Naujienos

Esame valstybė per pastaruosius 20 metų padariusi neįtikėtiną šuolį  - esame gyvas pavyzdys ir tikras įrodymas pasauliui, kad nuosekliai siekiant užsibrėžtų tikslų galima juos įgyvendinti, net jeigu jie skamba neįtikėtinai ir ambicingai.

Šiemet minime daug istorinės atminties dvidešimtmečių. Vienas iš tokių yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės diplomatinės tarnybos Lietuvoje dvidešimtmetis.

Diplomatinis korpusas liko vienintele tarpukario Lietuvos institucija, liudijančia valstybės tęstinumą, kuri nenustojo veikusi po Lietuvos aneksijos, per visus ilgus okupacijos dešimtmečius, iki pat valstybės atkūrimo prieš dvidešimt metų.

Sunku nusakyti visus darbus, kurie buvo, yra ir bus atliekami diplomatinės tarnybos. Sunku net išskirti svarbiausius. Per pastaruosius 20 metų nuveikėme daug – tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Aktyviais nariais. Šiemet pirmininkaujame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Demokratijų bendrijai. Rengiamės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva yra solidi, veikli ir atsakinga tarptautinės bendrijos narė.

Turime 58 diplomatines atstovybes ir 166 garbės konsulus pasaulyje. Diplomatinė tarnyba yra pirmoji valstybės interesų reprezentavimo ir gynimo linija. Lietuvos diplomatinė tarnyba yra daugiafunkcinė – atsakinga ne tik už grynąją užsienio politiką, bet ir už Europos Sąjungos reikalus, užsienio prekybą, vystomąjį bendradarbiavimą bei lietuvių užsienyje telkimą ir jų interesų gynimą. Rūpinamės daugeliu sričių tam, kad būtų užtikrintas visapusiškas šalies saugumas.

Šiais metais mūsų laukia keli svarbūs tarptautiniai renginiai, vyksiantys būtent Vilniuje. Tai Demokratijų bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas Vilniuje birželio pabaigoje ir Pasaulio moterų lyderių susitikimas, kuris rengiamas Lietuvos ir Suomijos prezidenčių Dalios Grybauskaitės ir Tarjos Halonen iniciatyva.. Birželio pradžioje ESBO formate vyks mano asmeniškai globojama konferencija žurnalistų saugumo tema ir, žinoma, ESBO Ministrų taryba gruodžio pradžioje, kuri apibendrins mūsų pirmininkavimą.

Lietuvos užsienio politikos prioritetai 2011 m. išlieka nepakitę: vadovaujantis principu -Lietuvos diplomatinė tarnyba piliečiui, valstybei ir pasauliui, suformuluoti trys pagrindiniai tikslai – siekti įgyvendinti Lietuvos interesus daugiašalės ir dvišalės diplomatijos priemonėmis; teikti aukštos kokybės konsulines paslaugas ir puoselėti lietuvybę užsienyje; prisidėti prie tarptautinės bendruomenės taikos, saugumo ir stabilumo įtvirtinimo pastangų. 

2010 m. Užsienio reikalų ministerijai perduotos užsienio lietuvių reikalų koordinavimo teisės ir pareigos. Mūsų pareiga palaikyti ir stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, padėti užsienio lietuvių bendruomenėms saugoti gimtąją kalbą, tautinę kultūrą, identitetą, skatinti užsienio lietuvių įsitraukimą į valstybės gyvenimą.

Už Lietuvos ribų gyvena daugiau nei milijonas lietuvių kilmės žmonių., sparčiai formuojasi naujo pobūdžio „darbo“ emigracija. Jau kovo mėnesį bus priimta „Globalios Lietuvos“ kūrimo programa, apibrėšianti partneryste grindžiamus valstybės ir jos tautos dalies užsienyje santykius, kuria siekiame sudaryti galimybes užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos gerovės kūrime.

