Naujienos

Vilnius, 2005 m. balandžio 28 d.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke,
Gerbiamieji Seimo nariai,
Ekscelencijos,
Ponios ir ponai,

Gegužės 1 dieną kartu su savo tauta paminėsime pirmąsias narystės Europos Sąjungoje metines. 1995-aisias, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas pateikė prašymą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, nebuvo labai daug optimistų, tikėjusių, kad jau po dešimties metų Lietuva turės progą apžvelgti pirmų savo narystės metų rezultatus.

Mūsų darbus ir tikslus įprasmino tvirtas Lietuvos Respublikos piliečių pritarimas matyti Lietuvą kaip Europos Sąjungos narę. Šis istorinis apsisprendimas leido Lietuvai ne tik grįžti į Europos šeimą, bet ir atvėrė naujas galimybes stiprinti savo valstybę, didinti jos tarptautinį autoritetą.

Lietuva pirmoji ratifikuodama Sutartį dėl Konstitucijos Europai pademonstravo siekį būti aktyvia ir patikima Europos Sąjungos nare bei tarptautinės politikos veikėja.Manau, kad Konstitucinė Sutartis reiškia ambicingesnę ir stipresnę Europą. Tačiau ji tokia galės būti tik išlaikydama demokratijos egzaminą. Tai egzaminas, apie kurį turime galvoti, kuriam turime būti pasiruošę kasdien - ir vidaus politikoje, ir Europos reikaluose. Tai atsakomybė, kuria dalijasi visa visuomenė: akademikai ir verslininkai, ūkininkai ir mokytojai, politikai, žiniasklaida. Sakiau ir sakysiu, kad Europos kūrime nėra naujokų ir senbuvių, nes pasirinkimai tarp nacionalinių ir tarptautinių problemų, tarp ilgalaikių perspektyvų ir trumpalaikių tikslų yra vienodai sudėtingi visiems. Įveikti juos galime tik kartu. Kartu su prancūzais, kartu su ispanais, kartu su lenkais ir vengrais.

Naujoje Lietuvos užsienio politikos koncepcijoje deklaravome siekį kurti solidarią ir vieningą Europą, kurioje turėtume užsitikrinti svarbios integracijos proceso dalyvės vietą. Privalome būti pasirengę bendromis pastangomis ne tik diskutuoti, bet ir rasti geriausius sprendimus permainingose situacijose.

Per pirmuosius narystės metus Lietuva tapo viena iš aktyviausių Baltijos regiono valstybių, jungiančių Europos Sąjungą su jos naujomis rytinėmis kaimynėmis ir formuojančių veiksmingą Europos Sąjungos kaimynystės politiką. Mūsų iniciatyvos yra remiamos ir vertinamos. Aktyviai dalyvaujame formuojant Europos Sąjungos Rytų politiką, ypač Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Pietų Kaukazo valstybių atžvilgiu. Lietuvos pastangas ieškoti porinkiminės krizės Ukrainoje sprendimo gerai įvertino tarptautinė bendrija.

Mūsų regioninio bendradarbiavimo patirtis - trijų Baltijos šalių, Šiaurės ir Baltijos šalių ar Vilniaus dešimtuko bendradarbiavimas padės Europos Sąjungos Rytinėje kaimynystėje esančioms ir demokratijos siekiančioms šalims efektyviau įgyvendinti būtinas reformas, leis joms greičiau įsilieti į europines ar euroatlantines struktūras. Prisidėdami prie savo kaimynų eurointegracinio požiūrio formavimo, mes tiesiogiai prisidedame prie mūsų Europos vaidmens ir interesų regione bei pasaulyje stiprinimo. Esu tikras, kad plėsti saugumo ir stabilumo erdvę į Rytus yra ir Lietuvos nacionalinis interesas.

Nuosekliai laikomės “atvirų durų politikos”. Galimybė tapti Europos Sąjungos narėmis turi būti sudaryta visoms Europos šalims, atitinkančioms tuos pačius kriterijus, kaip ir ankstesniais plėtros etapais.Norėčiau pastebėti, kad plėtodami savo santykius su Europos Sąjungos kaimyninėmis šalimis ir kaimyniniais regionais, mes ir toliau aktyviai stipriname dvišalius ir regioninius ryšius su kitomis Europos valstybėmis. Aktyvus dalyvavimas trijų Šiaurės ir Baltijos šalių susitikimuose, glaudus Lietuvos ir Vyšegrado grupės valstybių bendradarbiavimas, dvišalių ryšių su kitomis Europos Sąjungos narėmis pakylėjimas į naują kokybinį lygmenį ir toliau lieka svarbus Lietuvos, kaip naujos Europos Sąjungos narės, užsienio politikos tikslas.

