Naujienos

Lietuvos diplomatijos uždaviniai 2002-aisias metais

Gerbiami ambasadoriai ir ambasadorės,
Mieli kolegos,
Gerbiami svečiai,

Šiemetinis tradicinis ambasadorių susitikimas žymi neeilinių metų pabaigą. Prieš trejetą mėnesių brutalūs rugsėjo 11-osios įvykiai primetė akistatą su naujais tarptautinio gyvenimo iššūkiais, grėsmėmis ir rizikomis, kurių mastą ir pasekmes vis dar sunku iki galo suvokti.

Tačiau ši tragedija suteikė ir unikalią galimybę kurti naują, solidarų pasaulį. Dar prieš pusmetį mažai kas būtų patikėjęs, jog kovoje prieš terorizmą Jungtines Valstijas rems ne tik jos sąjungininkės, bet ir Rusija, Kinija, Pakistanas, arabų valstybės. Jog Vokietija ir Japonija ryšis istoriniam žingsniui pasiųsti savo karius į kitą šalį. Jog prasidės esminiai NATO ir Rusijos santykių pokyčiai.

Greita ir adekvati Lietuvos reakcija į JAV ištikusią tragediją patvirtino mūsų valstybės tarptautinę brandą. Dar kartą parodėme, jog mūsų stojimas į Euroatlanto bendriją yra pagrįstas, sąmoningas ir atsakingas žingsnis.

Išties, mūsų diplomatijai šiemet yra kuo pasidžiaugti. Esam kaip niekad arti strateginio tikslo įstoti į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto aljansą.

Lietuva energingai pradėjo pirmininkauti Europos Tarybos ministrų komitetui, tuo primindama, jog mūsų geros kaimynystės politika ir regioninio bendradarbiavimo patirtis šiandien itin aktuali.

Pasiekta narystė Pasaulio prekybos organizacijoje. Išplėsta laisvos prekybos sutarčių sistema, atverianti naujas galimybes Lietuvos verslo atstovams.

Vilniuje sėkmingai surengti trys stambūs tarptautiniai renginiai- NATO parlamentinės asamblėjos sesija, konferencija moterų ir vyrų lygių teisių tema bei civilizacijų dialogo konferencija,- tapę Lietuvos organizacinių gebėjimų išbandymu.

Šiemet pajudėjo net tokie įsisenėję klausimai, kaip nekilnojamo turto atgavimo Prancūzijoje byla.

Taigi, mūsų aktyvi ir kryptinga veikla Vašingtone, Londone, Varšuvoje, Berlyne, Paryžiuje, Maskvoje, mūsų šiaurinėse kaimynėse, Baltijos jūros regione ir kitur davė apčiuopiamų rezultatų.

Artėjantys metai pareikalaus dar didesnio pastangų sutelkimo. Kadangi išaugom iš abstrakčių kandidatų, besitikinčių "kada nors" įstoti, rūbo. Tapome plėtros proceso realybe. Taigi, būsime vertinami itin priekabiai ir turėsime elgtis itin brandžiai.

Todėl kitąmet visa mūsų įvairiapusė diplomatinė veikla turi tarnauti dviejų tikslų- būti pakviestiems į Aljansą ir baigti derybas su Europos Sąjunga- įgyvendinimui.

Tad apie darbus. Šiandien vis dažniau girdime, jog nėra kliūčių Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms būti pakviestoms į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją. Prezidento Bušo kalba Varšuvoje suteikė naują perspektyvą Lietuvos keliui į Aljansą. Šią perspektyvą patvirtina ir naujausi JAV administracijos atstovų pasisakymai.

Gausėja mūsų narystės rėmėjų ratas. Šalia tradiciškai Lietuvą palaikančių valstybių palankiau apie NATO plėtrą į Lietuvą prabyla Vokietija. Lietuvos Euroatlantinius siekius teigiamai įvertino Vilniuje viešėjęs Prancūzijos Prezidentas.

Mūsų narystės realumą palaipsniui ima suvokti ir Rusija. Galime tik dar kartą pabrėžti, kad atvira, savimi pasitikinti, stabili Aljanso narė Lietuva atitinka pačios Rusijos interesą.

Oficialūs debatai dėl kandidačių pakvietimo prasidės Reikjavike kitų metų gegužę. Būtent į šį laikotarpį turime sutelkti pagrindinį dėmesį, siekti politinės paramos Lietuvos pakvietimui užsienyje, didinti mūsų visuomenės ir politinių partijų paramą integracijai, sparčiai įgyvendinti Narystės veiksmų planą.

Neišvengiama, kad šiame procese daug kalbėsime apie Vašingtoną ir su Vašingtonu. Tačiau niekas neturi abejoti: mums svarbi kiekvienos Aljanso valstybės sostinė!

