Naujienos

Vilnius
2005 metų liepos 6 d.

Gerbiamieji Ambasadoriai,
Ekscelencijos,
Ponios ir ponai,

Man labai malonu priimti jus Vilniuje. Dalis iš jūsų į šią konferenciją atvyko iš toli, taigi man malonu jus visus čia matyti. Tikiu, kad šiandien ir rytoj mums nestigs veiklos pagyvinti mūsų santykius ir parodyti geriausius mūsų šalies laimėjimus.

Kai susitikome praėjusį kartą Lietuva vertė naują politinių ir ekonominių pokyčių puslapį. Mūsų šalis buvo ką tik tapusi Europos Sąjungos ir NATO nare. Dėl to mums buvo ypač svarbu apibrėžti mūsų tikslus ir misijas šiose organizacijose.

Tą vasarą mes susitarėme, įgijusi kad naują statusą Lietuva sieks trijų pagrindinių tikslų:

• Pirma, skatinti savo kaip visateisės Europos demokratijos augimą ir stiprėjimą;
• antra, padėti plėsti saugumo ir stabilumo zoną, taip siekiant užtikrinti ir mūsų saugumą;
• trečia, kūrybiškai prisidėti prie Europos Sąjungos ir nato raidos vadovaujantis stiprios ir suvienytos Europos, tvirtai įsitvirtinusios transatlantinėje struktūroje, viziją.

Šiuo požiūriu, pirmieji narystės metai buvo labai sėkmingi. Mūsų ekonomika augo beveik 7 procentais. Mūsų eksportas išaugo vienu penktadaliu. Užsienio investicijos išaugo beveik 1 milijardu. Bedarbystė sumažėjo nuo 13 iki 10 procentų. Tuo pat metu infliacija liko žemiau 3 procentų.

Po ilgų metų Lietuva tvirtai ir, mes tikimės, visam laikui įsitvirtino Vakarų demokratijų šeimoje. Narystė Europos Sąjungoje ir nATO iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą. Išnyko senos baimės, ir dabar mes galime kryptingiau atsidėti ateities projektams.

Žvelgdamas į ateitį, matau didelių bendradarbiavimo galimybių. Kaip pavyzdį imkime bendradarbiavimą verslo srityje. Lietuvoje šiuo metu  vyksta rimtos ekonominės reformos. Mums reikia investicijų pirmiausia tokiose srityse, kaip energijos taupymas, infrastruktūros plėtra, žinių ekonomika ir aplinkosauga. Tikiu, kad šiose srityse galima sukurti naujų partnerysčių, kuriose dalyvautų ne tik Lietuvos Vyriausybė ir ES, bet ir jūsų valstybių privatūs investuotojai.

Dėl to norėčiau paraginti jus, gerbiamieji Ambasadoriai perduoti šią žinią jūsų verslo bendruomenėms: Lietuva atvira naujoms investicijoms.

Be abejo, Lietuvoje mezgamos ne tik verslo partnerystės. Daugiau nei dešimtmetį stipriname politinę partnerystę mūsų regione. Be tų regioninių organizacijų, kuriose Lietuva yra aktyvi narė, mes taip pat dalyvaujame plačiame neformalių struktūrų rate, kuris atsirado po plėtros. Labai džiaugiamės augančiu Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimu. Mūsų strateginiai santykiai su Lenkija buvo sustiprinti Ukrainos krizės metu. Be to, bendros Baltijos šalių ir Lenkijos iniciatyvos praturtino ir papildė Baltijos trejeto bendradarbiavimą. Taip pat tikimės, kad mūsų santykiai su Vokietija įgaus naują impulsą per būsimą Prezidento Valdo Adamkaus vizitą į šią šalį.

Neabejotinai Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas iškyla kaip svarbi bendro ES bendradarbiavimo dalis. Bet kaip tikras Europos regionas mes taip pat siekiame užmegzti ryšius su mūsų Europos kaimynystės draugais ir partneriais.