Pirmininkavimas ESBO atveria Lietuvai daug durų

Vienu iš didžiausių šių metų iššūkių laikau Lietuvos pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Tai politinės ir administracinės Lietuvos brandos patikrinimas. Norėčiau pabrėžti, kad pirmininkavimas atveria Lietuvai daug durų ir daug galimybių įtvirtinti mūsų pirmininkavimo prioritetus. Už jų yra diskutuojama esminiais ESBO klausimais, puoselėjami Lietuvos pirmininkavimo prioritetai. Mano susitikimų paraštėse aptariami ir aktualūs dvišaliai klausimai. ESBO yra vienintelė organizacija, kur susitinka Šiaurės Amerika su Azija, dalyvaujant Europai. ESBO erdvė beveik tiksliai atkartoja Lietuvos tiesioginių ir netiesioginių interesų zoną, todėl diplomatinei tarnybai svarbu pirmininkavimo ESBO keliu didinti Lietuvos matomumą, kelti ir stiprinti jos tarptautinį statusą.

Pirmosios 50 pirmininkavimo dienos praėjo proaktyviai, girdime gerus atsiliepimus iš tarptautinės bendruomenės. Per pirmąjį etapą jau lankėmės Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėse Tautose, Ukrainoje, Moldovoje. Artimiausiu metu lankysimės Kazachstane, Kirgizijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Makedonijoje, Turkmenistane, Uzbekistane, Tadžikistane. Jau nekalbant apie reguliarius vizitus ESBO institucijose Vienoje. Intensyvus vizitų grafikas yra tikras išbandymas diplomatinei tarnybai, man ir mano artimiesiems.

Energetinio saugumo iššūkis

Lietuva šiuo metu laiko rimtą egzaminą, kurio metu bando išspręsti uždavinį – kaip tapti nepriklausoma energetikoje. Link šio tikslo Lietuva ryžtingai pradėjo eiti pirma Europoje. Mūsų tikslą pozityviai vertina Europos Sąjunga. Tačiau ši ambicija nebus įgyvendinta be tarptautinės bendruomenės paramos, be užsienio investicijų ir technologinių pasiekimų. Kasdien apie tai primenu diplomatams, kurių vaidmuo yra vienas iš raktinių.

Diplomatinėmis pastangomis pasiekta, kad ES energetikos projektuose būtų užtikrintas Lietuvos energetinių prioritetų įtvirtinimas, siekiant visiškos integracijos į ES vidaus energetinę rinką. Glaudžiai bendradarbiaujame su Energetikos ministerija.

Mūsų iniciatyva atominių elektrinių Baltarusijoje ir Kaliningrade saugumo klausimas įtrauktas į Europos Sąjungos darbotvarkę. Įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris siekia tapti NATO kompetencijų centru.

Užsienio reikalų ministerija aktyviai prisideda prie energetinių išteklių tiekimo problemų sprendimo, pristatydama egzistuojančias problemas tarptautinei bendruomenei, prisidėdama prie naujų šaltinių paieškos, keldama klausimus į politinį lygį dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose su užsienio partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis.

Strateginė partnerystė ir kaimynystė

Lietuvos ir Latvijos diplomatų pastangomis 2010 m. pradėtas naujas intensyvus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo etapas. Įsteigta NB8 „išminčių grupė“, kuri parengė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo ataskaitą su rekomendacijomis, siūlančiomis glaudesnę, harmoningesnę ir efektyvesnę regiono plėtrą. Tai pirmasis tokio pobūdžio dokumentas NB8 istorijoje nuo 1992 metų.

Santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis lieka strateginės partnerystės rėmuose. JAV dėmesys Lietuvai ir angažavimasis regione išlieka vienu svarbiausiu mūsų siekių trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.

JAV yra pagrindinė Europos Sąjungos partnerė prekybos srityje, tuo tarpu Lietuvos ir JAV ekonominiai ryšiai nėra tokie intensyvūs, kokie galėtų būti. Gera proga stiprinti ekonominį bendradarbiavimą galėtų tapti Visagino atominės elektrinės bei suskystintų dujų terminalo projektai. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atstovybės steigimas bei JAV prekybos misijos vizitas Lietuvoje taip pat turėtų tapti geru impulsu.

