Naujienos

Ponia Respublikos Prezidente, Pone Atkuriamojo Seimo Pirmininke, 
Mieli Kolegos,

Atkurtajai Lietuvos Respublikai ir į ją sugrįžusiai Lietuvos diplomatijai- dvidešimt metų. Tik dvidešimt, nes ši sukaktis – tai tik mirksnis šimtmečius trukusioje  diplomatinėje kovoje už Lietuvos suverenumo išsaugojimą ir puoselėjimą. Jau dvidešimt, nes pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos diplomatinės tarnybos sėkmės eilutės jau tapo neišdildoma mūsų valstybės istorijos dalimi.

Šioje salėje į mus iš LDK tolių žvelgia Didysis kunigaikštis Gediminas. Įeinant į šią salę mus pasitiko liudijimas apie nepalenkiamą prieškarinės Lietuvos diplomatų ryžtą nenusilenkti grubiai okupantų jėgai. Man ypatingai džiugu čia matyti kelių atkurtosios Lietuvos diplomatų kartų atstovus. Kas mus sieja? Visus mus, buvusius ir esamus, vienija rūpestis, kad Lietuva BŪTŲ. Iš šiandienos perspektyvos dar pridėčiau: kad būtų nepriklausoma, saugi, žinoma, gerbiama ir įtakinga, kad būtų patikima ir lygiavertė tarptautinių sąjungų ir procesų partnerė.

Diplomatija gimė ir plėtėsi kartu su valstybe. Daug pelnytos pagarbos žodžių šiais Žalgirio sukakties metais skiriame mūsų didiesiems karvedžiams. Šiandien turime progą prisiminti, kad ir ankstyvoji Lietuvos valdovų diplomatija neliko nepastebėta viduramžių Europos istorijos metraštininkų. Kai valstybei būti ar nebūti lėmė kalavijų, šarvų stiprumas ir sąjungininkų patikimumas, Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas rūpinosi ne tik valstybės apginamumu. Jis suvokė, kad valstybės tvirtybę lemia ir jos ekonominė galia. Gedimino laiškai Europai skelbė Lietuvą atvirą geriausiems to meto amatininkams, menininkas, mąstytojams ir švietėjams, garantavo lygias teises ir apsaugą, neskirstant jų nei tautiniu, nei religiniu požiūriu. Šių dienų terminija tai būtų vadinama investicijų ir technologijų atėjimo skatinimu ir apsauga, tolerancija, ekonomine diplomatija. LDK laikų vedybų sutartys, sąjungininkų paieškos ir trumpalaikių susitarimų diplomatija Lietuvos valstybei laimėjo ir dienas, ir šimtmečius. Lietuvos diplomatija nenunyko ir Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu. Šiais metais minime 245-asias LDK valstybės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio, Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinio Olandijoje, Didžiosios Britanijos Karalystėje gimimo metines.

1918 m. lapkritį įsteigus nepriklausomos Lietuvos valstybės URM tvirtai įžengėme į Lietuvos moderniosios diplomatijos etapą. Nuo pat pradžių buvome įtraukti į komplikuotą tarptautinę situaciją, todėl Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje dominavo gyvybiniai, valstybės išlikimo klausimai.  Dėka ir diplomatinės tarnybos veiklos gavome du dešimtmečius laisvės atokvėpio.

1940 m. prasidėjus okupacijai Lietuvos diplomatija pasitraukė į egzilį. Tęsėme darbą, kaip vienintelė laisva Lietuvos Respublikos institucija, savyje sutelkusi suvereniteto likučius. Iki pat 1990 m. sėkmingai išlaikėme Lietuvos atstovavimą Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir prie Šventojo Sosto. Diplomatinė tarnyba buvo vienintelė nepriklausomos Lietuvos institucija, išlaikiusi valstybingumo tęstinumą iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1991-ųjų sausį, gresiant atkurtosios Lietuvos laisvei, pirmajam Užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui buvo pavesta, reikalui esant, sudaryti Vyriausybę egzilyje.

Apgynę Lietuvos teisę BŪTI sausio 13-osios barikadose, pasauliui pripažinus šią mūsų teisę, atkūrėme veikiančias valstybės institucijas, užtikrinome suverenitetą – svetimos kariuomenės išvedimą, delimitavome valstybės sienas.