Šiame kontekste Lietuva norėtų plėsti bendradarbiavimą su Vyšegrado grupe ir visa Vidurio Europa. Mums Europa „nuo Baltijos iki Juodosios jūros“ apima ne tik Ukrainą ir jos kaimynes, bet ir Vakarų Balkanus. Lietuva turi interesų abiem kryptimis, taigi mes tikimės jūsų nuoširdaus palaikymo.

Praėjusiais metais žymiai išsiplėtė NATO ir ES bendradarbiavimas su kaimynais. Buvo sudaryti ES veiksmų planai su Ukraina, Moldova ir Gruzija. Lygiagrečiai, NATO Individualios partnerystės veiksmų planai buvo pasiūlyti visoms Pietų Kaukazo tautoms. Didesnis Vakarų dalyvavimas regione sudarė prielaidas plėtoti naują partnerystę abipus sienų.

Dabar šis procesas išsilieja į naujas geografines erdves. Po keturiolikos nevaisingų  metų Ukraina ir Moldova pradeda realias derybas dėl Padnestrės problemos sprendimo. Ukraina tapo Gruzijos “strategine partnere”. Partnerystės paieškos pagyvino net tokias regionines struktūras kaip GUUAM.

Mūsų parama šiam procesui yra labai svarbi. Euroatlantinė bendruomenė turi tiksliau koordinuoti savo politiką regione. Negalime atmesti ir narystės perspektyvos. Ji yra labai patraukli. Ji gali padėti vadinamosioms “naujosioms demokratijoms” suaktyvinti pereinamojo laikotarpio pastangas ir pasiekti geresnius rezultatus.

Naująsias demokratijas reikėtų paremti ir praktiniame lygmenyje. Ukrainai iki šių metų pabaigos galėtų būti pasiūlytas vizų režimo supaprastinimas ir laisvos prekybos sutartis. Mes taip pat palaikome idėją pradėti ES vadovaujamą Ukrainos ir Moldovos sienos stebėjimo misiją, kuri remtųsi nesena ES patirtimi Gruzijoje.

2007 metais ES turės peržiūrėti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su pagrindiniais partneriais, tarp jų ir su Rusija. Taip pat augs spaudimas dėl tolesnės nato plėtros. Ar mes pasiūlysime naujos kokybės partnerystę tokioms šalims kaip Ukraina?

Siūlome šiais klausimais surengti neformalias diskusijas. Viena iš tokių konferencijų įvyks Vilniuje kitų metų gegužę.

Šiose diskusijose taip pat galėtume aptarti mūsų santykius su Rusija. Praėjusiais metais šis bendradarbiavimas buvo labai dinamiškas. Buvo pakilimų ir nuosmukių, bet bendra tendencija buvo stabili. Tinkamai buvo tvarkomi tranzito klausimai. Be to, savo veiklą atnaujino Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė taryba. Tokiu būdu palengvėjo mūsų dvišalis dialogas svarbiais klausimais.

Santykiuose su Rusija, mums labiausiai reikia pasitikėjimo ir daugiau realių veiksmų. Turime kurti savas sėkmės istorijas, kad judėtume pirmyn. Kaliningradas buvo ir, mes tikimės, liks mūsų bendros sėkmės istorija. Situacija Kaliningrade po naujų narių priėmimo į ES sudaro dar geresnes galimybes bendromis jėgomis skatinti šio regiono socialinę ir ekonominę raidą.

Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą ne tik Kaliningrado klausimu, bet ir kita bendra iniciatyva, padedančia integruoti Rusiją į Europos ir transatlantinę bendruomenę. Gera pradžia yra taip vadinama “keturių erdvių” ES iniciatyva. Tikimės, kad ji paspartins bendradarbiavimą transporto, aplinkosaugos ir, be abejo, energetikos srityse.

Tam, kad šios iniciatyvos būtų įgyvendintos, ES reikia nuoseklesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Ir ne tik Rusijos. ES reikia aiškios savo pačios strategijos ypač po nesėkmingų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Simboliška, kad diskusijas dėl ES ateities pradėjome nuo ES biudžeto. Biudžetas, kurio nepatvirtinome birželį Briuselyje, Lietuvai buvo ypač naudingas. Bet mūsų viltis sukurti stipresnę ir efektyvesnę Europą neišblėso. Tikimės, kas iki šių metų pabaigos bus susitarta dėl kitos finansinės perspektyvos. Ir kad šis susitarimas atitiks 21-jo amžiaus poreikius.

