Naujienos

Lietuvos užsienio politikos strateginiai tikslai ir uždaviniai

Gerbiamieji Kolegos, ponios ir ponai,

Norėčiau kalbėti apie dabartį ir ateitį. Prieš ketverius metus jau buvome pasiekę savotišką „istorijos pabaigą“. Sutelktomis visų Lietuvos žmonių pastangomis pasiekėme prieš 18 metų užsibrėžtus Valstybės strateginius tikslus, įgyvendinome tuometinę svajonę - tapome visateisiai euroatlantinės bendrijos nariais. Tačiau išsyk susidūrę su nauja tikrove, turėjome permąstyti ją ir Lietuvos veikimo tarptautinėje erdvėje strategiją, kadangi Europos Sąjunga ir NATO iš tikslų tapo instrumentais , kuriuos reikia visapusiškai išnaudoti.

Tapę Europos Sąjungos ir NATO nariais mes užsibrėžėme vykdyti aiškią ir mūsų interesus ginančią užsienio politiką. Didžiausia mūsų klaida būtų pasyvumas. Tačiau aktyvumas negali būti savitikslis. Jis turi būti pagrįstas Lietuvos ilgalaikės raidos, vidaus konsolidacijos ir išorinio saugumo stiprinimo interesais. Lietuvos žmonėms neturi kilti abejonių, kad mūsų vykdoma aktyvi užsienio politika ne tik prisideda prie Valstybės nacionalinio saugumo ir stabilumo, bet taip pat įneša nemenką indėlį į Lietuvos gyventojų gerovės kėlimą. Pasirinkome būti aktyviais tarptautinės bendruomenės nariais, taigi Lietuvos vardas pasaulyje vis labiau asocijuojasi su patikimumu, stabilumu, atvirumu, gebėjimu priimti pasaulio globalizacijos ir integracijos iššūkius, geros kaimynystės plėtote, dinamišku vystymusi.

Tiek prieš ketverius metus stodami į NATO bei Europos Sąjungą, tiek ir šiemet ratifikuodami Europos Sąjungos reformų sutartį, įsipareigojome kurti saugią, stiprią ir klestinčią Europą. Mes sėkmingai bendradarbiaujame su svarbiausiomis Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis. Ir toliau nuosekliai efektyviai bendradarbiausime tiek su svarbiausiomis transatlantinės bendrijos veikėjomis, tiek ir su sąlygiškai mažesnę įtaką sprendimams darančiomis valstybėmis. Sąveikos efektyvumo geriausiai pasieksime, sudarydami panašiai manančių valstybių koalicijas bei nuosekliai derindami valstybių ir jų grupių nuomones ir Briuselyje (didžiosiomis raidėmis) ir sostinėse.

Kaip Europos Sąjungos nariai, norime ir nuosekliai siekiame kuo greičiau panaikinti ekonominę ir psichologinę atskirtį tarp naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos narių, kuri tikrai ne dėl naujųjų narių kaltės atsirado dar Šaltojo karo metais. Negali būti „verslo klasės Europos“ ir „ekonominės klasės Europos“. Ekonominėje plotmėje sanglauda pasireiškia išsivystymo ir gerovės skirtumų tarp atskirų Europos regionų mažinimu. Politinėje plotmėje matytume visų valstybių vieningą, koordinuotą kalbėjimą su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti ir apginti bet kurios Europos Sąjungos valstybės interesus.

Mes neabejojame, kad Europa turi būti reikšmingu pasaulio „žaidėju“ ne tik savo ambicijomis, bet ir realybėje. Taigi mūsų žingsniai, nukreipti į Europos Sąjungos pamatinių vertybių puoselėjimą nuosekliai stiprina Europos Sąjungos, kaip modernios globalios veikėjos jėgą. Mes norime, kad ES balsas būtų plačiai girdimas, kad turėtume bendrą užsienio ir gynybos politiką, toliau vykdytume bendrą saugumo politiką. Tik stipri ir kalbanti vienu balsu Europa užtikrins gyvybingus ir patikimus transatlantinius ryšius, kurie yra svarbiausi siekiant Europos saugumo ir klestėjimo.