Neseniai vykusio vizito į JAV metu susitikau su aukščiausiais JAV pareigūnais. Su Valstybės sekretore H. Clinton per paskutinius mėnesius susitikome jau du kartus. Išplėstinės diskusijos su jos pavaduotoju J. Steinbergu rezultatas paprastas – pirmą kartą JAV Valstybės departamentas viešu pareiškimu išreiškė stiprią paramą mūsų atominės jėgainės projektui.

Paskutinio pusmečio įvykiai parodė, kad Lietuva neišvengiamai tampa Baltarusijos vartais į Vakarus, pirmiausiai – vartais pilietinei visuomenei. Galime būti idėjų ar vertybių tiltu. Dvišaliu pagrindu einame link supaprastintos pasienio judėjimo tvarkos, tikiuosi, kad tai bus įvykdyta jau šią vasarą, po to, kai pasirūpinsime sėkmingo šio susitarimo realizavimo galimybėmis.

Visai Europai siūlome kuo daugiau dirbti su Baltarusijos piliečiais ir atverti jiems galimybes artimiau susipažinti su demokratija. Lietuva aktyviai formavo bendrąją ES poziciją vertinant gruodžio 19 d. prezidento rinkimus. Lietuva nuosekliai pasisakė už dviejų lygiagrečių krypčių politiką Baltarusijos atžvilgiu: sankcijos Baltarusijos pareigūnams ir atsivėrimas paprastiems Baltarusijos piliečiams, kurie neturi tapti neprognozuojamos režimo politikos įkaitais. Būtent Lietuvos pastangomis ES Užsienio reikalų tarybos išvadose yra referencija į ES atsivėrimą paprastiems baltarusiams bei kaip galima greitesnes derybas dėl vizų supaprastinimo susitarimo sudarymo. ES užsienio reikalų ministrai išreiškė stiprią paramą Europos humanitariniam universitetui, kurį globoja Lietuva ir kuris yra išskirtinis universiteto tremtyje, taip pat – realios paramos demokratijai atvejis. Lietuva dėl savo geografinės padėties neretai tampa Baltarusijos opozicijos susibūrimo vieta. Lietuva per fondus remia nevyriausybines Baltarusijos organizacijas.

Ne be Lietuvos indėlio Ukrainai pasiūlytas konkretus veiksmų planas link vizų liberalizavimo su Europos Sąjunga, tarp jų bevizis režimas trumpalaikėms kelionėms.

Mūsų ir artimų mūsų partnerių pastangų dėka Gruzijos klausimas buvo išlaikytas politinėje ES darbotvarkėje. Pradėtos ES derybos dėl Asociacijos sutarties, pasirašyti susitarimai su Gruzija dėl vizų tvarkos supaprastinamo ir dėl readmisijos, NATO Lisabonos viršūnių susitikime įtvirtinta NATO atvirų durų politika Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiu. 2010 m. buvo įsteigta Lietuvos ir Gruzijos europinės ir euroatlantinės integracijos komisija, patvirtintas 2011 m. veiklos planas. Siekėme, kad Gruzija kuo greičiau pradėtų derybas dėl gilios ir visapusiškos laisvosios prekybos sutarties, šiam tikslui įgyvendinti talkino Lietuvos ekspertai.

Mūsų pareiga yra rūpintis bendros Europos istorinės atminties išsaugojimu tęsiant totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimą Europos Sąjungoje. Prie sėkmingų savo asmeninių iniciatyvų priskirčiau 6 Europos Sąjungos valstybių laišką dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo Europos Sąjungos lygiu. Jis padėjo pasiekti, kad Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje nebūtų užkirsta galimybė ateityje siekti teisinio instrumento, ES lygiu kriminalizuojančio totalitarinių nusikaltimų neigimą.