Niekam pasaulyje nebekyla abejonių, kad nepriklausoma Lietuva YRA. Pažvelkime, kokį kelią vos per du pastaruosius dešimtmečius tarptautinėje politikoje įveikė valstybė. Žengėme istorinį žingsnį nuo beteisės ir pavergtos tautos, už kurią sprendė, per mūsų pastangų įsilieti į Europos vertinimo laikotarpį, kai apie mus sprendė, iki didžiausių atkurtosios Lietuvos valstybės ir jos diplomatijos pasiekimų - narystės NATO ir ES 2004 metais, įrašiusių Lietuvą į lygiaverčių partnerių, lemiančių Europos ir pasaulio ateitį, tarpą. Po kelių šimtmečių dramatiškų kovų už tai, kad Europos galingieji paremtų teisingus sprendimus Lietuvos atžvilgiu, iš tarptautinės politikos OBJEKTO tapome SUBJEKTU. Valstybę užklupusio sunkmečio rūpesčiai nepelnytai pritemdė, kad Lietuvos valstybė ir jos diplomatinė tarnyba žengė į valstybių vadovaujančių bendroms tarptautinės bendruomenės pastangoms spręsti Europos ir pasaulio šiandienos problemas ir iššūkius, tarpe. Pradėjome didžiųjų pirmininkavimų tarptautinėms organizacijoms laikmetį. Tarptautinės atsakomybės evoliucinė seka prasidėjo 2009 m. vasarą sėkmingu pirmininkavimu Baltijos Jūros Valstybių Tarybai ir tebesitęsia pirmininkavimu Demokratijų Bendrijai. Pirmininkavimas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai 2011 metais atves mus visus prie bene didžiausio nuo įstojimo į Europos Sąjungą iššūkio – pirmininkavimo ES 2013 metų antrą pusmetį. Šiais pirmininkavimais, o taip pat ir pateikdami savo kandidatūrą į JT Saugumo Tarybos nenuolatines nares 2014-2015 metams, patvirtiname Lietuvos valstybės, kaip tarptautinės sistemos subjekto brandą ir gebėjimą prisiimti didžiulę tarptautinę atsakomybę.

Tapę Euroatlantinio klubo nariais, patvirtinome priklausymą Vakarų civilizacinei erdvei. Kryptingai dirbame užsitikrindami ir laisvę pasirinkti geopolitinį vaidmenį - būti ne kokiu nors paribiu - buferiu, placdarmu ar mainų objektu - bet integralia Vakarų civilizacijos dalimi čia, teritorijoje prie Baltijos jūros, skirtoje mums Dievo ir likimo. Tačiau kartais atrodo nesame tvirtai įsitikinę savo vieta Europoje ir pasaulyje. Kai galų gale atmesime visas abejones ir susivoksime, kad mes tiesiog ESAME EUROPA, tada nustosime savęs nuolat klausinėti, kas esame: Europos vakarai, centras, šiaurė ar rytai. Šiuo metu turime kitų, svarbesnių orientyrų: dirbame piliečiui, valstybei, pasauliui. Siekiame, kad užsienio politikos laimėjimai, Lietuvos įtakos stiprėjimas tarptautinėje erdvėje, pirmininkavimų metu pademonstruotas valstybės institucijų administraciniai gebėjimai ir brandumas keltų pagarbą ir pasitikėjimą Lietuvos valstybe, užtikrintų lygiavertiškumu grindžiamus santykius su partneriais, virstų naujomis galimybėmis Lietuvos ekonomikai ir žmonėms. 

Noriu pabrėžti, kad Lietuvos užsienio politika yra nuosekli. Užsienio politikos prioritetai – giluminė integracija į Euro-Atlantines struktūras ir abipusiai pagarbūs, pamatinėmis vertybėmis (laisve, demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisingumu) grįsti bei naudingi santykiai su kaimynais - nekinta, kaip ir civilizacinės erdvės pasirinkimas. Veiklos nuoseklumas ir atkaklumas, bet drauge – ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, yra Lietuvos diplomatijos stiprioji pusė.