Mums svarbu, kad būtų išlaikytas Europos ir Amerikos transatlantinis ryšys, kuris yra Europos ir Lietuvos saugumo garantas. Transatlantinis bendradarbiavimas išlieka vienu kertinių Lietuvos veikimo tarptautinėje erdvėje klausimų. Neturėdami abejonių dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, esame pasiryžę laikytis įsipareigojimų ir tęsti dalyvavimą NATO misijose tiek tradicinėje Aljanso veikimo erdvėje Europoje, tiek ir už tradicinių Aljanso veikimo ribų kituose žemynuose. Tęsime Lietuvos karių misijas Irake ir Afganistane, kurios patvirtina, kad Lietuva laikosi prisiimtų įsipareigojimų, nėra ir nesirengia būti tik saugumo vartotoja, bet ir aktyviai prisideda prie saugumo ir demokratinių vertybių sklaidos pasaulyje.

Mums svarbu, kad į rytus nuo Lietuvos būtų kuo daugiau demokratijos ir stabilumo, nes tai reiškia mažesnę konflikto tikimybę. Todėl demokratijos plėtra į rytus yra viena iš pagrindinių Lietuvos ilgalaikės raidos sėkmės sąlygų.  Praėjusi sunkų transformacijos kelią, Lietuva pati tampa savotišku „švyturiu“ ar, kitais žodžiais tariant, tarpregioninio bendradarbiavimo traukos centru Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, kurios bando žengti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nueitu keliu Europos link.

Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politika jau parodė, jog yra savalaikė ir atsitinka ES interesus. Jau šiuo metu kuriame realias prielaidas Rytų kaimynystės politikos valstybių vienokiam ar kitokiam suartėjimui su į Europos Sąjunga ir NATO. Privalome padėti šioms valstybėms vykdyti struktūrines reformas, neapsiriboti procedūrine demokratija. Deja, Rytų Kaimynystės Politikos valstybių prekyba, ypač – eksportas-  išlieka perdėm priklausoma nuo vienos rinkos (dažniausiai Rusijos). Privalome padėti joms diversifikuoti prekybos partnerius, mažinant ES prekybos barjerus, didinti ES valstybių prekybos su rytinėmis Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos šalimis apimtis.

Ne mažiau svarbus uždavinys yra padėti šioms valstybėms išsiugdyti visapusišką istorijos supratimą, atmetantį Rusijos imperijos bei TSRS laikais kurtus į Rusiją orientuotus ir antieuropinius mitus (ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje), taip pat padėti joms išsaugoti (neretai bendrą su Lietuva) jų istorinį paveldą. Čia pažymėtini „Holodomoro“ tarptautinis pripažinimas genocidu ir genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, įvykdytų totalitarinių režimų ir jų neigimo teisinis įvertinimas Europos Sąjungos lygiu.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos kaimynes, norėčiau pabrėžti mūsų santykių su Rusija svarbą. Rusija yra vienas svarbiausių Lietuvos prekybos partneriu. Mūsų santykiai su Rusija yra ir bus grindžiami europietiškomis vertybėmis, tarptautinės teisės ir geros kaimynystės principais. Demokratinė Rusija, glaudžiais ryšiais susijusi su Europos Sąjunga, yra Lietuvos strateginis interesas.

Lietuvai tapus Šengeno zonos nare, šimtai kilometrų ES išorinės sienos driekiasi Lietuvos sienos perimetru. Taigi, sienos saugumas ir atvirumas bendradarbiavimui su kaimynais labai priklauso nuo mūsų įsipareigojimų. Mes siekiame susitarimų su kaimyninėmis valstybėmis dėl vizų barjerų sumažinimo. Vizų kainos mažinimas pasienio regionų gyventojams nemenkina patikros prieš išduodant minėtąsias vizas kokybės – Lietuvos valstybė išlaiko įsipareigojimą savo bei kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiams užtikrinti jų saugumą bei judėjimo Europos Sąjungos viduje laisvę. Kartu mažesnės vizų kainos atveria papildomas galimybes bendrauti pasienio regionų gyventojams.

