Naujienos

Ekscelencijos, gerbiamieji Ponai ir Ponios,

Man labai malonu pirmą kartą kreiptis į Nuolatinę tarybą kaip organizacijos pirmininkui. Pirmąkart susitinku su Jumis po to, kai patvirtinome ESBO įsipareigojimus Astanos deklaracijoje.

Tai yra tinkama akimirka dar kartą patvirtinti ir prisiminti tam tikrus dalykus bei atnaujinti mūsų įsipareigojimus.

Ponios ir ponai,

lygiai prieš dvidešimt metų, 1991 m. sausio 13–ąją, Lietuvos žmonės stojo į kovą.

Tądien aš sekiau padėtį būdamas parlamente kaip Valstybės vadovo atstovas spaudai. Daugybė žurnalistų iš Rusijos, Ukrainos ir Vakarų Europos, taip pat iš mūsų dabartinės partnerės Japonijos tądien buvo su mumis. Tą dieną visi – politikai ir paprasti piliečiai – buvo vieningi. Tą kupiną pavojaus akimirką buvome vieningi, nes turėjome apginti bendras vertybes: laisvę kurti, mąstyti ir judėti, laisvę saviraiškai, spręsti dėl savo gyvenimo ir saugumo.

Sovietų tankai neatsitiktinai puolė televizijos bokštą ir kitas žiniasklaidos institucijas. Ataka buvo ketinama nuslopinti laisvą žodį ir komunikaciją. Sausio 13-ąją, prabėgus ne tiek daug laiko, kai buvo priimta Paryžiaus chartija dėl naujosios Europos, mūsų draugai ir šeimos aukojosi, gindami mūsų laisves ir teises.

Mūsų drąsa sulaukė solidarumo visoje ESBO erdvėje. Parama Lietuvai buvo išreikšta  taikiais mitingais Kijeve, Varšuvoje, Maskvoje, Vašingtone, daugumos ESBO narių pilietinių visuomenių ir vyriausybių. Ilgainiui, padedant ESBO, svetima kariuomenė pasitraukė, ir mes galėjome eiti savo pasirinktu taikiu ir saugiu keliu į laisvę.

Tačiau 1991-aisiais mes visi susidūrėme su rimtu iššūkiu. Visi mes dirbome kartu, kad Šaltojo karo Europą paverstume vieninga, laisva ir taikia Europa.

Mieli kolegos, norėčiau paprašyti Jūsų kartu su manimi pagerbti tylos minute žuvusius 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje.

Per pastaruosius dvidešimt metų ESBO valstybės individualiai ir kolektyviai pasiekė didžiulės pažangos. Organizacijos misijos ir institucijos atliko savo darbą. Šiandien, po dvidešimties metų,  problemos išlieka, tad vis dar susiduriame su iššūkiais, bet pažanga yra nepaneigiama. Korfu procesu ir pareiškimu Astanoje mes dar kartą įsipareigojome siekti pažangos.

Šiandien Lietuvai – ryžtingai 3,5 mln. gyventojų demokratijai – buvo patikėtas iššūkis ir atsakomybė pirmininkauti ESBO.

Lietuva turi garbės perimti ir tęsti svarbų mano pirmtako, buvusio pirmininko, Kazachstano ministro Kanato Saudabajevo darbą.

Žinome, su kokiomis kliūtimis susiduriame savo kelyje. Ženevos diskusijose, ESBO Minsko konferencijoje ir „5+2“ derybose užsitęsę konfliktai lieka neišspręsti. Turime nusiteikti įveikti šiuos iššūkius, o ne vengti jų.

1991 metais Pietryčių Europa taip pat buvo draskoma konfliktų. Mes kartu su Europos Sąjunga, NATO ir Jungtinėmis Tautomis į  tai reagavome. Nuolatinio ir pasiaukojančio mūsų misijų ir institucijų darbo dėka ESBO per pastaruosius 20 metų prisidėjo prie to, kad į šį regioną sugrįžtų saugumas ir bendradarbiavimas.