Okupacijos žalos atlyginimo klausimas išlieka vienas svarbiausių santykiuose su Rusija. Tačiau be šio konkretaus klausimo turime daugybę kitų, į kuriuos privalome koncentruotis – kultūra, ekonomika, žmogiškieji ryšiai. Po dvejų metų pertraukos reguliariomis tapo politinės konsultacijos, atnaujintos ir sėkmingai vykdomos derybos dėl sutarčių. Su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu per pastaruosius metus įvyko trys susitikimai. Paskutinio vizito rezultatas paprastas, ir įvardintas viešai – siekiama modernizuoti Lietuvos ir Rusijos santykius. Vienu iš žingsnių taps kartu kuriamas Pasitikėjimo forumas.

Mūsų uždavinys yra plėtoti abipuse pagarba ir nauda paremtus santykius su Rusija, demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu pagrįsto dialogo su Rusija paieškos, neaukojant principinių dalykų Rytų kaimynystės politikoje.

Bene daugiausiai viešų diskusijų šiais metais sulaukia Lietuvos ir Lenkijos santykiai, kurie, mano nuomone, pradėjo kisti dar 2008 metais. Strateginė partnerystė tarp Lietuvos ir Lenkijos pradėta kurti ir kuriama atliepiant realiems abiejų valstybių strateginiams interesams.

Puikiai matome, kad Lenkijos politinės ambicijos pastaruoju laikotarpiu kinta. Kartu žinome, kad Lietuva ir Lenkija visada bus kaimynės, kurias siejo, sieja ir sies ekonominiai, kultūriniai, žmogiškieji ryšiai ir, žinoma, istorija, kuri, nors sykiais ir skirtingai traktuojama, bet visgi bendra.

Darydamas metinę apžvalgą negaliu neatkreipti detalesnio dėmesio į diskusijas dėl tautinių mažumų padėties.

Aš, kaip užsienio reikalų ministras, gyniau, ginu ir ginsiu mūsų piliečių interesus – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių ir visų kitų tautybių atstovų, kurie yra Lietuvos piliečiai. Tikiu, kad viskas, kas daroma mūsų valstybėje, daroma siekiant gerinti mūsų piliečių padėtį. Mintis, kad kažkas tikslingai daroma siekiant pabloginti gyvenseną, yra verta filmo scenarijaus, bet ne realaus svarstymo. Nepasiduodu viešoms eskalacijoms, nes faktai liudija visai kitokią padėtį, nei diskutuojama.

Neseniai pasirodžiusi ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaita rodo, kad Lietuvoje 42 proc. apklaustų tautinių mažumų atstovų skundžiasi, kad nepakankamai gerai moka lietuviškai, kas mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Taip pat visada atsimenu, kad Lietuvoje 96 mokyklos, kuriose dėstymas vyksta lenkų kalba. Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje yra galimybė gauti išsilavinimą lenkų kalba nuo pradinio iki aukštojo. Mokyklų skaičius per pastaruosius 20 metų išaugo nuo 44 iki 62, jau nekalbant apie mišrias mokyklas. Kasmetinėje Freedom House ataskaitoje Lietuva vadinama laisva šalimi politinių teisių ir pilietinių laisvių srityse.

Ar reikia papildomų argumentų? Taip pat visada prisimenu ESBO tautinių mažumų komisaro Knuto Volebeko mintį, kad viena iš pagrindinių tautinių mažumų pareigų ir interesų – išmokti valstybinę kalbą.

Antrąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Lenkija, Lietuva visus 2011 metus pirmininkauja ESBO – tai išskirtinis istorinis momentas. Tai unikali galimybė ne tik sustiprinti regiono pozicijas, bet ir atrasti naują kokybę dvišaliuose santykiuose. Dirbsiu tam, kad Lietuva ir Lenkija šią galimybę išnaudotų. 