Lietuvos ateičiai bus svarbu, ar Europos Sąjunga taps vienalyte tarptautinės sistemos dalyve, ar toliau dominuos Europos Sąjungos šalių nacionaliniai interesai. Kaip pavyzdį noriu pateikti energetinio saugumo klausimą. Iki šiol kiekviena Europos valstybė vykdė savarankišką energetinę politiką, dažnai prieštaraujančią bendriems Europos Sąjungos ir ypač naujųjų Europos Sąjungos šalių interesams. Mums svarbu, kad Europa kalbėtu vienu balsu dėl energetinio saugumo, kuris yra Lietuvos jautrioji vieta. Energetiniu požiūriu Europos Sąjungoje vis dar esame „izoliuota sala“. Sunku būtų kalbėti apie Lietuvos vaidmens stiprinimą Europoje, jei nepavyktų sėkmingai sujungti Lietuvos energetikos sistemų su Europos Sąjungos sistemomis ir toliau išliktume priklausomi tik nuo vieno energetinių išteklių tiekėjo. Ignalina II – bendros Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos branduolinės elektrinės statyba galėtų būti sustiprinto bendradarbiavimo energetikos srityje prototipu visai Europos Sąjungai.

Lietuvos interesai yra aktyviai dalyvauti formuojant Europos Sąjungos užsienio prekybos politiką, ir sudaryti sąlygas  Lietuvos įmonių eksporto skatinimui bei  investicijų užsienyje apsaugai.

Baltijos jūros regioninis bendradarbiavimas išlieka tarp svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Tai mūsų nuosekliai vykdomos geros kaimynystės santykių tiesioginė išraiška.

Lietuvos pirmininkavimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos trišalio bendradarbiavimo struktūrose - Baltijos Asamblėjoje ir Baltijos Ministrų Taryboje 2009 m. taps gera platforma sustiprinti įvairių institucijų įvairaus lygio bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos valstybių NB8 formate – Lietuvos Europos Sąjungos politikos „šeimyniniame formate“ .

Būsimoji Europos Sąjungos Baltijos jūros strategija turėtų numatyti priemones regiono tvariai plėtrai, pabrėžti jo konkurencingumo svarbą. Mes nuosekliai pasisakome už Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gilesnį integravimą ir Baltarusijos įtraukimą į Baltijos jūros bendradarbiavimą. Ketiname siūlyti į šią strategiją įtraukti ir tradicinių Baltijos Jūros Valstybių Tarybai prioritetų - aplinkos apsaugos, kaip svarbaus energetikos ir transporto projektų įgyvendinimo aspekto, turizmo bei žmonių ryšių Baltijos jūros regione įgyvendinimą. Neturime regioninio bendradarbiavimo uždaryti paties regiono rėmuose, todėl sieksime stiprinti jau dabar stiprėjančius ryšius tarp Baltijos ir Juodosios bei Kaspijos jūrų regionų. Kita tarpjūrinio bendradarbiavimo iniciatyva bus natūrali Baltijos ir Viduržemio jūrų regionų bendradarbiavimo pradžia.

Ponios ir ponai,

Globalizacijos procesai, technologinė pažanga, naujos komunikacijos priemonės, klimato kaita ir su ja susijęs galimas vandens ir maisto stygius keičia nusistovėjusias visuomenių sanklodas, jų raidos prioritetus. Atsiranda naujos grėsmės, tokios kaip terorizmas, migracija ar energetinių išteklių stoka. Matome, kad šie iššūkiai veikia Europos Sąjungos raidą, skatina Europos valstybes permąstyti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir ES santykius su kitomis valstybėmis ir regionais. Narystė ES ryškiai išplėtė mūsų politinę geografiją ir padeda toliau gilinti santykius su Europos šeimos narėmis. Tai taip pat atskleidė mums galimybę eiti dar toliau. Mes matome naujas galimybes plėtojant ryšius su Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybėmis bei jų organizacijomis.