Dauguma mano minėtų užsienio politikos bruožų ar pasiekimų yra glaudžiai susiję su šalies vidaus politika, kuri dar iki mūsų visateisės narystės Europos Sąjungoje tapo jos darbotvarkės dalimi. Kaip žinote, Europos Sąjungos darbotvarkės apimtis yra ypatingai plati, o sprendimų priėmimo greičiai – itin dideli. Nedidelės šalies galimybės būti aktyvia, girdima ir vertinama partnere tarp kitų Europos šalių visų pirma lemia gebėjimai nusistatyti lanksčią nacionalinę koordinavimo sistemą ir aiškiai identifikuoti prioritetus. Sklandžiam Lietuvos įsiliejimui į darbą Europos Sąjungoje nemažos reikšmės turėjo dar iki narystės nustatyta ir efektyviai veikianti bei nuolat tobulinama Europos Sąjungos reikalų koordinavimo sistema, leidžianti koncentruotis ties svarbiausiais europinės darbotvarkės klausimais.Išskirčiau keletą prioritetinių sričių artimiausiai ateičiai - tai Lisabonos strategijos peržiūra, derybos dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, naujoji daugiametė Hagos programa teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Aktyviai siekėme, kad šiose Europos Sąjungos politikų peržiūrose būtų tinkamai atsižvelgta į Lietuvos interesus.

Apžvelgdamas pirmųjų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų rezultatus, norėčiau pažymėti: vertindami tai, ką padarėme, turime kartu žvelgti ir į iškylančius bei ateityje iškilsiančius įsipareigojimus, susijusius su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Mūsų vis dar laukia intensyvus derybų maratonas dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos 2007-2013 metams: iki birželio mėnesio Europos Vadovų Tarybos, kurioje ketinama pasiekti politinį susitarimą šiuo klausimu lieka mažiau nei du mėnesiai. Labai svarbu užsitikrinti finansinių įsipareigojimų tęstinumą – tinkamą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Kaliningrado tranzito finansavimą. Turime dėti tolimesnes pastangas, kad 2007 m. taptume Šengeno susitarimo nariais ir prisijungtume prie eurozonos. Tebelieka aktuali susijungimo su Europos energetikos ir transporto tinklais problema, nors Europos Sąjungos dokumentuose yra įtvirtinti įsipareigojimai padėti Baltijos šalims įveikti infrastruktūrinę izoliaciją tiek transporto, tiek energetikos srityse.

Gerbiamieji,

Jau šiandien turime rengtis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje kartu su Airija ir Graikija 2013 m. sausio mėn. – 2014 m. birželio mėn. laikotarpiu. Tai bus nelengvas išbandymas. Pagal pirmininkavimą Europos Sąjungoje ir jo rezultatus daugeliu atvejų sprendžiama apie valstybės narystės Europos Sąjungoje dalykiškumą bei jos europinę brandą.Pripažįstant ypatingą politinę pirmininkavimo Europos Sąjungoje svarbą būtina imtis visų reikiamų priemonių bei sutelkti išteklius tam, kad būsimasis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungoje būtų efektyvus ir sėkmingas. Būtent pirmieji Lietuvos narystės metai aiškiai parodė, jog realias šalies galimybes aktyviai veikti Europos Sąjungoje, įtakoti jos darbotvarkę ir sprendimus lemia net ne šalies dydis ar politinis svoris, o pirmiausia – administraciniai pajėgumai. Būdami Europos Sąjungos nariais dalyvaujame daugiau kaip pustrečio šimto darbo grupių veikloje. Nuo mūsų kvalifikacijos lygio tiesiogiai priklauso darbo sėkmė. Tai nėra vien tik Užsienio reikalų ministerijos pareiga. Ugdyti aukštos kvalifikacijos ekspertus turi būti ir kitų Europos Sąjungos klausimų srityje dirbančių Lietuvos institucijų uždavinys.Teigiamai vertinčiau tai, jog ES institucijų rengiamuose konkursuose Lietuvos piliečiai yra vieni iš aktyviausių. Šiuo metu Europos Sąjungos institucijose dirba daugiau kaip 350 Lietuvos piliečių. Palyginus kitų devynių Europos Sąjungos naujokių piliečių įdarbinimo statistiką, mūsų tautiečiai įdarbinami geriau nei vidutiniškai. Esu įsitikinęs, kad sugrįžę į Lietuvą jie savo patirtimi ypač sustiprins mūsų šalies administracinius gebėjimus.

Ponios ir ponai,

Pirmieji narystės metai Europos Sąjungoje leido ne tik džiaugtis narystės teikiamais privalumais. Tai buvo ir naujų išbandymų metai. Būti patikima ir savo nacionalinius interesus deramai atstovaujančia Europos Sąjungos nare yra didelis ir atsakingas uždavinys. Tam reikia aktyvaus visų mūsų - Seimo, Vyriausybės ir atskirų ministerijų darbo, pakankamai ir racionaliai skiriamų išteklių.Kreipiuosi į Jus, tikėdamas, kad mes kartu padarysime visa ką galime, kad Lietuvos žmonės kuo greičiau pajustų narystės Europos Sąjungoje privalumus.

Dėkoju už dėmesį.