 Niekada istorijoje Lietuva neturėjo tokios saugios tarptautinės aplinkos, kokią ji turi šiandien. Per šešerius narystės NATO metus pasiekėme, kad būtų parengti Baltijos valstybių gynybos planai, kad naujoje Aljanso strateginėje koncepcijoje būtų įtvirtintos ilgalaikio saugumo garantijos. Kalbant apie ES, jau kurį laiką naudojamės narystės Šengeno zonoje teikiamais privalumais. Lisabonos sutartis dar labiau pastūmėjo Europą efektyvesnės sąjungos link. Išnaudodami naujai atsivėrusias galimybes, turime dėti ne mažiau pastangų, kad įsitvirtintume, kad stiprėtumėme, kad kurtume abipusę naudą sau ir savo partneriams.

 Nepaliaujame kurti konstruktyvių santykių su Rusija formules, kartu siekdami abipusio istorijos ir okupacijos laikotarpio supratimo ir vertinimo vykdydami Lietuvos žmonių įpareigojimą dėl okupacijos žalos atlyginimo. Stengiamės prisidėti, kad Rytų kaimynių žingsniai vis labiau atitiktų europinę trajektoriją, skatiname ir plečiame regioninį bendradarbiavimą. Šie Lietuvos užsienio politikos rūpesčiai yra kasdieninio diplomatinės tarnybos darbo dalis.

Susiduriame ir su rimtais iššūkiais. Patiriame energetinės priklausomybės grėsmes, kenčiame dėl menkai išplėtotos energetinės ir transporto infrastruktūros, neišvengiame laikinų įtampų santykiuose su kaimynais.  Gerai suvokiame, kad valstybės energetinės nepriklausomybės stiprinimas – tai nacionalinio saugumo saugiklis ir  kelias į Lietuvos ūkio ir visuomenės pilnavertį funkcionavimą. Mūsų diplomatų kasdieninis rūpestis –  tam tikslui panaudoti visas narystės ES ir NATO teikiamas galimybes. Budriai sekame, kad naujojoje ES energetikos strategijoje būtų atspindėti visi energetiniu požiūriu kol kas izoliuotos Lietuvos interesai: energetinės jungtys ir jų finansavimas, alternatyvaus energijos tiekimo galimybės, šaltiniai ir resursai, vieningos ES pozicijos „kalbantis“ su trečiosiomis šalimis buvimas. Atkakliai ir nuosekliai siekiame, kad naujojoje ES finansinėje perspektyvoje būtų užtikrintas Lietuvai strateginių energetikos ir transporto infrastruktūros projektų finansavimas. Ne be mūsų atkaklių pastangų naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje patvirtintas NATO energetinis dėmuo. Lietuvoje kuriame Energetinio saugumo centrą ir sieksime, kad jis gautų NATO kompetencijos centro statusą. Tikime, kad šis centras suteiks galimybę dalyvauti formuojant NATO,ES, ESBO ir kitų tarptautinių organizacijų saugumo ir energetikos politiką.      

Gerbiamieji, Lietuvos diplomatinės tarnybos darbotvarkė tapo mažiau matoma, mažiau „herojiška“, tačiau, taip ir turi būti normalioje, stabilioje, savimi pasitikinčioje valstybėje, darbotvarkė apima nepalyginamai platesnį klausimų ratą. Užsienio reikalų ministerija dabar yra taip pat ir Užsienio prekybos, Europos reikalų, Vystomojo bendradarbiavimo bei Užsienio lietuvių ministerija.

Didelė mūsų tautos dalis gyvena už Lietuvos ribų. Ieškome būdų išlaikyti ir puoselėti tautinį tapatumą šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, stipriname pasaulio lietuvių tarpusavio ryšius ir jų ryšius su Lietuvos valstybe. Visa tai suvokdami brandiname Globalios Lietuvos idėją, paremtą partnerystės principu grįstu bendradarbiavimu su diaspora.

 Konsulinei tarnybai tenka nemenkas iššūkis – teikti pagalbą visame pasaulyje dirbantiems, keliaujantiems, gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Šiuo tikslu vystome E-konsulato projektą, steigiame visą parą veikiančią krizių valdymo tarnybą.

 Mūsų ekonominė diplomatija visada pasirengusi padėti verslui – ir ieškant partnerių užsienyje, ir ginant mūsų gamintojus nesąžiningos konkurencijos atvejais. Šiam tikslui plečiamas vieningas paslaugų verslui tinklas. Ekonominė diplomatija taip pat perduoda geriausią kitų valstybių praktiką mūsų šalyje vykdomoms sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos reformoms.