Kita svarbi mūsų veiklos sritis - Lietuvos interesų sklaida Jungtinėse Tautose ir jos specializuotosiose agentūrose, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose. Šioje srityje mūsų jau artimiausiu laikotarpiu laukia nemaži iššūkiai. Jau dabar ruošiamės Lietuvos pirmininkavimams jau minėtoje Baltijos Jūros Valstybių Taryboje 2009-2010 m., Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijoje 2011 m. ir Europos Sąjungoje 2013 m. Tai – ne tik iššūkis ir atsakomybė, tai – puiki galimybė suformuluoti bei įgyvendinti savo prioritetus pirmiausia Baltijos Jūros regione, po to – Europoje bei Vidurio Azijoje, ir galiausiai – per pirmininkavimą ES – Europoje ir visame pasaulyje.

Pirmininkaudama minėtiesiems forumams, Lietuva, kaip nuosekli ir atsakinga demokratinės bendrijos narė, prisidės prie nuoseklios demokratinių vertybių sklaidos regione ir pasaulyje.

Norėčiau paminėti, kad mes taip pat kandidatuojame į JT Generalinės Asamblėjos Pirmininko postą 2011/ 2012 m., bei į nenuolatinius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narius 2014/ 2015 m.

Su Lenkija ir Latvija mus sieja strateginiai ryšiai, kuriuos sąlygoja bendri interesai ir  istorinė patirtis. Glaudesnei sąveikai su Lenkija turime efektyviai išnaudoti dvišalio bendradarbiavimo institucijas – Vyriausybių bendradarbiavimo tarybą ir Prezidentų konsultacinį komitetą. Kartu su Lenkija privalome siekti, kad sparčiau būtų įgyvendinami energetikos ir transporto infrastruktūros projektai: Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas, naujoji atominė elektrinė Ignalinoje, Via Baltica, Rail Baltica. Nepamirškime ir investicijų: jau dabar didžiausia Lenkijos investicija užsienyje yra Lietuvoje (Mažeikių nafta), o Lietuvos – Lenkijoje (Jelfa).

Stiprindami kultūrinį-informacinį bendradarbiavimą su Latvija, jaunimo mainus bei tęsdami reguliarius aukščiausių pareigūnų ir politikų formalius ir neformalius kontaktus išlaikysime tinkamą sąveiką su brolių baltų kraštu. Ekonominis bendradarbiavimas su Latvija. Eksporto ir investicijų skatinimas yra ir išliks ilgalaikiu Lietuvos prioritetu santykiuose su šia valstybe.

Narystė Europos Sąjungos Lietuvos piliečiams atvėrė naujas galimybes. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduriame šiandien, – didžiulė tautiečių migracija. Galime daug diskutuoti apie emigracijos privalumus ir trūkumus, tačiau jei Lietuvoje ir toliau taip sparčiai mažės jaunų žmonių, tai „senstanti“ tauta „neatlaikys“ konkurencijos dinamiškai besikeičiančiame pasaulyje.  Migracija lemia, kad dalį Lietuvos tapatybės mūsų žmonės nusiveža į Airiją, Angliją, Ispaniją ir ten kuria „Lietuvos salas“. Kiek ilgai tos „salos“ išliks „lietuviškos“ ir ar bus jos „sujungtos“ su „motina Lietuva“, priklausys ir nuo konkrečių Lietuvos valstybės veiksmų ir paramos mūsų tautiečiams užsienyje, ir nuo jų pačių pastangų saugoti savo kalbą, kultūrą, ryšį su tėvyne.