Lietuvos diplomatinės atstovybės kiekvienai iš jų turi rasti individualią, veiksmingą taktiką. Ministerijos resursai- jūsų žinioje. Įkyrėkite, baksnokite pirštu, kur ir kokia linkme reikalingi papildomi mūsų žingsniai.

Turime puoselėti Vilniaus dvasią ir toliau bendradarbiauti su Vilniaus dešimtuko valstybėmis, pagal galimybę derindami pozicijas dėl Narystės veiksmų plano ir kitų su plėtra susijusių klausimų.

Tuo pat metu mes, Vilniaus proceso iniciatoriai, jausdami atsakomybę už jo likimą, turime galvoti apie jo tolesnę transformaciją, jo vietą ir vaidmenį Prahos sprendimų kontekste.

NATO narystės nesiekiančiose šalyse, įskaitant Rusiją, turime elgtis kaip valstybė, turinti aiškią narystės perspektyvą ir šiuo pagrindu plėtoti dvišalius santykius.

Vis garsiau klausiama, kaip bus organizuota plėtra nuo pakvietimų Prahoje iki realaus įstojimo. Mūsų tikslas- 2002 metais gauti kvietimą, kuris po trumpų intensyvių derybų atvertų mums pilnateisę narystę.

Tad turime siekti paveikti šį procesą taip, kad praktinė plėtros eiga būtų sparti, o Prahos sprendimų įgyvendinimas nebūtų atidėliojamas.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mums labai svarbu užsitikrinti Aljanso valstybių parlamentų paramą. Juk vyriausybėms, kurioms aiški jų įstatymų leidėjų nuostata, lengviau apsispręsti dėl naujų narių pakvietimo. Dar svarbesnė nacionalinių parlamentų parama bus ratifikuojant Lietuvos narystę.

Kitas kertinis 2002 metų uždavinys- baigti derybas su Europos Sąjunga. Prieš kelias savaites Europos Komisijos paskelbtas Lietuvos pažangos įvertinimas bei Strateginis dokumentas suteikė vilčių jau kitąmet užbaigti stojimo derybas.

Ypač svarbus Komisijos teiginys, nuskambėjęs ir pereitą savaitę Lakene, kad ES biudžeto pakanka nuo 2004 priimti į Sąjungą dešimt valstybių.

Tačiau ligšiolinė Lietuvos pažanga bei likę keli derybiniai skyriai neturi kelti iliuzijos, kad tikslą jau pasiekėme. Niekas nesutarta, kol viskas nesutarta. Kaip NATO, taip ir ES atveju 2002ieji mums bus lemiami.

Viena kertinių mūsų darbo ir derybų temų bus solidarumo principas. Jau kitų metų pradžioje teks imtis jautriausių derybinių klausimų, susijusių su žemės ūkio, regioninės politikos finansavimu. Šalia jų- bene sudėtingiausias derybų klausimas, Ignalinos atominė elektrinė.

Jūsų užduotis- įtikinti ES valstybes, kad solidarumas atsiperka. Kad jis yra esamų ES narių investicija į savo ateitį.

Taip, mūsų bendras produktas tėra n procentų nuo ES vidurkio. Taip, mes neturtingi. Tačiau mes pasiruošę eiti Airijos keliu ir pakartoti jos sėkmę.

Šios sėkmės priežastis- gebėjimas pasinaudoti Europos Sąjungos fondais. Mūsų žinia šiandieninėms narėms: investuokite į mus, ir ši investicija į mūsų pažangą bei ekonominį augimą įtvirtins stabilumą ir gerovę išsiplėtusioje Europoje.

Kita 2002ųjų tema- Europos Sąjungos ateitis. Lietuva įsijungs į kovo mėnesį prasidėsiančio Europos Konvento darbą. Tai mums suteiks galimybę išsakyti savo nuomonę ir pageidavimus, susijusius su bendra Europos ateitimi.

Mūsų pareiga- ja pasinaudoti. Juk kalbėdami apie Europos ateitį, kalbame apie Lietuvos ateitį. Apie Lietuvos sėkmę, kuriai alternatyvų nėra.

Lietuvos diplomatinėms atstovybėms teks pristatyti lietuviškąją Europos ateities viziją, pasiekti, kad ji būti išgirsta ir įvertinta. Lietuva rems bendrijų metodą. Nuoseklią evoliucinę - ne revoliucinę - ES raidą. Rems tokią ES, kurioje nebūtų uždarų klubų, kur visiems sudarytos lygios galimybės.

Euroatlantinių Lietuvos siekių kontekste itin svarbi neseniai prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos ministrų komitetui sėkmė. Jis įgalina mus užtvirtinti Lietuvos demokratinius kredencialus tarptautinės bendrijos akyse ir aktyviai prisidėti skatinant demokratiją tiek šalia mūsų sienų, tiek tolimesniuose, konfliktų nualintuose kraštuose.