Tai, ką padarėme anuomet, turime sugebėti padaryti dabar, spręsdami neišspręstus konfliktus. Pažangos siekdami tvirtos taikos nepasieksime, jeigu savo veikloje nesivadovausime Astanos rekomendacijomis ir nepasiduosime Helsinkio proceso dvasiai. Tai galioja ne tik pirmininkaujančiai šaliai. Tai yra aktualu mums visiems. ESBO erdvėje egzistuojančių konfliktų sprendimas taikiu ir derybų keliu turi būti svarbiausias mūsų įsipareigojimas, mūsų svarbiausias bendras įsipareigojimas.

Nebandysime išrasti dviračio. Tęsime gerą buvusių pirmininkų darbą. Skatinsime šalis dirbti sutartuose formatuose, gerbiant tarptautinę teisę ir ESBO įsipareigojimus. Kaip ir visada, dirbsime su Jungtinėmis Tautomis ir Europos Sąjunga, siekdami išvengti krizių ir joms kilus jas suvaldyti.

Skatinsime  atvirumą ir skaidrumą, kuris didintų pasitikėjimą ir patikimumą bei sumažintų įtampas. Remsimės Helsinkio, Paryžiaus, Stambulo ir dabar jau Astanos pagrindiniais įsipareigojimais. ESBO bus vertinama pagal savo veiksmus, ne tik pagal deklaracijas.

Sieksime atnaujinti formalias „5+2“ derybas Moldovos klausimu su rimta darbotvarke.

Kalbant apie konfliktą Gruzijoje, tai mes pasinaudosime Ženevos procesu, kad atkurtume pasitikėjimą ir dėsime pastangas siekdami, kad būtų pratęsta prasminga ESBO misija Gruzijoje.

Remsime aktyvesnes Minsko grupės pastangas pagyvinti politines derybas dėl Kalnų Karabacho.

Vienos didžiausių grėsmių mūsų individualiam ir kolektyviniam saugumui yra transnacionaliniai iššūkiai: kibernetinis saugumas, prekyba žmonėmis, ginklais bei narkotikais. Privalome bendradarbiauti su kitomis organizacijomis kovoje su šiomis grėsmėmis ir jas nugalėti. Sienų valdymo projektai su Afganistanu taip pat gali padėti pasiekti šiuos tikslus.

Ponios ir ponai,

Lietuvos kaip pirmininkaujančios valstybės padėtis yra puiki siekti konsensuso. Ten, kur kažkada ėjo istorinė riba tarp Rytų ir Vakarų Europos, dabar formuojasi daug žadantys jungiantys taškai. Pirmininkaudami ESBO pasitelksime savo unikalią regioninio bendradarbiavimo patirtį, įgytą pirmininkaujant  Baltijos jūros valstybių tarybai.

Tai yra ypač svarbu ESBO ekonominiame ir aplinkosauginiame matmenyse, taip pat skatinant judėjimo laisvę. Vienas konkretus pavyzdys – ieškojome abiem pusėms priimtino susitarimo su Rusija dėl keleivių tranzito į Kaliningrado sritį ir iš jos. ESBO saugumo bendruomenė turi būti tokia pat atvira ir saugi, koks yra atviras ir saugus šis mūsų susitarimas.

ESBO saugumas visada buvo matuojamas per įgimtą žmogaus orumą. Mūsų bendruomenė yra saugesnė, kai laikomasi žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir teisės viršenybės. Kai šios teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, mes visi esame pavojuje.

Esu asmeniškai pasišventęs remti ir ginti žiniasklaidos laisvę, žurnalistų saugumą ir saugoti nepriklausomas nacionalines žmogaus teisių institucijas.

Dirbdami su ESBO atstove žiniasklaidos laisvei, Vilniuje birželio mėnesį surengsime ESBO konferenciją, skirtą  žurnalistų saugumui. Šios konferencijos svarbą galima suvokti įvertinus tai, kad per pastaruosius 12 metų daugiau kaip 1100 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų buvo nužudyti vykdydami savo legitymią ir neįkainojamą profesinę pareigą. Tai daugiau negali tęstis. Taip pat privalome daugiau dėmesio skirti naujų technologijų poveikiui informacijos sklaidai. Žurnalistai, institucijos ir technologijos suteikia žmonėms ir visai visuomenei balsą. Jie yra mūsų laisvių sargai.

