Naujienos

Džiaugiuosi, kad pirmą kartą dvi valstybės institucijos – Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos kartu su partneriais -- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija  susirinko aptarti, kaip šalies institucijos turi atstovauti transporto sektoriaus interesus užsienyje.

Lietuvos transporto sektorius yra strateginė Lietuvos ūkio šaka, kurios efektyvus funkcionavimas turi didelę įtaką visos Lietuvos ekonomikos gyvybingumui. Transportą drįstu pavadinti ekonomikos katalizatoriumi, nes šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė siekia 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Turime puikius Lietuvos greitkelius, modernų uostą, Būtingės ir naftos terminalus, ypatingu veržlumu pasižymintį vežimų automobiliais sektorių. Tačiau sparti Lietuvos ekonomikos plėtra ir  globalizacija, konkurencija su kitais Baltijos jūros kaimynais  neleidžia užmigti ant laurų. 

Užsienio reikalų ministerija siekia diplomatinėmis priemonėmis prisidėti prie Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros, išvedančios mus iš santykinės izoliacijos, analizuoti mums svarbių regionų transporto ir tranzito politiką, tarptautinius projektus ir  jų pasekmes Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.  Įvertinant regione ir pasaulyje vykstančius procesus, norėčiau išskirti kelis transporto  sektoriaus prioritetus.

Pirma, sukurti nacionalines sienas kertantį transeuropinį transporto tinklą.  Nutiesę Via Baltica, Rail Baltica  galėsime parodyti,  kad Lietuva – ne Europos užkampis. Manau, turime orientuotis į  modernius projektus. Pavyzdžiui, tokius, kad  traukiniu Sankt- Peterburgą ar  Berlyną pasiektume  važiuodami  400 km per valandą greičiu. 

Antra, pastatyti  Klaipėdos giliavandenį uostą ir įrengti šiuolaikinę infrastruktūrą. Turime sutelkti visų valstybės institucijų pastangas ir  politinę valią, kad nuožmioje konkurencinėje kovoje  Klaipėdos uostas netaptų lokalia  provincijos prieplauka.

Trečia, modernizuoti tarptautinius oro uostus. Juk oro uostai – Lietuvos vizitinė kortelė. Tačiau  ne tik ekonominiu, bet ir įvaizdžio požiūriu mūsų oro uostai dar atsilieka nuo kaimynų.  Jei nedelsiant nesugebėsime pakeisti šios padėties, atsilikimas ateityje gali kainuoti dar brangiau.

Ketvirta, įgyvendinti šaudyklinio traukinio „Vikingas“ projektą, pratęsiant jį ir kitais maršrutais. Tai padėtų  užsitikrinti stabilius tranzitinių krovinių srautus iš Kaspijos jūros baseino valstybių per Vidurinę Aziją iki pat Klaipėdos uosto. 

Penkta, modernizuoti ir išplėsti Vakarų –Rytų transporto ašį, siekiant pritraukti Kinijos krovinių vežimus per Klaipėdos ir kitus Baltijos regiono uostus.    

Nepretenduodamas į absoliučios tiesos  monopolį, tikiuosi, kad atvira konferencijos dalyvių diskusija ne tik padės apsispręsti dėl prioritetų, bet bus pagrindas konsoliduoti  visų Lietuvos institucijų ir verslo partnerių veiksmus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Kokį matau Lietuvos diplomatijos vaidmenį?  Diplomatinė tarnyba turbūt greičiausiai pajunta, ką reiškia būti  pasaulio, šiandien tapusio „globaliu kaimu“, dalimi. Pajunta ir globalizacijos pasekmes mūsų tautai ir valstybei, nes per mūsų diplomatines atstovybes  ateina pirmieji signalai apie naujas politikos ir ekonomikos tendencijas, esamų ar augančių galios centrų poveikį.       

Esu tikras, kad iš šios patirties atsiradusi Lietuvos -- regiono lyderės „auginimo“ koncepcija yra pragmatiškas mūsų atsakas į globalaus pasaulio iššūkius. Kiek užaštrindamas galėčiau pasakyti: tiek versle, tiek politikoje galioja ta pati alternatyva: arba išnykti, arba išlikti. Išlikti galima tik drąsiai stojant į konkurencinę kovą , suradus savo nišą, kurioje esame pajėgesni už kitus.