Konsulinių paslaugų kokybė – svarbi dalis Lietuvos piliečių išlaikymo postmodernios, ar, kaip dabar madinga sakyti, globalios Lietuvos dalimi.

Būtina santykių su diaspora peržiūra, prisitaikymas prie naujausių jos poreikių. Tik taip mes galėsime tikėtis ir to, kad diaspora, ar bent jau akyviausioji jos dalis liks „atsigręžusi veidu į Lietuvą“, tai yra – neužmiršdama teigiamų sąsajų su gimtuoju kraštu, imsis iniciatyvos skatinti teigiamas sąsajas tarp Lietuvos ir savo buvimo kraštų.

Kas galėjo prieš dešimt metų pagalvoti, kad lietuviai su NATO vėliava vadovaus vienai iš Afganistano provincijos atkūrimo grupių? Ar mūsų buvimas Afganistane neturi įtakos Lietuvos tapatybės, peržengiančios šalies ribas, formavimuisi? Kalbant apie globalų veikimą, negalime nepaminėti ir visiškai nesenos mūsų užsienio politikoje - Vystomojo bendradarbiavimo politikos. Jau dabar plečiame šio instrumento taikymo geografiją. Šiuo metu tai – NATO veikimo sritis Azijoje - Afganistano stabilizavimas ir atkūrimas bei Europos Rytų kaimynystės politikos regionai. Turėsime apsibrėžti ir savo būsimą sąveiką su efektyviausiai viename ar kitame regione jau dabar veikiančiais ir gal būt ir toliau veiksiančiais partneriais. Neturime pamiršti  ir to, kad Lietuva, kaip atsakinga Europos Sąjungos valstybė, yra įsipareigojusi 2015 metais vystomajam bendradarbiavimui skirti 0,33 procento savo bendrojo vidaus produkto.

Lietuvos piliečių dalyvavimą, formuojant valstybės užsienio politiką, ir  paramą užsienio politikos tikslams užtikrina savalaikės suprantamos informacijos pateikimas. Čia pažymėtini bendri projektai su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios padeda įtraukti įvairias visuomenės grupes į diskusijas užsienio politikos klausimais. Lietuvai tampant globalia, rengdami su lietuvių bendruomenėmis užsienyje tikslinius projektus, galėsime užsitikrinti jų paramą Mūsų vykdomos užsienio politikos tikslams.

Sistemingai ir tikslingai informuodami užsienio valstybių tikslines auditorijas apie Lietuvos  užsienio politikos siekius, taip pat pristatydami užsienio valstybėse Lietuvos politinius, socialinius, ekonominius, kultūros laimėjimus, formuosime palankią nuomonę apie Lietuvą bei teigiamą Lietuvos įvaizdį.

Lietuvai reikšmingo kultūros ir istorijos paveldo inventorizacija ir šio paveldo globa – integrali minėtojo teigiamo Lietuvos įvaizdžio dalis.

Ponai ir ponios,

Nuo nepriklausomybės atkūrimo vykdytą Lietuvos Respublikos užsienio politiką galime drąsiai vadinti sėkmės politika. Net jei atskirose situacijose ir nebuvome teisūs, tos neesminės klaidos tikrai neturėjo griaunančio poveikio gyvybiniams Lietuvos interesams ir siekiams. Nustatydami strateginius tikslus ir būdus jiems įgyvendinti neklydome. Kalbėdami apie naujuosius iššūkius ir strateginius žingsnius turime pirmiausia turėti galvoje politinių partijų ir piliečių konsensusą dėl strateginių užsienio politikos krypčių ir tikslų.

Ši sėkminga sąveika davė mums stabilų užnugarį tam, kad kartu su strateginiais partneriais, draugais ir sąjungininkais taptume visateisiais, gerbiamais ir įsiklausomais demokratijų bendrijos nariais.

Tikiuosi, kad ši vienybė išliks ir nuolat bus Lietuvos užsienio politikos vykdymo pagrindas.