Pasiekite, kad jūsų reziduojamų valstybių -Europos tarybos narių- Užsienio reikalų ministrai atvyktų į būsimą ET ministrų komiteto sesiją Vilniuje ateinančią gegužę. NATO parlamentinės asamblėjos sesija Vilniuje pereitą pavasarį parodė, kaip svarbu mūsų deklaruojamoms politinėms aspiracijoms suteikti gyvos, energingos ir modernios šalies veidą.

Išsamiai informuokite rezidavimo šalių pareigūnus apie ET MK pirmininkavimo tikslus ir eigą. Tai puiki proga plačiai pristatyti Lietuvos nuosekliai puoselėjamą geros kaimynystės, Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo dvasią.

Tai bagažas, kurį integracijos procese atsinešime į naująją Euroatlantinę erdvę. Esame pasirengę iš esmės prisidėti prie santykių tarp Euroatlanto bendrijos ir jos rytinių kaimynų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.) formavimo. Tai patirtis, kuria galime drąsiai dalintis su atgyjančiais Balkanais.

Mūsų puoselėjamoje bendradarbiavimo tradicijoje nėra vietos izoliacijai ar uždarumui. Modeliuodami Kaliningrado srities perspektyvas būsimų plėtrų kontekste, siūlome lanksčius ir pragmatiškus sprendimus aktualiose prekių tranzito, uostų bendradarbiavimo, energetikos, žmonių judėjimo srityse.

Trumpai žvilgtelkim į ekonominės diplomatijos sektorių. Džiugu, kad jau dabar Lietuvos verslo atstovai viešai pripažįsta, jog Lietuvos diplomatų darbas išties labai svarus. Daugelį svarbių Prezidento, Premjero , Užsienio reikalų ministro vizitų užsienyje lydi šalies verslo delegacijos.

Šiuo metu Lietuvoje ir visame regione vis labiau ryškėja infrastruktūros plėtros kaip ekonominio vystymosi sąlygos poreikis. Su mūsų kaimynais, regioniniuose forumuose turime toliau į pirmą vietą kelti transporto koridorių Via Baltica, ViaHanseatica, Rail Baltica, elektros tilto su Lenkija, dujų transporto projektų svarbą, ieškoti jiems tarptautinių finansavimo šaltinių.

Tikimės jūsų tolesnės efektyvios, energingos veiklos išsaugant esamus partnerius, pristatant šalies ekonomines ir prekybos galimybes, ieškant Lietuvos gamintojams naujų rinkų bei užsakovų Šiuo metu vykdomas geografinis Lietuvos atstovavimo pasaulyje išplėtimas atveria tam naujas galimybes Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos kontinentuose.

Kita vertus, narystė Pasaulinėje prekybos organizacijoje atveria galimybes ateityje įtakoti tolesnio pasaulinės prekybos liberalizavimo sprendimus, siekti palankesnių Lietuvai prekybos režimų, derantis dėl PPO narystės su tokiomis svarbiomis Lietuvos prekybos partnerėmis, kaip Rusija, Baltarusija ir Ukraina.

Pagaliau, kultūros ir žmogiškųjų kontaktų diplomatija. Pereitą rugpjūtį Lietuvos futbolininkams sužaidus lygiosiomis su Italijos rinktine, per savaitę vietos žiniasklaida apie Lietuvą kalbėjo ir rašė daugiau, negu per pastaruosius trejus metus. Tai nereiškia, kad staiga turime visi apsivilkti futbolininko marškinėlius.

Tai reiškia, kad kiekvienai šaliai Lietuvą turime pristatyti jai labiausiai suprantama kalba. Ta kalba- tai muzika, teatras, šokis, sportas…. Tada Lietuva nebus tik viena iš eilėje išsirikiavusių kandidačių. Ši mūsų veiklos sritis, sakyčiau, dar toli gražu neišsemta ir yra verta jūsų papildomo dėmesio.

Siekime "išnaudoti" aukštų LR pareigūnų vizitus Lietuvos kultūrai pristatyti. Plačiau įtraukime į šią veiklą lietuvių išeivijos bendruomenes, galinčias tapti puikiu laidu tarp Lietuvos kultūros pasaulio ir jūsų rezidavimo valstybių.

Lietuvių išeivijai, jos problematikai turime skirti didesnį dėmesį, plėtoti aktyvesnius saitus. Juk prarasdami jų patirtį, istorinį paveldą, prarastume dalį savęs.

Pabaigai- keletas bendresnių pamąstymų. Prieš kurį laiką paskelbtos apklausos duomenimis, Užsienio reikalų ministerijos darbą Lietuvos piliečiai įvertino geriausiai. Tai gausių UR ministerijos pareigūnų susitikimų su vietos gyventojais, tiesioginių diskusijų įvairiausiais klausimais, aktyvios ir skaidrios informacinės politikos rezultatas.