Laisvė reikšti mintis yra grindžiama ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Šiuo atžvilgiu mes turime dar kartą įvertinti mūsų rinkimų procesus. Turime užtikrinti susirinkimo teisę, vienodą ir laisvą prieigą prie žiniasklaidos. Turime užtikrinti laisvę pasisakyti nebijant būti sumuštiems, įkalintiems, ar žūti.

Kaip pirmininkas ginsiu Kopenhagos principus rinkimų procesui. Remsiu Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (DIŽTB) veiklą ginant šiuos principus. Labai apgailestauju, kad šių principų nebuvo laikomasi per pastaruosius rinkimus Baltarusijoje, mano šalies kaimynystėje, ir kad Baltarusija nesutiko pratęsti ESBO biuro Minske veiklos.  Raginu persvarstyti šį sprendimą ir įgyvendinti Kopenhagos standartus.

Dirbsiu su mūsų partneriais Europoje ir už jos ribų, kurie, įkvėpti globalaus bendradarbiavimo dvasios, nuolatos apgalvotai ir dosniai rėmė mūsų darbą.

Taip pat privalome aktyviau į savo darbą įtraukti parlamentarus. Keletą metų vadovavęs Lietuvos Respublikos Seimo delegacijai ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje puikiai žinau šios institucijos galimybes ir toliau palaikysiu tvirtą tarpparlamentinį dialogą.

Visus veiksmus žmogaus teisių klausimais derinsime su partneriais Europos Taryboje ir remsime DIŽTB darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene.

Ponios ir Ponai,

Lietuva be jokių iliuzijų žvelgia į užduotis, kurios mūsų laukia šiais metais. Kaip ESBO  pirmininkas pasikliauju bendradarbiavimu su jumis remiantis pasiūlymais, pareikštais Korfu proceso ir pasirengimo  ESBO valstybių vadovų susitikimui Astanoje metu, taip pat ir rengiant veiksmų planą.

Kai susitiksime Vilniuje ESBO Ministrų Tarybos sesijoje gruodžio 6-7 dienomis, tikiu, kad galėsime:

• užfiksuoti apčiuopiamą pažangą užsitęsusių konfliktų sprendime;
• žymiai geriau įvertinti įsipareigojimų žiniasklaidos laisvės srityje įgyvendinimą;
• padidinti ESBO vaidmenį kovoje su transnacionalinėmis grėsmėmis, tarp jų ir tomis, kurios kyla iš Afganistano teritorijos;
• apibrėžti ESBO vaidmenį energetinio saugumo dialoge;
• skatinti toleranciją per švietimą ESBO erdvėje siekiant įveikti diskriminaciją ir nusikaltimus iš neapykantos.

Šie ir kiti prioritetai yra išvardyti detaliau 2011 metų Lietuvos pirmininkavimo ESBO darbinėje programoje, kuri buvo išdalinta kartu su tekstu, kuriame pateikiamos mano pastabos.

Esu pasirengęs dirbti vadovaujantis šia svarbia darbotvarke kartu su partneriais Trejete (Airija ir Kazachstanu) ir ESBO generaliniu sekretoriumi Marcu Perrinu de Brichambaut, kurio kadencija vasarą turėtų pasibaigti po daugelio puikaus vadovavimo ir pasiaukojančio lyderiavimo metų. Bet pažadu jums, kad kaip pirmininkas glaudžiai dirbsiu su visais, kad rastume naują generalinį sekretorių, vertą sekti Marco pėdomis .

Ponai ir ponios,

turime didelę darbotvarkę visiems metams. Kartu pasaulio finansų būklė mus įpareigoja padaryti daugiau su mažesniais ištekliais. Todėl  turime išnaudoti savo stipriąsias puses.  Turime būti pragmatiški ir konstruktyvūs. Turime žengti po vieną žingsnį į priekį tais klausimais ir tuose regionuose, kur galime pasiekti rezultatų.

Nekantrauju pradėti darbą su Jumis ir linkiu mums visiems sėkmingų metų, kurių kulminacija taps rezultatyvus ministrų susitikimas Vilniuje.