Diskusija dėl finansinės perspektyvos neturi apsiriboti Bendrosios žemės ūkio politikos ateitimi. Mums taip pat reikia aptarti keturias laisves, geresnį reguliavimą bei ES institucijų raidą. Senų ir naujų partnerysčių palaikymui Europai reikia stiprių institucijų. Dėl to dar neišseko debatai dėl Europos išorinių veiksmų tarnybos.

Dabar keli žodžiai apie NATO. Neseniai Generalinis Sekretorius išleido NATO pertvarkymo gaires. Dalis jo idėjų turi daug bendro su iniciatyvomis, kurios aptariamos Europos Sąjungoje. Dėl to manome, kad tam tikrame taške šie klausimai galėtų būti svarstomi kartu. Tikime, kad būtų naudinga rasti diskusijų NATO ir ES susikirtimo taškus.

NATO turi likti pačiu svarbiausiu transatlantinių diskusijų forumu. Akivaizdu, kad Aljansas, kuris apsiriboja siauromis specifinėmis užduotimis, negali atlikti šio vaidmens. NATO  darbotvarkė turi būti platesnė ir skatinti užsienio politikos ir saugumo harmoniją.

Kiek užsienio politika dabar yra koordinuojama tarp transatlantinių partnerių?

Mūsų politika Afganistane yra sėkminga. Net tokios mažos valstybės kaip Lietuva atlieka vaidmenį šios valstybės atstatyme po karo. Kaip vadovaujančioji šalis padedame atstatyti Goro provinciją Afganistane. Labai didžiuojamės būdami ten tiek kaip europiečiai, tiek kaip Šiaurės Atlanto Aljanso nariai.

Taip pat buvo ženkliai pažengta į priekį atstatant taiką Irake. Nors tolesnis judėjimas į priekį šiame regione yra glaudžiai susijęs su bendra situacija Didžiuosiuose Vidurio Rytuose. Mes atidžiai sekame  šiuo metu vykstančias derybas su Iranu dėl šios šalies branduolinių programų. Ir esame susirūpinę dėl to, kad dėl nesėkmės vystant vieningą politiką šiame regione gali atsinaujinti transatlantiniai nesutarimai.

Esame suinteresuoti, kad ES gilintų ir plėstų partnerystę su JAV ir Kanada. Ji turi būti skatinama  bent jau taip pat greitai, kaip ES ir Rusijos bendradarbiavimas. Transatlantinę partnerystę laikome pagrindiniu 21-jo amžiaus globalaus saugumo ramsčiu. Net kai kalbame apie paramą Afrikos šalims transatlantinis bendradarbiavimas yra labai svarbus.

Narystė Europos Sąjungoje ir NATO praplėtė mūsų atsakomybę už pasaulio raidą. Lietuvos Vyriausybė sieks padidinti indėlį į pagalbos ir plėtros politiką. Mūsų susidomėjimas naujomis partnerystėmis apima ne tik Europą, bet ir Afrika, Aziją, Lotynų Ameriką ir Okeaniją. Prasidėjusios diskusijos dėl Jungtinių Tautų reformos suteikia puikią galimybę aptarti pasaulio vaizdą. Dėl to aš kviečiu jus pasinaudoti šia proga ir išplėsti dialogą tarp jūsų valstybių ir Lietuvos.

Ponios ir Ponai,

Baigdamas norėčiau trumpam sugrįžti prie Lietuvoje vykstančių iškilmių. Šiandien švenčiame 752-sias Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo metines.

Mums be galo svarbu, kad šiandien esate su mumis. Jūsų buvimas čia šiandien yra labai svarbus. Tai ne tik padeda nutiesti naujus tiltus tarp jūsų valstybių ir Lietuvos, bet taip pat skatina naują žmoniškąją partnerystę, kuri yra labai svarbi kuriant geresnį ateities pasaulį.

Taigi dar kartą dėkoju jums už tai, kad atvykote ir linkiu jums malonios viešnagės Vilniuje.

Ačiū už dėmesį.