias narystės NATO metines. Lygiai prieš metus Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Vašingtone įteikė Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus. Tą dieną, kai Lietuvos kariai prie NATO būstinės Briuselyje iškilmingai iškėlė mūsų valstybės vėliavą, Zokniuose nusileido pirmieji NATO lėktuvai. Tos jaudinančios istorinės akimirkos įprasmino amžiną mūsų tautos siekį užtikrinti savo valstybės ir žmonių saugumą.

Mūsų valstybės kelias į NATO nebuvo lengvas. Galiu drąsiai teigti, kad tuo keliu ėjo visa Lietuva. Daugiau kaip dešimtmetį mūsų diplomatai Briuselyje ir kitose NATO sostinėse nuosekliai siekė paramos Lietuvos strateginiams siekiams. Mūsų kariai įrodė, jog sugeba petys į petį su daug didesnę patirtį turinčiais Aljanso partneriais dalyvauti taikos palaikymo misijose pavojingų konfliktų zonose. Sklandų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą rėmė Lietuvos Vyriausybė ir Seimas. Visus tuos metus jautėme tvirtą visuomenės paramą ir susitelkimą. Tik tokio pilietiškumo dėka galėjome priimti sudėtingus, integracijai į NATO būtinus sprendimus.

Didžiausios pagarbos yra verti Lietuvos Respublikos piliečiai, suvokiantys atsakomybę dėl savo šalies likimo ir remiantys pastangas prisidėti prie taikos ir saugumo plėtros, nes be jų tvirto apsisprendimo politikų pastangos būtų bevaisės. Lietuvos narystė aljanse, kuris pusę šimtmečio garantavo taikią Europos raidą, atvėrė naujas galimybes stiprinti savo valstybę, jos tarptautinį autoritetą. NATO saugoma Lietuva šiandien ir pati yra saugumo kūrėja. Manau, mūsų žmonės vis labiau supranta, kad šių dienų pasaulyje saugumą ir jo dėka kuriamą gerovę galima užtikrinti tik bendromis pastangomis. Ir kai mūsų kariai padeda palaikyti taiką Afganistane, Irake, Balkanų valstybėse, jie ne tik vykdo tarptautinius įsipareigojimus, bet ir atlieka Tėvynės gynėjų pareigą.

Šį pavasarį Lietuva atsiliepė į NATO vadovybės kvietimą ir ėmėsi vadovauti Aljanso misijai Goro provincijoje Afganistane. Pirmą kartą mūsų valstybė vadovaus tokio dydžio misijai ir atsakys už taiką ir stabilumą beveik pusės Lietuvos dydžio teritorijoje. Nuo mūsų sprendimų ir koordinavimo priklausys operacijos sėkmė ir mūsų užsienio partnerių saugumas. Mūsų pagalbos – ir ne tik karinės – gali prireikti Pietų Kaukaze, kitose NATO ir Europos Sąjungos misijose. Vis labiau įsijungdami į globalią saugumo erdvę, šiuolaikinio pasaulio saugumą kuriame ant bendrų demokratijos pagrindų.

NATO plėtra yra neatsiejama nuo demokratijos įsitvirtinimo pasaulyje, o šio aljanso kaita, tarptautinių misijų vykdymas yra neišvengiama prisitaikymo prie naujų saugumo iššūkių pasekmė. Todėl mes sieksime, kad NATO išliktų stiprus ir veiksmingas saugumo aljansas, kad jame vyktų strateginės JAV ir Europos diskusijos dėl svarbiausių euroatlantinio saugumo uždavinių. Jau netrukus, balandžio mėnesį, visų NATO narių užsienio reikalų ministrai rinksis Vilniuje tartis dėl naujų Aljanso veiklos gairių, taip pat laukiame Ukrainos ir Rusijos partnerių. Galime džiaugtis, kad šį svarbų forumą pirmą kartą patikėta surengti naujajai NATO narei – Lietuvai. Manau, kad Lietuvos nacionalinius interesus atitinka siekis atverti NATO duris visoms demokratinėms Europos šalims, pasiryžusioms kurti ir ginti euroatlantinį saugumą. Turime užbaigti „Vilniaus dešimtuko“ darbus – pasiekti Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos narystės NATO. Ir pradėti naują procesą, kuris suartintų Gruziją, Ukrainą ir kitas regiono šalis su NATO.

Ponios ir ponai,

Narystė ir visavertis dalyvavimas NATO politinėse ir karinėse struktūrose nėra vienadienis procesas. Teks priimti dar ne vieną politiškai ir ekonomiškai sudėtingą sprendimą, kad Lietuva būtų pasirengusi įveikti naujus šiuolaikinio saugumo iššūkius. Nacionaliniam saugumui užtikrinti, krašto apsaugai reikia deramo finansavimo, stiprinančio valstybės gebėjimus dalyvauti tarptautinėse misijose ir įvertinančio Lietuvos nacionalinius interesus atitinkančios užsienio politikos poreikius. Mūsų saugumą užtikrina ne tik moderni kariuomenė ar ministerijų administraciniai pajėgumai. Ne mažiau svarbus pasitikėjimas Lietuvos jėgomis, mūsų gebėjimas aktyviai veikti šiuolaikiniame pasaulyje, sumaniai naudojant visus narystės euroatlantinėse struktūrose privalumus. Tačiau tam reikia ir vidinės mūsų stiprybės, kuriai būtinas visų pagrindinių politinių jėgų susitelkimas ir aiški pilietinė pozicija. Nuo pavojų, kuriuos kelia žmonių supriešinimas, jų teisėtų lūkesčių ignoravimas, valdžios ir piliečių visuomenės atotrūkis, NATO lėktuvai negali apginti. Tai galime įveikti tik mes patys, sutelktu darbu įrodydami sau ir savo partneriams, kad esame atsakingi savo pačių gyvenimo šeimininkai, savo valstybės piliečiai. Mūsų sprendimai Lietuvoje turi didinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, o užsienyje – didinti Lietuvos tarptautinį prestižą ir stiprinti mūsų šalies lyderystę. Prieš kelis mėnesius partijos, kurių atstovai išrinkti į šį Seimą, pasirašė politinį susitarimą, kuriuo įsipareigojo dirbti šia linkme. Tad linkiu, kad pirmosios narystės NATO sukaktuvės būtų ne tik proga pasidžiaugti nuveiktais darbais, bet ir kreiptų mūsų žvilgsnį į ateitį, kur mūsų laukia susitelkimo ir didelės valios pareikalausiantys uždaviniai.

Puoselėkime ir stiprinkime savo valstybę, išnaudodami tas galimybes, kurias mums atvėrė narystė Šiaurės Atlanto aljanse.

Ačiū už dėmesį.