Nuolat ieškome užsienio investuotojų. Lietuvai labai svarbu išnaudoti buvimo ES rinkoje teikiamas galimybes skatinant šalies ekonomikos konkurencingumą, stiprinant bendradarbiavimo ryšius su Vakarų Europos šalimis konkrečiose ūkio šakose, pirmiausiai inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje.

Šiandien tinkama proga pažvelgti, kokios galimybės atsiveria Lietuvos valstybei ir kokie žygiai laukia jos diplomatijos. Kokį Lietuva siekia matyti pasaulį bei kokią save nori tame pasaulyje kurti?

Lietuva dalyvaus bendros Europos ateities vizijos kūrime. Lietuva ir toliau stiprins efektyvų savo dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, europinėje darbotvarkėje kels ir gins mūsų šalies nacionalinius interesus. Europos Išorinių Veiksmų Tarnyba (EIVT) – nauja priemonė mūsų interesų raiškai. Lietuvos diplomatų rotacija tarp URM ir EIVT atvers papildomas galimybes abipusei idėjų kaitai ir Lietuvos interesų sklaidai.

Siekdami deramai pasitikti XXI a. iššūkius, stiprinsime Transatlantinį ryšį. Strategiškai atnaujintas bei sustiprintas NATO išliks euroatlantines demokratijas vienijantis saugumo politikos pagrindas, sugebantis atremti išorės grėsmes - galimą branduolinę agresiją, ar konvenciniais ginklais vykdomą terorizmą, piratavimą, energetinį nesaugumą, kibernetinės erdvės pažeidimus ir kt.

Suvokiame, kad negalime Rytų Europos valstybių palikti europinės bendruomenės užribyje. Lietuva yra ir bus svarbia Rytų Europos suartėjimo su demokratinės pasaulio bendruomenės grandimi. Demokratijos vaisiais vis dar nesinaudojančios šalys turi įvertinti tikrąsias joms kylančias vidines ir išorines grėsmes ir palaipsniui atsiverti abipusiai naudingam bendradarbiavimui su ES ir NATO.

Lietuvos diplomatija yra ir bus ne tik nuosekli, patikima ir aktyvi, bet ir reaguojanti į globalaus pasaulio pokyčius, atvira inovacijoms bei pasirengusi mokytis iš tarptautinių partnerių, atskleidžianti pasauliui savo gerąsias patirtis bei laimėjimus mokslo, technologijų, verslo, kultūros srityse.

Nuosekliai plėtojame mūsų bendrumą su Šiaurės ir Baltijos šalimis, o tai teigiamai paveiks mūsų Vidurio europietišką identitetą. Šiaurės Europos ir Vidurio Europos identitetų suaudimas viename Europietiško Lietuvos / Lietuvio identiteto audinyje bei užsienio politikoje bus tas ženklas, kad jau nebejaučiame grėsmės ne tik Lietuvos, kaip valstybės saugumui, bet ir jos ilgalaikei gerovei ir klestėjimui. Tada ir būsime tuo, kuo norime būti – saugaus, stabilaus, klestinčio Baltijos jūros regiono, besivadovaujančio europietiškų laisvių vertybėmis ir besilaikančio abipusės pagarbos taisyklių, nebeatsiejama dalimi.

Taigi, noriu patikinti – darbų laukia daug. Diplomatinės tarnybos pagrindas esate jūs – atkakliai, nuosekliai, nuoširdžiai, kūrybiškai dirbantys žmonės. Stiprios, sąžiningos, pasitikinčios savo jėgomis, kūrybingo ir profesionalios diplomatijos dėka tęsime Lietuvos tarptautinio vaidmens pasaulyje stiprinimo darbus. Ilgalaikių Valstybės, Tautos, Piliečių interesų užtikrinimo vardan Lietuvos Diplomatinė tarnyba ir toliau aktyviai dalyvaus Lietuvos ir Europos vizijos kūrime ir įgyvendinime.

Sveikindamas su atkurtosios Lietuvos ir jos diplomatijos dvidešimtmečiu norėčiau palinkėti mums visiems sėkmės, nuosekliais, atkakliais, kartais mažai matomais žingsniais Simono Stanevičiaus žodžiais tariant, - gera tėviškei daryti.