Diplomatinė tarnyba skaičiais

Diplomatinė tarnyba kasdien dirba tam, kad palaikytų ryšius su į užsienį išvykusiaisiais, tam, kad į būtų efektyviai teikiamos konsulinės paslaugos, tam, kad Lietuvos interesų būtų paisoma tarptautinėje bendruomenėje, kad sėkmingai klostytųsi dvišaliai santykiai, kad užsienyje dirbantis verslas turėtų geras sąlygas ir savo sėkme prisidėtų prie socialinės gerovės kūrimo čia, Lietuvoje. Ryšys tarp užsienio politikos ir visuomenės gerovės yra tiesioginis, nors ir nėra akivaizdus. Diplomatinė tarnyba vykdo nepastebimą ir dažnai nematomą politiką, tačiau kai kuriuos veiklos rezultatus galima įvardinti ir skaičiais. 

Negalime tiksliai išmatuoti, kiek naudos duoda, pavyzdžiui, stabili užsienio prekybos aplinka, už kurią yra atsakinga ministerija. Tegalime pasakyti, kad 2011 m. Lietuvos įmonės eksportavo prekių už 54 mlrd. litų, o už tai, kokiomis sąlygomis įmonės eksportavo savo produkciją, kokiu muitus mokėjo, su kokiomis kliūtinis susidūrė, buvo atsakinga Užsienio reikalų ministerija.

2009 metų lapkritį įsigaliojęs bevizis režimas į Turkiją per 2010 metus Lietuvos piliečiams leido apytiksliai sutaupyti apie 3,7 mln. litų.

Užtikrintai galime pasakyti, kad Lietuva aktyviai naudodama dvišalius santykius ir tarptautinius instrumentus prisidėjo prie Lietuvos ekonominio saugumo didinimo.

Pastangos didinti ekonominį saugumą leido Lietuvos įmonėms per metus sutaupyti apie 1,5 mln. Lt mokesčių ir leido papildomai uždirbti maždaug 110 - 120 mln. Lt. Per praėjusius metus surengėme 6 Lietuvos verslo misijas užsienyje ir priėmėme 4 Lietuvoje. Sėkmingai susiderėjome dėl ISAF aprūpinimo krovinių iš JAV į Afganistaną gabenimo per Klaipėdos uostą. Tai taip pat atneš Lietuvai ekonominės naudos.

Vizų išdavimas ir pajamos iš kitų konsulinių paslaugų Lietuvos biudžetui 2010 metais atnešė 42,253 milijonus litų.

Tiesioginė pagalba Lietuvos piliečiams

Taupymo režimas šiemet palietė ir Užsienio reikalų ministeriją. Tai vienas iš sudėtingesnių uždavinių, su kuriais susidūrėme – poreikis mažinti pareigybes ir atlyginimus. Žmonės niekada nėra patenkinti, kai jų gyvenimo sąlygos blogėja, ypač kai tą lydi padidėjęs darbo krūvis. Dėkoju ministerijos darbuotojams, kurie, nepaisydami nieko, dirba negailėdami savęs.  

Per keletą metų atleidome apie 10% darbuotojų. Ambasados, kuriose dirba 1 ar 2 diplomatai, – skaudi šiandienos realybė. Nors patyrėme nemenką spaudimą, pavyko išsaugoti tai, ką Lietuva atkūrinėjo visus 20 nepriklausomybės metų – mūsų diplomatinių atstovybių tinklą užsienyje. Įvykdėme pareigą, kuri teko visoms viešojo sektoriaus institucijoms – sumažinome atlyginimus, atleidome dalį žmonių, bet darbo intensyvumą išlaikėme tokį patį. Tai mūsų pareiga. Pavyzdžiui, lengvai galėjome netekti ir ambasados Kaire – ar be jos būtume galėję padėti Egipte turistaujantiems ir nuolat gyvenantiems lietuviams krizės metu?

Visada laikysiuosi nuomonės, kad dirbti Lietuvos interesams yra ne tik atsakomybė, bet ir garbė. Mano iniciatyva pradėta vykdyti personalo reforma, kurios dėka bus didinama diplomatų motyvacija, bus skatinama dirbti efektyviau. Lipimas diplomato karjeros laiptais taps skaidresnis, bus užkirstas kelias protegavimui.