Lietuva, gerai pažįstanti ir suprantanti savo kaimynus, šiuos savo pranašumus gali puikiai išnaudoti savo pačių ir, esu tikras,  kaimynų labui. Jei  Lietuva taps savo sėkmę kaimynystėje „klonuojanti“  valstybė,  laimėsime visi.  

Tai  ne tuščia ambicija, bet mūsų visų pragmatiniai  interesai.  Manau, daugelis šioje konferencijoje dalyvaujančių verslininkų yra patyrę, kad verslo planus daug lengviau realizuoti patikimose, tas pačias vertybes ir „žaidimo taisykles“ pripažįstančiose šalyse.

Taigi ir mūsų vykdoma Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politika tėra dar vienas instrumentas, padedantis  plėsti sėkmingo bendradarbiavimo, taigi ir sėkmingo verslo erdvę. Visada pabrėžiau ir pabrėžiu: padėti Lietuvos verslui – diplomatinės tarnybos pareiga.

Lietuva šiandien turi 56 diplomatines atstovybes ir konsulatus. Kasdien į jų duris pasibeldžia dešimtys žmonių. Tegu jų bus  šimtas ar tūkstantis, tačiau nė vienam jų neturi būti pasakyta: ateik rytoj, ateik poryt, o gal geriau – niekados neateik...

Esu tikras, kad tūkstantis lankytojų – tai ne tik tūkstantis problemų, kurias kažkas užkrauna tau ant pečių.  Tai tūkstantis šansų  Lietuvai! Tūkstantis galimybių daugiau sužinoti, daugiau padaryti, kad Lietuva būtų turtingesnė, įtakingesnė, stipresnė valstybė.

Lietuvos ambasados turi tapti Lietuvos interesų agentūromis užsienyje. Būti diplomatinės atstovybės, dirbančios kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio,  kiekvienos įmonės,  ekonomikos šakos, kiekvieno miesto labui. Tokių kasdienių, iš didelių aukštumų gal ir nematomų konkrečių interesų atstovavimas  galiausiai lemia  Lietuvos diplomatų, kaip valstybės atstovų,  darbo pridėtinę vertę.

Diplomatams, kurie sako: „atsiųskite instrukciją, ką daryti, ir mes ją vykdysim“, noriu priminti, kad instrukcijos kiekvienam gyvenimo atvejui neparašysi. Požiūris, jog be nurodymo „iš viršaus“ – nė iš vietos, man nepriimtinas.

Šiuolaikinis diplomatas, vykstantis dirbti Lietuvai į užsienio valstybę, turi iš Lietuvos išsivežti  aiškius tikslus,  ką  sieks nuveikti toje šalyje. Turi rasti specifinę Lietuvos nišą, aiškiai  suvokti  Lietuvos interesus savo reziduojamoje valstybėje ir  sugebėti jų siekti. Kartais naudinga sau pačiam atsakyti į klausimus: „Koks mano svarbiausias uždavinys šioje valstybėje?“ 

Tiek padėdami  spręsti  konkrečius verslo bendruomenės reikalus, tiek  derėdamiesi dėl bendrųjų valstybės interesų neturime teisės vadovautis išankstine nuostata, kad ko nors padaryti neįmanoma.  Jei manai, kad tai neįmanoma,  niekad nesukursi nei savo valstybės, nei verslo.     

Todėl kviečiu   Lietuvos verslininkus, uosto ir Klaipėdos miesto vadovus  – drąsiai naudokitės mūsų diplomatinės tarnybos paslaugomis. Kviečiu visus drąsiai atverti bet kurioje pasaulio valstybėje esančios mūsų diplomatinės atstovybės duris. Esate laukiami su savo klausimais, pasiūlymais ir  idėjomis. 

Esu tikras, kad tik bendros visų mūsų – valstybės institucijų, verslo bendruomenės ir visuomenės pastangos gali atvesti į lyderystę tiek transporto sektorių, tiek Klaipėdos uostą ir miestą, tiek visą Lietuvos valstybę.