Svarbu įtikinti visuomenę, jog mūsų vykdoma užsienio politika yra tiesioginė jų gerovės kūrimo dalis. Tokios problemos, kaip tarptautinis terorizmas ir nusikalstamumas, aplinkos užterštumas, narkotikų plitimas, prekyba žmonėmis ir nelegali migracija nėra tolimos abstrakcijos; deja, jos vis labiau paliečia mūsų gyvenimus.

Sėkmingai reaguoti į šiuos ir kitus globalizacijos ir savitarpio priklausomybės iššūkius galime tik palaikydami santykius su kitomis valstybėmis, aktyviai dalyvaudami pagrindinių tarptautinių institucijų darbe.

Tai itin svarbu, jei norime deramai vykdyti būsimos narystės ES ir NATO įsipareigojimus. Be tam pasirengusių, motyvuotų profesionalų savo narystę paverstume tik formalumu.

Po kelių metų Lietuvos pareigūnų, dirbsiančių įvairiose Europos Sąjungos bei Aljanso struktūrose skaičius bus ne vienetai, o dešimtys, šimtai. Todėl jau dabar privalome pradėti planuoti personalo atranką bei rengimą.

Kita vertus, nuo atitinkamų Lietuvos žinybų administracinių gebėjimų priklausys ne tik stojimo, bet ir pačios narystės sėkmė.

Kaip galėsim naudotis Europos Sąjungos fondais, jei neturėsime pajėgumų juos administruoti? Kaip derėsimės konkrečiomis temomis, jei atskirose žinybose stinga užsienio kalbas mokančių specialistų?

Šiuo metu vykdoma Ministerijos struktūros analizė, siekiant ją optimaliai pritaikyti šiandienos uždaviniams spręsti. Kita vertus, turime baigti rengti mūsų tarnybą reguliuojančius vidaus dokumentus, užtikrinti diplomatams aiškią karjeros perspektyvą, motyvaciją, nuolatinę profesinio augimo galimybę.

Turime peržiūrėti diplomatinio atstovavimo tinklo plėtimo perspektyvinius planus. ES ir NATO narystė, kintanti tarptautinė aplinka pareikalaus gerokai aktyvesnio mūsų įsiliejimo į pasaulio įvykius, "priartins" iki šiol tolimas geografines zonas.

Reikalai iš dalies pajudėjo. Į Egiptą ir Argentiną perkeltos Lietuvos diplomatinės atstovybės, gausėja nereziduojančių ambasadorių skaičius; į mūsų veiklą aktyviau įtraukiami garbės konsulai ir plečiamas jų tinklas.

Tai leis užpildyti kai kurias įsisenėjusias spragas, geriau atstovauti mūsų valstybės interesams, o kartu geriau tenkinti mūsų piliečių poreikius.

Turime steigti naujas diplomatines misijas ten, kur jų tolesnis nebuvimas dabartinėmis sąlygomis darosi vis sunkiau paaiškinamas. Kalbu apie Vengriją, Airiją.

Remiantis mūsų būsimos narystės įsipareigojimais, turime plėsti konsulines misijas kaimyninėse Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje.

Čia tikimės Vyriausybės palaikymo ir atitinkamų sprendimų dėl finansavimo. Stipri diplomatinė tarnyba yra mūsų valstybės interesas.

Ir galiausiai, turime pradėti diskusijas "O kas toliau?" Kaip apibrėšime Lietuvos užsienio politikos prioritetus, įstoję į ES ir NATO? Kaip ir kurlink įtakosime minėtų institucijų transformaciją? Kaip per jas apibrėšime savo vaidmenį pasaulyje? Kaip išnaudosime Lietuvos balsą pagrindinėse tarptautinėse organizacijose? Kuo prisidėsime prie skaudžiausių pasaulio problemų, kaip skurdas, sprendimo?

Mieli kolegos, diplomatai,

Prieš savaitę istorinio Vilniaus Žydų teatro atkūrimo iškilmėse kalbėjęs Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkas Seras Raselas Džonstonas energingai gynė mažų tautų galimybes keisti pasaulio politiką. Palaikau jo nuomonę. Pagaliau, mes kasmet tam ir renkamės, kad aptartume, kaip Lietuvos balsas būtų kuo geriau išgirstas, kad darytų pasauliui įtaką.

Nors šiandien ir baigiu klausimais, manau, kad mūsų diplomatija - jauna, ambicinga, vis labiau išsilavinusi ir profesionali, vis geriau besiorientuojanti daugiašalėje aplinkoje diplomatija - pajėgi į juos atsakyti. Ir pajėgi užtikrinti, kad sparčiai bekintantis pasaulis būtų kuo palankesnis ir saugesnis mūsų valstybei.

Dėkui už dėmesį.