Besiplečiantis turizmas ir gausėjančios lietuvių bendruomenės užsienyje lemia, kad pastaruoju metu ryškiai auga konsulinių paslaugų poreikis. Siekiant pagerinti jų kokybę 2010 m. pradėtos vykdyti naujos konsulinės funkcijos: Lietuvos konsulinės įstaigos užsienio valstybėse pradėjo išdavinėti pasus. Tai leidžia užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams greičiau tvarkyti formalumus. Ir toliau dirbame, kad pasai būtų išduodami greičiau ir sumažėtų eilės. 2010 metais, nepaisant žmogiškųjų išteklių stokos, teikiamų paslaugų skaičius augo. Išdavėme 14 476 pasų, 275 112 vizų. Fiksuoti 3 280 pagalbos sulaikytiesiems, nuteistiesiems atvejai.

Metų pradžioje pradėjo veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikiantis pagalbos telefonas. Tam, kad žmogus būtų užtikrintas, jog ištikus bet kokiai bėdai jam esant užsienyje jis galės prisiskambinti tiesiai į ministeriją ir bet kuriuo paros metu ir sulaukti reikiamos konsulinės pagalbos.

Į svarbiausius konsulinius taškus – Londoną, Valensiją, Dubliną, taip pat ten, kur išduodame daugiausia vizų atvykti į Lietuvą – Minską, - išvyksta papildomi konsuliniai pareigūnai. Stengsimės ne tik sumažinti eiles prie mūsų ambasadų ir konsulatų, bet ir sudaryti sąlygas į Lietuvą atvykti daugiau turistų. Ypač didelius srautus turėsime aptarnauti prieš Europos krepšinio čempionatą.

Išmokime puoselėti vizijas

Apibendrindamas čia išsakytus ir daug neišsakytų Lietuvos diplomatinės tarnybos darbų ir pasiekimų, norėčiau pabrėžti kelis svarbius dalykus.

Lietuvos žmonėms reikia stabilumo ir aiškumo. Savaime suprantama, kad opiausi klausimai yra tie, kurie liečia kasdienį mūsų gyvenimą – šildymo, elektros ir maisto kainos, darbas ir pajamos. Galbūt todėl užsienio politika nesulaukia intensyvaus visuomenės ir, atitinkamai, žiniasklaidos dėmesio. Ministerijos užsakymu 2010 m. lapkritį atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, pakankamai informuoti apie užsienio politiką jaučiasi esantys 31 proc. lietuvių. Maždaug trečdalis negali įvertinti daugumos su užsienio politiką susijusių jiems užduodamų klausimų. Darome žingsnius tam, kad šie rodikliai keistųsi į gerą. 

Lietuvai kartais primetama, kad ji įsikibusi laikosi kai kurių istorinių momentų. Visiems jiems noriu pasakyti, kad būtent istorinė atmintis ir istoriniai heroizmo pavyzdžiai mus telkia. Tai tie momentai, kuriais žmonės pamiršta tai, kas juos skiria ir susitelkia į tai, kas juos vienija. Tai žaviausios istorinės akimirkos, todėl linkiu mums visiems rasti stiprybės jas puoselėti ir pasinaudoti ta stiprybe kuriant dabartį ir ateitį. 

Tiesioginių grėsmių keliančių priešų neturinčiai Lietuvai trūksta susitelkimo, o kad efektyviau būtų ginami tautos interesai – tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Užsienio reikalų ministerija ypatingai tai jaučia kaip institucija, kurios veikla tiesiogiai ir netiesiogiai siejasi su daugeliu sričių.

Diplomatinės tarnybos vaidmuo yra neatsiejamas valstybės suvereniteto atributas. Šio vaidmens poveikis visuomenės gyvenimui stiprėja taip pat sparčiai kaip stiprėja globalizacijos procesas. Ignoruoti jo negalime. Todėl privalome maksimaliai išnaudoti jo teikiamas galimybes.

Kaip galime įveikti mums kylančius sunkumus? Sunkiai dirbdami ir tikėdami vienas kitu. Linkiu mums visiems išmokti puoselėti vizijas, o ne problemas ar stereotipus.